Erasmus+ KA201 projektas „All in – International Inclusive Society in Arts“ (ALIISA)

Pradėtas vykdyti Erasmus + KA201 projektas All in – International Inclusive Society in the Arts // ALIISA, skirtas įtraukiojo meninio ugdymo inovacijų plėtrai.

Projektą koordinatorius – Savonia University of Applied Sciences (Suomija) 

Projekto partneriai:

• Universität für Musik und darstellende Kunst Wien (Austrija)
• Ich bin OK Kultur- und Bildungsverein der Menschen mit und ohne Behinderung (Austrija)
• Kuopio Conservatory (KC) (Suomija)
• Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Lietuva)

VUŠA projekto vadovė – prof. dr. Diana Strakšienė

VUŠA projekto koordinatorė – doc. dr. Edita Musneckienė

Projekto tikslas – sukurti tarptautinį tinklą, skirtą įtraukiojo meninio ugdymo plėtrai ir bendradarbiavimui Europoje, taip pat informacijos apie įtraukiojo meninio ugdymo tyrimus sklaida, siekiant užtikrinti kvalifikuotų specialistų prieinamumą įtraukiojo bendrojo ir meninio ugdymo srityje.

Projekto metu (2020-2023 m.) bus vykdomi įtraukiojo meninio ugdymo tyrimai tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, bendradarbiaujant skirtingų šalių atstovams tarpusavyje ir su vietos partneriais – švietimo įstaigomis. Projekte numatyti mokymai ir empirinio pobūdžio tyrimai skirti meno pedagogikos mokytojams, dirbantiems bendrojo švietimo srityje ir projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojams bei studentams.

Daugiau informacijos apie projektą čia. 

Erasmus+ KA202 projektas European Network in Nutritional Education for Aquired Disabilities / ENNEADI

Strateginių partnerysčių programa: Strategic Partnerships for vocational education and training Nr. 2020-1-IT01-KA202-008557

Projekto koordinatorius – FUTURA SOC CONS RL (Italija)

Projekto partneriai:

Alma Mater Studiorum - Universita Di Bologna, Italy;

Nueva Opción, Asociación Daño Cerebral Adquirido de Valencia, Spain;

Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Lietuva

VUŠA projekto vadovė – prof. dr. Liuda Radzevičienė.

Projekto tikslai – sukurti Europinį tinklą ir:

• pagerinti specialistų ir suinteresuotų asmenų gerąja praktika (Europos lygmeniu) grįstas žinias, susijusias su negalę turinčių asmenų gyvenimo kokybe, socialine gerove ir mityba;
• sukurti naują, lanksčią ir atvirai prieinamą mokymo platformą, kuria galėtų naudotis specialistai ir įvairaus išsilavinimo žmonės, turintys įvairias darbo su negalios situacijoje esančiais asmenimis patirtis;
• didinti projekto partnerių, kitų suinteresuotųjų šalių, institucijų ir Europos tinklų supratimą apie gyvenimo kokybės praktikos ir gerų mitybos standartų svarbą siekiant užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių žmonių, pvz., neįgaliųjų, gerovę.

Projekto (2020-2022 m.) veiklos:

• Kuriamos, išbandomos inovatyvios žmonių su negalia geros gyvenimo kokybės ir mitybos praktikos mokymo metodikos, priemonės ir vykdoma profesionalaus geros mitybos praktikos turinio sklaida lanksčiose el. mokymosi platformose.
• Rengiami asmenų, turinčių įgytą negalią (patyrusių galvos smegenų ar nugaros traumas) sveikos mitybos e-mokymo moduliai ir jų taikymo rekomendacijos, siekiant aktyvesnio Europos tinklų ir šalių įsitraukimo į socialinės rizikos situacijoje esančių asmenų gyvenimo kokybės ir gerų mitybos standartų užtikrinimą.
• Rengiamos rekomendacijos politikos formuotojams; studijų ir kvalifikacijos kėlimo kursai profesionalams, mokymai žmonėms su įgyta negalia institucijose ir įstaigose.

Informacija apie projekto ENNEADI ketvirtą produktą „Politikos rekomendacijos“.

Daugiau informacijos apie projektą čia. 

