Šioje kryptyje atliekami tyrimai vienija dvi potemes: 1) inkliuzinio ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo inovacijos; 2) psichosocialinės gerovės ir socialinio ugdymo tyrimai.
Mokslininkų grupė tyrinėja vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių identifikavimo ir tenkinimo procesus, specialiosios pedagoginės ir logopedinės pagalbos kokybę Lietuvos švietimo įstaigose; įrodymais grįstų fonologinių sutrikimų įveikos strategijas; tarpprofesinę pagalbą mikčiojantiems vaikams; negalią turinčių studentų dalyvavimo tarptautinėje aukštojo mokslo veikloje ypatumus.
Mokslininkų atlikti tyrimai, jų ekspertinė konsultacinė veikla turi poveikį nacionalinei įtraukiojo ugdymo plėtrai, specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo, specialiosios pedagoginės ir logopedinės pagalbos prieinamumo gerinimui. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo inovacijos integruojamos į mokyklų praktiką, naujausiais moksliniais duomenimis grindžiamas mokytojų, specialiųjų pedagogų, logopedų kompetencijų plėtojimas.
Šios tyrėjų grupės iniciatyva nuo 1998 m. leidžiamas tarptautinis mokslo darbų leidinys Specialusis ugdymas / Special Education (Scopus). Aktualiomis įtraukiojo ugdymo ir specialiosios pedagoginės bei logopedinės pagalbos temomis organizuojamos tarptautinės ir nacionalinės konferencijos, moksliniai-metodiniai seminarai, diskusijos. Tyrėjai bendradarbiauja su LR specialių pedagogų ir Lietuvos logopedų asociacijomis, yra Lietuvos ir tarptautinių mokslo asociacijų nariai.
Daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, kuriais remiantis siekiama spręsti problemas, susijusias su nepalankiose situacijose esančių asmenų psichosocialinio atsparumo, įgalinimo, socialinio dalyvavimo iššūkiais. Tyrimo laukas taip pat apima socialinės gerovės srityje dirbančiųjų bei švietimo pagalbos specialistų streso raišką bei pozityvių streso įveikos strategijų kūrimą.
Remiantis empirinių tyrimų duomenimis, modeliuojamos socialinės pedagoginės pagalbos ir socialinio darbo inovacijos; socialinės reabilitacijos tinklų funkcionavimo ir paslaugų koordinavimo galimybės; plėtojamos socialinės įtraukties didinimo iniciatyvos, kurios turi reikšmingą ir ilgalaikį poveikį pažeidžiamų grupių vaikų ir suaugusiųjų psichosocialinei gerovei.
Nuo 2011 m. organizuojamos tęstinės tarptautinės mokslinės konferencijos Social Welfare: Interdisciplinary Approach. Mokslininkų grupės iniciatyva leidžiamas to paties pavadinimo mokslo leidinys Social Welfare: Interdisciplinary Approach (Web of Science).
ŠVIETIMO IR UGDYMO(SI) PROCESAI
Šioje kryptyje atliekami tyrimai vienija keturias potemes: 1) pedagogų ugdymas ir mokymo(si) procesai; 2) vaikystės fenomenų studijos ir tyrimai; 3) meninio ugdymo studijos ir tyrimai; 4) didaktikos tyrimai.
Tyrimai apima įvairias švietimo, ugdymo, mokytojų rengimo aktualijas: mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo tobulinimas; bendrojo ugdymo turinio kūrimas ir tobulinimas; reflektyvus mokymas ir mokymasis; mokytojų reflektyvumo kompetencijų ugdymas; personalizuoto, probleminio mokymosi, tarpkultūrinio ugdymo aktualijos ir kt.