Information about the project [EN]

ERASMUS+ KA203 projektas Developing Bridging Courses for Mathematics and Science Teacher Students - Bridge2Teach

ERASMUS+ KA203 aukštojo mokslo strateginių partnerysčių programos projektas Developing Bridging Courses for Mathematics and Science Teacher Students - Bridge2Teach / KA203 - Strategic Partnerships for higher education 2019-1-AT01-KA203-051222/SU-55-(8.2)

Pradžia 2019-10-16

Pabaiga 2022-09-30

Projekto koordinatorius: Vienos universitetas (AT)

Projekto partneriai:

Nitros Konstantino Filosofo universitetas (SK)

Palermo universitetas (IT)

Palackio universitetas (CZ)
Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Edukologijos institutas (LT)

Projekto vadovas VU Šiaulių akademijoje – prof. dr. Vincentas Lamanauskas.

Projekto tikslas:

• parengti, išbandyti, tobulinti didaktinę medžiagą, skirtą būsimiesiems matematikos ir gamtos mokslų mokytojams,
• organizuoti seminarus universitetų dėstytojams, rengiantiems išlyginamuosius kursus matematikos ir gamtos mokslų studentams;
• parodyti, kaip efektyviai naudoti parengtą didaktinę medžiagą matematikos ir gamtos mokslų mokytojų rengimo ir išlyginamuosiuose kursuose.

Projektą finansuoja EK.

Daugiau informacijos apie projektą čia.   

Digital Competence and Digitized Musical Heritage / NPHE-2021/10262

Projektą remia Šiaurės šalių muzikinio švietimo tinklas Nordplus / The Nordic Network for Music Education

Projekto vykdymo laikotarpis 2021–2022 m.

Projekto koordinatorius – Western Norway University of Applied Sciences, Norvegija

Daugiau informacijos apie projektą čia. 

Specializuotos masažinės išmaniosios kėdės pritaikymas autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų relaksacijai ir integracijai ugdymo(si) aplinkoje.  Nr. 01.2.1-MITA-T-852-02-0076

Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės studijų infrastruktūros modernizavimas Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-12-0001"

Erasmus BIP tarptautinis intensyvių studijų projektas „Competence Development of Future Teachers Focused on Sustainability and Cultural Literacy (Nr. 2021-1-LV01-KA131-HED-000004557-1)

Pradžia: 2023-10 mėn.

Pabaiga: 2023-10 mėn.

Projekto koordinatorius - Daugpilio universitetas (Latvija).

Partneriai:

VU Šiaulių akademijos Edukologijos institutas, Lietuva;

Pope John Paul II State School of Education in Biala Podlaska, Lenkija;

Universidad de Castilla – La Mancha Facultad de Educacion, Ispanija.

Projekto tikslas - ugdyti moksleivių socialinę patirtį ne tik pamokų metu, bet ir realiame gyvenime, gebėti vertinti ir interpretuoti įvairias kūrybinės raiškos formas, mokytis suprasti kultūrinius skirtumus ir kurti savo kultūrinę tapatybę.

Daugiau informacijos apie projektą:

BIP "Competence Development of Future Teachers for Sustainability and Cultural Literacy" is implemented at DU > Daugavpils Universitāte

Erasmus+ Intensyvios mišrios programos (BIP) tarptautinių studijų projektą „Inclusive Education: Inclusive Practices in Different Cultures/ Įtraukusis ugdymas: įtraukties praktika įvairiose kultūrose“ (Nr. 2022-1-LT01-KA131-HED-000057140)

Pradžia: 2024-03 mėn.

Pabaiga: 2024-04 mėn.

Projekto koordinatorius - VU Šiaulių akademijos Edukologijos institutas

Partneriai:

Bolonijos universitetas, Italija;

Ciuricho pedagoginė aukštoji mokykla, Šveicarija;

Babes-Bolay universitetas, Rumunija;

Daugpilio universitetas, Latvija.

Projekto tikslas - identifikuoti esminius skirtumus skirtingose kultūrose įgyvendinant įtraukties praktikas ir siekiant, kad švietimas būtų prieinamas visiems.

Daugiau informacijos apie projektą:

https://www.sa.vu.lt/naujienos/1599-vu-siauliu-akademijoje-startavo-erasmus-intensyvios-misrios-programos-bip-tarptautiniu-studiju-projektas;

 https://www.sa.vu.lt/naujienos/1632-vu-siauliu-akademijoje-vyko-erasmus-intensyvios-misrios-programos-bip-tarptautiniu-studiju-projekto-antrasis-etapas)

Erasmus BIP tarptautinis intensyvių studijų projektas „Cultural and Social Well-Being – Identity and Participation“ (Nr. 2023-1-DE01-KA131-HED-000115902-2)

Pradžia: 2024-06 mėn.

Pabaiga: 2024-06 mėn.

Projekto koordinatorius - Vechtos universitetas (Vokietija)

Partneriai:

VU Šiaulių akademijos Edukologijos institutas, Lietuva;

Savonia University of Applied Sciences, Suomija;

University of Lleida, Ispanija;

Algoma University, Kanada;

University of Trieste, Italija;

Bournemouth University, UK.

DigiMaths4All: Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis grindžiamą mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas

Programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo taryba programą įgyvendina su 7 partneriais, kurie įgyvendinans 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Taip pat į projektą įsitraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, kurie vykdys po 1 tyrimo projektą.

Tyrimuose daugiausiai bus nagrinėjamas skaitmeninis švietimas ir pedagogų rengimas (7 tyrimai) ir profesinis tobulėjimas (7 tyrimai), taip pat vertinimas ir įtraukusis ugdymas. Tyrimuose taip pat kaip pagrindinė tematika pasirinkta didaktika, mokymosi visą gyvenimą būdai, motyvacija ir plėtra bei ankstyvosios vaikystės pedagogika. Į visas tyrimo grupės įsitraukia nors vieną aukšto lygio dėstytoją, doktorantą ir praktiką – mokytoją.

Vilniaus universitetas iš viso įgyvendins 11 edukacinių tyrimų, kuriuos koordinuos Filosofijos, Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetai. Edukacinių tyrimai yra įgyvendinami drauge su kitų Vilniaus universiteto padalinių mokslininkais: Šiaulių akademijos, Medicinos fakulteto, Teisės fakulteto, Gyvybės mokslų centro, Filologijos fakulteto bei Sveikatos ir sporto centro. Kiekviename iš tyrimų taip pat dalyvauja patyrę mokslininkai iš užsienio universitetų ir Lietuvos mokyklų mokytojai.

Edukacinių tyrimų proveržio projektas „DigiMaths4All: Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis grindžiamą mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas“

Tyrimo pavadinimas: „DigiMaths4All: Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis grindžiamą mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas“

Tyrimo numeris: P-EDU-23-13

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03

Tyrimo vadovė: prof. Valentina Dagienė

Tyrimo komanda:

Valentina Dagienė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė;
Aušra Kazlauskienė, VU Šiaulių akademijos, Edukologijos instituto profesorė;
Eglė Jasutė, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytoja;
Jurgita Bagdonaitė, VU Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto doktorantė;
Marika Parviainen, Suomijos Turku universiteto doktorantė;
Mikko-Jussi Laakso, Suomijos Turku universitetas;
Daranee Lehtonen, Suomijos Turku universitetas;
Jo Lieve Mieke Van Hoof, Suomijos Turku universitetas;
Rimantas Žakauskas, VU Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas;
Vaidotas Kinčius, VU Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas. 

Tyrimas įgyvendinamas kartu su Matematikos ir informatikos fakulteto, Šiaulių akademijos, Suomijos Turku universiteto mokslininkais.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Pagrindinis tikslas – ištirti technologijomis grįsto mokymosi potencialą gerinant Lietuvos ketvirtų klasių mokinių matematikos įgūdžius visuose pasiekimų lygiuose. Numatyta keletas uždavinių, kuriais siekiama kuo įvairiau prisidėti prie matematikos mokymosi gerinimo, pavyzdžiui:

• parengti žaidimais ir interaktyviais veiksmais grįstą analitinę matematikos mokymosi medžiagą;
• integruoti informatinį mąstymą ugdančias užduotis susiejant jas su ketvirtokų matematikos temomis;
• įgalinti pradinių klasių mokytojus efektyviai įtraukti analitika grįstas žaidybines mokymosi priemones į pamokas;
• sukurti skaitmeninio mokymosi poveikio ugdant matematikos problemų sprendimo įgūdžius vertinimo sistemą;

• skatinti mokytojus dalytis matematikos problemų sprendimo metodika ir ištekliais, įtraukiančiais žaidybinimo ir informatinio mąstymo.