Tyrimai vykdomi vaikų ir suaugusiųjų formaliojo, neformaliojo švietimo ir mokytojų rengimo (aukštojo mokslo studijų) kontekstuose. Tyrinėjant mokytojų veiklą siekiama atrasti esminius dalykus, kurie įgalina mokytojus nuolat tobulinti mokymo ir mokymosi procesus, plėtoti pedagoginį meistriškumą. Mokslinių tyrimų pagrindu teikiamos rekomendacijos švietimo ministerijai, nacionalinei švietimo agentūrai, kt. valstybės institucijoms ir mokykloms padeda gerinti švietimo, ugdymo, ugdymosi bei studijų kokybę, didinti mokytojo profesijos prestižą.
Mokslinių tyrimų sklaidai nuo 2001 m. organizuojama tarptautinė tęstinė mokslinė konferencija „Mokytojų ugdymas XXI amžiuje: pokyčiai ir perspektyvos“.
Vaikystės fenomenų studijos ir tyrimai vykdomi nuo 2002 m. Tyrimų problematika apima vaikų žaidimo ir metaforinio mąstymo, kompiuterinės kultūros ir elgesio kultūros ugdymo, savaiminio mokymosi, laisvalaikio, tėvų pedagoginio švietimo ir kt. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aktualijas, vaikystės fenomenų tyrimus iš vaiko ir iš suaugusiųjų perspektyvos, nagrinėjant pedagoginę sąveiką ir dialogą „vaikas - suaugęs”.
Vaikystės, kaip socialinio konstrukto supratimas, leidžia identifikuoti strateginių švietimo uždavinių sprendimus, grindžiamus socialinių investicijų vaikams suvokimu per visuomenės ateities perspektyvą. Vaikystės tyrimai aktualūs ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu; jie skatina reikšmingus švietimo politikos pokyčius, ypač ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityse.
Meninio ugdymo studijos ir tyrimai
Doktorantai: Marius Šinkūnas
Tyrėjų grupės siekis – plėtoti konceptualiuosius tarpdisciplinine metodologija grindžiamus meninio ugdymo tyrimus, analizuoti kultūrinės edukacijos aktualijas, identifikuoti meninio ugdymo problemas, modeliuoti jų sprendimo būdus.
Tyrimų laukas apima visas formaliojo ir neformaliojo meninio ugdymo grandis: ankstyvąjį ugdymą, ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose, muzikos mokyklose, meno pedagogų rengimą aukštosiose mokyklose ir kt. Derinant tradicines ir moderniąsias audiovizualines technologijas, modeliuojamas inovatyvus meninio ugdymo turinys, plėtojama įtraukiojo ugdymo idėjomis grindžiama meninio ugdymo sistema.
Tyrėjai dalyvauja tarptautiniame projekte „All in – International Inclusive Society in the Arts / ALIISA"; bendradarbiaujant su tarptautine mokslininkų komanda kuria Europos Įtraukiojo meninio ugdymo modelį, kuris bus pristatytas specialiame mokslo leidinyje. Tyrėjai kasmet organizuoja tarptautines konferencijas, metodologinius seminarus.
Didaktikos tyrimai
Gamtos, technologijų ir matematinis ugdymas yra svarbi daugelio šalių ir Lietuvos edukologijos tyrimų sritis. Tyrėjų grupės siekis – moksliniais tyrimais pagrįsti gamtamokslinio ugdymo pažangą nacionaliniu lygiu. VU ŠA STEAM centras yra pirmasis toks centras Lietuvoje, jame sutelkta tyrėjų komanda rengia gamtamokslinio ugdymo edukacijas ir kvalifikacijos tobulinimo programas, metodines priemones, kuriomis naudojasi visos Lietuvos ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pakopų mokytojai, organizuodami vaikų ir mokinių gamtamokslinio ugdymo edukacines veiklas ir pamokas. Tai padeda studentams ir mokytojams plėtoti savo didaktines kompetencijas bei užtikrinti profesionalią tyrimais grįstą metodinę pagalbą gerinant gamtamokslinio ugdymo turinį, vaiko pasiekimus bei pažangą.
Siekiama, kad STEAM centras, kuriame vyksta gamtamokslinio ugdymo veikla ir rengiamos metodinės priemonės, taptų paramos gamtamokslinio mokymo tobulinimui centru Lietuvoje.