Tyrimo įgyvendinimas

Vykdant projektą bus gilinamasi į žaidybinio proceso analitinėje mokymosi aplinkoje poveikį mokinių matematikos problemų sprendimo įgūdžiams integruojant informatinį mąstymą. Problemų sprendimo įgūdžiai yra svarbūs, tačiau sunkiai įgyjami. Mūsų tarpdisciplininė komanda (edukologai, matematikai, informatikai, technologijų, statistikos specialistai) panaudos įvairių sričių žinias ir metodikas, kad pasiektų šį plataus užmojo tikslą. Parengta skaitmeninė matematikos mokomoji medžiaga bus testuojama Lietuvos mokyklų ketvirtose klasėje.

Mokinių matematikos įgūdžiams vertinti bus naudojami daugiapakopio sprendimo matematikos uždaviniai: žodiniai uždaviniai ir aritmetinės ar algebrinės lygtys. Žodinių uždavinių (nesimbolinių) ir aritmetinių ar algebrinių lygčių (simbolinių) sprendimas yra sudėtinga užduotis mokiniams. Pirmuoju atveju reikia gebėti iš žodinio uždavinio išgauti esminę informaciją, paversti ją matematiniu reiškiniu ir išspręsti, antruoju atveju reikia gebėti apibendrinti, pavaizduoti, pagrįsti ir argumentuoti abstrakčias matematines struktūras ir ryšius.

Nepaisant pasaulyje esamų įrodymų apie teigiamą technologijomis grįsto mokymosi poveikį matematikos pasiekimams, motyvacijai ir požiūriui, ankstesnių tyrimų empiriniai rezultatai yra nevienareikšmiai. Daugumoje tyrimų naudota nedidelė tikslinė imtis, nenaudotos kontrolinės grupės arba nelyginti skirtingi ugdymo metodai.

Siekiant nustatyti, ar verta naudoti technologijomis grįstą mokymąsi matematikos pamokose, šis projektas yra pirmasis, kuriame naudojamas atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas su didele imtimi (pakankama statistiniam apibendrinimui), kuriame sistemingai lyginamas skirtingų papildomų technologijų poveikis mokymosi rezultatams. Be to, šis projektas yra pirmasis tyrimas, kuriame informatinio mąstymo ugdymas taikomas siekiant pagerinti matematikos problemų sprendimo įgūdžius.

Kontrolinės grupės, besilaikančios nacionalinės bendrojo ugdymo programos, bus lyginamos su dviem intervencinėmis grupėmis, kuriose bus naudojami žaidybinimu ir informatiniu mąstymu grįsti mokymo metodai. Tikimės, kad informatinio mąstymo mokymas sustiprins mokinių aukštesnio lygio pažintinius gebėjimus: analitinį mąstymą ir dekomponavimą, algoritminį mąstymą, hipotezių tikrinimą, klaidų šalinimą ir abstrahavimą išgaunant esminę informaciją, renkant, analizuojant ir vaizduojant duomenis, atpažįstant dėsningumus ir šablonus, modeliuojant procesus.

„Skaitmeninės matematikos 4“ projektui būtinos pradines klases turinčios mokyklos. Dar prieš prasidedant šiam projektui pasiuntėme žinią įvairioms mokykloms ir prašėme pranešti, ar norėtų įsitraukti į šį tyrimą, pasitarus su būsimų ketvirtokų mokytojais, planuoti rudenį atlikti intervencijas ir mokymus (ne mažiau 16 savaičių). Džiaugiamės, kad net 45 mokyklos iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių išreiškė norą dalyvauti. Tiesiog nuostabu, kiek daug Lietuvos mokyklose turime entuziastingų vadovų, aktyvių mokytojų.

Rugsėjo mėnesį planuojami seminarai projekte dalyvaujantiems mokytojams, bus suteikta visa reikalinga informacija apie intervencines priemones. Kontrolinės grupės dalyviai turės įprastas matematikos pamokas. Intervencinės grupės kartą per savaitę per įprastas matematikos pamokas (iš viso 16 pamokų) atliks sužaidybintas užduotis mokymosi aplinkoje (naudojant Turku universiteto sukurtą ViLLE mokymosi aplinką). Pirmosios intervencinės grupės mokiniai atliks Lietuvos bendrojo ugdymo programą atitinkančius sužaidybintus matematikos pratimus. Antrosios intervencinės grupės mokiniai atliks dalį sužaidybintų matematikos pratimų, o kita dalis užduočių bus skirta informatiniam mąstymui ugdyti. Mokinių aritmetinio sklandumo, daugiapakopių matematikos uždavinių sprendimo įgūdžių ir požiūrio į matematiką vertinimai bus atliekami prieš intervenciją, po jos ir praėjus vieneriems metams. Mokytojų požiūris į skaitmenines mokomąsias technologijas bus vertinamas prieš intervencijas ir po jų naudojant klausimynus ir tikslinių grupių diskusijas.

Tyrimų rezultatai bus naudojami kartu su mašininiu mokymusi kuriant modelį, skirtą adaptyvioms pratyboms, skatinančioms skirtingų mokinių matematinių problemų sprendimo įgūdžius, taip pat formuojant rekomendacijas mokslo bendruomenėms, mokykloms, mokytojams, mokytojų rengėjams, švietimo politikams kaip gerinti mokinių matematikos mokymąsi ketvirtose klasėse.

Planuojami rezultatai ir poveikis:

Literatūros analizė ir ViLLE mokymosi aplinkos kūrimas sudarys sąlygas parengti specializuotą mokomąją medžiagą, suderintą su žaidybinimu ir informatiniu mąstymu. Be to, tai įgalins mokytojus efektyviai integruoti mokymosi analitika grįstas priemones į savo pamokas.

Atsitiktinės atrankos kontroliuojamaisiais tyrimais grįstas intervencinis tyrimas padės mokytojams efektyviai įtraukti mokymosi analitika grįstas priemones į pamokas ir sukurti vertinimo sistemą, kuri padėtų stebėti poveikį mokinių matematikos uždavinių sprendimo gebėjimams.

Sukurtas adaptyvių užduočių, skatinančių matematikos uždavinių sprendimo įgūdžius, kūrimo modelis sudarys sąlygas sukurti tinklą, kuriame bus dalijamasi matematikos uždavinių sprendimo metodika ir ištekliais su žaidybinimo ir informatinio mąstymo elementais.

Aštuoni moksliniai straipsniai tarptautiniuose moksliniuose recenzuojamuose žurnaluose, parengti remiantis projekto metu atliktu tyrimu, pristatys tyrimo rezultatus tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje;

Suorganizuotos dvi tarptautinės doktorantų mokyklos, nacionalinis mokslo seminaras,

Suorganizuotos šešios kviestinių tarptautinių ekspertų paskaitos, trys stažuotės ir dešimt susijusių projektų, kuriuose dalyvavo "DigiMath4All" komandos nariai, ataskaitų.

Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslo populiarinimo publikacijose žiniasklaidoje, pranešimuose socialinėse medijose.

Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4–8 m.)

Programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo taryba programą įgyvendina su 7 partneriais, kurie įgyvendinans 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Taip pat į projektą įsitraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, kurie vykdys po 1 tyrimo projektą.

Tyrimuose daugiausiai bus nagrinėjamas skaitmeninis švietimas ir pedagogų rengimas (7 tyrimai) ir profesinis tobulėjimas (7 tyrimai), taip pat vertinimas ir įtraukusis ugdymas. Tyrimuose taip pat kaip pagrindinė tematika pasirinkta didaktika, mokymosi visą gyvenimą būdai, motyvacija ir plėtra bei ankstyvosios vaikystės pedagogika. Į visas tyrimo grupės įsitraukia nors vieną aukšto lygio dėstytoją, doktorantą ir praktiką – mokytoją.

Vilniaus universitetas iš viso įgyvendins 11 edukacinių tyrimų, kuriuos koordinuos Filosofijos, Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetai. Edukacinių tyrimai yra įgyvendinami drauge su kitų Vilniaus universiteto padalinių mokslininkais: Šiaulių akademijos, Medicinos fakulteto, Teisės fakulteto, Gyvybės mokslų centro, Filologijos fakulteto bei Sveikatos ir sporto centro. Kiekviename iš tyrimų taip pat dalyvauja patyrę mokslininkai iš užsienio universitetų ir Lietuvos mokyklų mokytojai.

Edukacinių tyrimų proveržio projektas „Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4–8 m.)“

Tyrimo pavadinimas: „Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4–8 m.)“

Tyrimo numeris: P-EDU-23-26

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03

Tyrimo vadovė: doc. dr. Rita Makarskaitė–Petkevičienė

Edukacinis tyrimas įgyvendinimas drauge su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Sporto ir sveikatos centro mokslininkais.

Tyrimo komanda: 

Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Dalia Nasvytienė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė;
Greta Kaluževičiūtė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė;
Vaiva Schoroškienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Goda Stonkuvienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto asistentė;
Aušra Žemgulienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Sergejus Neifachas, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentas;
Jurga Sidabrienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto lektorė;
Emilija Alma Sakadolskis, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė
Daiva Malinauskienė, VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto profesorė;
Vaida Padgurskytė, VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto lektorė;
Ramunė Žilinskienė, VU Sveikatos ir sporto centro direktorė, Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros docentė;
Anna Klim-Klimaševska, Lenkijos Siedlce universiteto profesorė.

Tyrimo tikslas - aprašyti ir empiriškai patikrinti vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo tęstinumą skatinančius ir trikdančius veiksnius (promoting and hampering factors) vaikams pereinant iš ikimokyklinio į priešmokyklinio, iš priešmokyklinio į pradinio ugdymo pakopą.

Tyrimu siekiama:

Valstybės dokumentuose numatyti švietimo, įskaitant ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, prioritetai skatina ugdymo procesą grįsti moksliniais tyrimais. Ankstyvojoje vaikystėje įgyti mokymosi gebėjimai reikšmingi vėlesniems mokymosi etapams. Mokėjimo mokytis strategijų įvairovė bei mokytojų ir vaikų bendra veikla Lietuvoje yra nepakankamai ištirta, o kitų šalių patirtis ne visada gali atsakyti į mūsų šaliai svarbius ankstyvojo ugdymo klausimus. Siekdami užpildyti šią spragą, išsikėlėme tikslą aprašyti ir empiriškai patikrinti veiksnius, skatinančius ir trukdančius vaikų mokėjimo mokytis tęstinumą pereinant iš ikimokyklinio ugdymo į priešmokyklinį ugdymą, o vėliau - į pradinį ugdymą. Pasirinktas mišrus tyrimo metodas. Laukiami rezultatai - įrodymais pagrįstas vaikų mokėjimo mokytis ugdymo aprašas ir rekomendacijos mokytojams.

Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:

• Atliekama sisteminė užsienio mokslininkų atliktų darbų analizė apie 4-8 metų vaikų mokėjimo mokytis ugdymą; jo galimybes ir iššūkius Lietuvoje;
• Atsižvelgiant į veiksnius įvertinama, kaip mokytojai, dirbantys skirtingose Lietuvos mokyklose, ugdo, stiprina ir nuolat tobulina vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopose;
• Nustatomi mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo metodai, kuriuos mokytojai taiko savo grupės ar klasės veikloje;
• Apibendrinama mokytojų patirtis ugdant minėtų pakopų vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus;
• Įvertinami vaikų mokėjimo mokytis gebėjimai, aptariant: 
  • įgytas kompetencijas ir pasiekimus,
  • bendruosius intelektinius gebėjimus ir įsitikinimus apie jų vystymąsi, 
  • vaikų nuomonę apie jų mokėjimą mokytis,
  • vaikų mokėjimo mokytis tęstinumą pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą (iš ikimokyklinio - į priešmokyklinį, iš priešmokyklinio - į pradinį).
• Remiantis sisteminės analizės rezultatais ir atliktais tyrimais, sukuriamos ir realiomis sąlygomis išbandomos veiksmingos ugdomosios veiklos, skatinančios vaikų mokėjimą mokytis;

• Parengiamos rekomendacijos mokytojams apie 4-8 metų vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymą.

Planuojami rezultatai:

• atliktas mokslinis tyrimas;
• parengtas vadovas - rekomendacijos ankstyvojo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams apie 4-8 metų vaikų mokėjimą mokytis;
• parengtos penkios publikacijos aukšto lygio moksliniuose žurnaluose;
• suorganizuoti metodiniai seminarai apie žaidimais grįstą mokymą(si) edukologijos krypties doktorantams, kuriuos ves patyrusi užsienio mokslininkė;
• suorganizuoti du nacionaliniai renginiai, vienas mokslo seminaras,
• užtikrinama sklaida mokytojams, savivaldybės atstovams, švietimo strategams, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokytojų rengimo centrams, akademinei bendruomenei ir visuomenei;
• dalyvaujama mokslinėse stažuotėse, tarptautiniuose švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose/tinkluose;

• pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslo populiarinimo publikacijose žiniasklaidoje, pranešimuose socialinėse medijose.

Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo stiprinimas transformuojant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą

Programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo taryba programą įgyvendina su 7 partneriais, kurie įgyvendinans 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Taip pat į projektą įsitraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, kurie vykdys po 1 tyrimo projektą.

Tyrimuose daugiausiai bus nagrinėjamas skaitmeninis švietimas ir pedagogų rengimas (7 tyrimai) ir profesinis tobulėjimas (7 tyrimai), taip pat vertinimas ir įtraukusis ugdymas. Tyrimuose taip pat kaip pagrindinė tematika pasirinkta didaktika, mokymosi visą gyvenimą būdai, motyvacija ir plėtra bei ankstyvosios vaikystės pedagogika. Į visas tyrimo grupės įsitraukia nors vieną aukšto lygio dėstytoją, doktorantą ir praktiką – mokytoją.

Vilniaus universitetas iš viso įgyvendins 11 edukacinių tyrimų, kuriuos koordinuos Filosofijos, Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetai. Edukacinių tyrimai yra įgyvendinami drauge su kitų Vilniaus universiteto padalinių mokslininkais: Šiaulių akademijos, Medicinos fakulteto, Teisės fakulteto, Gyvybės mokslų centro, Filologijos fakulteto bei Sveikatos ir sporto centro. Kiekviename iš tyrimų taip pat dalyvauja patyrę mokslininkai iš užsienio universitetų ir Lietuvos mokyklų mokytojai.

Edukacinių tyrimų proveržio projektas „Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo stiprinimas transformuojant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą“

Tyrimo pavadinimas: „Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo stiprinimas transformuojant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą“

Tyrimo numeris: P-EDU-23-16

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03

Tyrimo vadovė: doc. dr. Asta Meškauskienė

Tyrimo komanda:

Asta Meškauskienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė, Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centro programų vadovė;
Christopher Bezzina, Maltos universiteto profesorius, Mokymosi lyderystės ir inovacijų departamento vadovas;
Dolors Canabate Ortiz, Žironos universiteto profesorė;
Remigijus Bubnys, VU Šiaulių akademijos profesorius;
Tatjana Bulajeva, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Daiva Lepaitė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Šarūnė Nagrockaitė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto asistentė;
Agnė Girkontaitė, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto lektorė;
Karolina Levanaitė,VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė;
Goda Kliučinskaitė, Vilniaus m. Karalienės Mortos mokyklos mokytoja .

Edukacinis tyrimas įgyvendinimas su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkais

Tyrimo tikslas - ištirti į ateitį orientuotų mokytojų kompetencijų ugdymą kaip būtinybę transformuoti mokytojų profesinį tobulėjimą (toliau MPT), atsižvelgiant į XXI a. pramonės revoliucijų keliamus iššūkius.

Tyrimu siekiama kokybinio proveržio MPT transformacijos srityje, atskleidžiant ateičiai reikalingą kompetencijų ugdymą, ištiriant esamą kompetencijų atotrūkį, nustatant veiksmingus MPT modelius, stiprinančius mokytojų agentiškumą, apibrėžiant teoriškai pagrįstą į ateitį orientuotą MPT sistemą, sukuriant į ateitį orientuoto MPT ekosistemos modelį mokykloms, pagrįstą mokytojų ir tyrėjų partneryste, ir jį išbandant.

Siūlomas mokslinių tyrimų projektas yra švietimo tyrimų srities bandymas, skirtas giliems ir įvairiapusiškiems XXI a. pramonės revoliucijų keliamiems iššūkiams spręsti. Pagrindinė projekto mokslinių tyrimų tema "Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo (veikmės) stiprinimas pertvarkant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą" susijusi su į ateitį orientuotų mokytojų kompetencijų ugdymu. Šios kompetencijos yra labai svarbios, kad mokytojai gebėtų rezultatyviai dirbti nuolat besikeičiančioje švietimo aplinkoje ir technologijų, kur paradigmų pokyčiai ir transformacijos vyksta beprecedenčiu greičiu. Sudėtinga atlikti tyrimą, nes reikia identifikuoti atotrūkį tarp šiandien turimų mokytojų kompetencijų ir ateities kompetencijų, reikalingų nuolatiniams ateities iššūkiams įveikti. Šis sudėtingumas kyla dėl sparčiai besikeičiančio VUCA konteksto, kuriam būdingas nepastovumas, neapibrėžtumas, kompleksiškumas ir dviprasmiškumas, reikalaujantis iš esmės permąstyti mokytojo vaidmenį, įgūdžius ir profesinį tobulėjimą.

Tyrėjų komanda mano, kad reikėtų pokyčių Lietuvos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, pereinant nuo vertikalaus modelio, kuris vis dar yra normatyvinis, teisiškai reglamentuotas iš viršaus į apačią nacionaliniu lygmeniu (daugelis strateginių dokumentų ir reglamentų yra pasenę), nelankstūs, lėtai reaguojantys į vykstančius pokyčius ir todėl nebeatitinkantys laikmečio kuriame gyvename, prie horizontalaus modelio, paremto mokytojų agentiškumu, mokytojų kolegialumu ir bendradarbiavimu su suinteresuotomis šalimis - politikais, mokslininkais, mokytojų rengėjais, nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis.

Tyrimu siekiama kokybinio proveržio pertvarkant mokytojų profesinį tobulėjimą (MPT), atskleidžiant ateityje reikalingų kompetencijų gaires, ištiriant esamą kompetencijų atotrūkį, nustatant veiksmingus MPT modelius, stiprinančius mokytojų agentiškumą, apibrėžiant teoriškai pagrįstą į ateitį orientuotą MPT sistemą, sukuriant į ateitį orientuoto MPT ekosistemos (EduLab) modelį mokykloms ir jį išbandant.

Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:

• Lietuvos mokyklos ateities vizijos kūrimas remiantis naujausių švietimo tyrimų meta analize.
• Į ateitį orientuoto mokytojų kompetencijų ugdymo operacionalizavimas, pagrindžiant jo reikšmę mokyklai.
• Kompetencijų atotrūkio tarp dabartinių ir ateities mokytojų kompetencijų ištyrimas ir teorinis pagrindimas, kokiais būdais šis atotrūkis galėtų būti įveiktas, numatant Lietuvos mokytojų kompetencijų tobulinimo gaires.
• Atlikti lyginamąją MPT sistemų (vertikalios ir horizontalios) Lietuvoje ir užsienyje analizę, nustatyti efektyvų į ateitį orientuoto MPT modelį (-ius), orientuotą (-us) į mokyklų ir mokytojų kompetencijų stiprinimą.

• Į ateitį orientuoto MPT sistemos apibrėžimas ir teorinis pagrindimas, siekiant sukurti į ateitį orientuoto MPT ekosistemos (EduLabs) modelį mokykloms (paremtą mokytojų ir tyrėjų partneryste) ir išbandyti jį mokyklose.

Planuojami rezultatai:

Remiantis tyrimo rezultatais, bus sukurtas horizontalusis MPT ekosistemos modelis mokykloms, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama atotrūkiui tarp dabartinių ir į ateitį orientuotų mokytojų kompetencijų mažinti, stiprinant mokytojų agentiškumą, ir išbandytas mokyklose; bus parengtos rekomendacijos nacionaliniams ir regioniniams politikos formuotojams, mokytojų rengėjams, mokytojams, mokyklų vadovams ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjams.

Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslinių žurnalų publikacijose ir mokslinėje monografijoje.