Nuo Šiaulių mokytojų instituto iki Šiaulių pedagoginio instituto

1939 m. gegužės 1 d. iš Klaipėdos persikėlęs Prekybos institutas tapo Šiaulių prekybos institutu, kuris padėjo pagrindus akademinės minties raidai Šiauliuose beveik dešimtmečiu anksčiau nei oficialiai įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, dabar laikomas Šiaulių universiteto pirmtaku. Šiaulių prekybos institutas veikė iki 1943 m.

1948–1954 m. Šiauliuose veikė Mokytojų institutas. Tai dvimetė, nepilna aukštoji mokykla, rengusi specialistus septynmetėms mokykloms. Buvo trys katedros: Kalbų ir literatūros katedra, Fizikos-matematikos katedra ir Gamtos-geografijos katedra. Pirmasis instituto direktorius buvo Vaclovas Germanas.

1954–1997 m. – Pedagoginis institutas, aukštoji mokykla, kurioje studentai mokėsi 4-5 metus. 1962 m. gruodžio 22 d. Šiaulių pedagoginiam institutui suteiktas K. Preikšo vardas. Institute buvo rengiami švietimo darbuotojai ikimokyklinėms, neįgaliųjų vaikų įstaigoms, pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai.

Nuo 1959 m. Šiauliuose veikė ir Kauno politechnikos instituto (vėliau Kauno technologijos universiteto) Šiaulių politechnikos fakultetas, rengęs inžinierius šalies ūkiui.

1955 m. pradžioje Pedagoginiame institute, stacionariniame skyriuje jau mokėsi 459, o neakivaizdiniame – 1935 studentai. 1954 m. dėstytojų jų buvo 39, o 1989 m. – 380.

Šiaulių pedagoginio instituto rektoriai: Vaclovas Germanas (iki 1957-09-01), Kazimieras Žukauskas (1957–1967), Juozas Vaitkevičius (1967–1975), Vytautas Bendikas (1975–1991), Aloyzas Gudavičius (1991–1997).

Pirmaisiais Pedagoginio instituto metais buvo keturios studijų programos, o devintojo dešimtmečio pabaigoje jau daugiau kaip dvidešimt įvairių specialybių ir specializacijų.

Šiaulių pedagoginiame institute ypač buvo rūpintasi studentų savarankiško darbo gerinimu, jo kontrole. 1971 m. Instituto taryboje nutarta, kad studentas, neatvykęs į pratybas be pateisinamos priežasties, turėtų artimiausiu laiku iš tos temos atsiskaityti. Toks pats požiūris yra išlikęs ir iki šių dienų.

Naujas Pedagoginio instituto veiklos etapas prasidėjo 1988 m. vasarį. Pirmajame tarybos posėdyje buvo priimtas naujas Instituto statutas, kurio tikslas buvo demokratiškai pertvarkyti Instituto valdymą. Tai buvo pirmasis naujas statutas Lietuvos aukštosiose mokyklose. AT prezidiumo 1989 m. spalio 23 d. įsaku pakeistas Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto pavadinimas į Šiaulių pedagoginį institutą.

1991 m. išrinktas pirmasis ŠPI senatas. Savo darbą baigė Mokslinė taryba ir Instituto taryba, Institutas ėmė gyventi pagal 1991 m. vasario 14 d. LR Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą.

Pasibaigus pirmojo Instituto senato įgaliojimams, 1995 m. pavasarį buvo išrinktas naujas Senatas.

Šiaulių pedagoginis institutas tampa Šiaulių universitetu

Apie Šiaulių pedagoginio instituto reorganizavimą į Universitetą buvo galvojama jau iki pirmojo Instituto senato ir rektoriaus rinkimų. Pirmieji Šiaulių universiteto steigimo idėjos žingsniai buvo skatinami išorinių veiksnių – tuo metu beveik visi institutai virto universitetais arba akademijomis, nors dažniausiai tai buvo tik pavadinimo pakeitimas. Tokioje situacijoje likti Institutu atrodė pavojinga dėl galimo jo nustūmimo į antrarūšę aukštąją mokyklą.

1990 m. rugpjūčio 30 d. Instituto tarybos posėdyje rektoriaus ataskaitoje buvo daug dėmesio skirta būsimajam Šiaulių universitetui, buvo pritarta idėjai ir būsimo universiteto struktūrai. Surengta konferencija „Šiaulių universitetas - Žemaitijos kultūros centras". Kreiptasi su motyvu ir prašymu į tuometinį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką prof. V. Landsbergį bei kitus valdžios atstovus. Tačiau susidurta su gana skeptiška nuomone, o dėl menko miesto valdžios palaikymo Universiteto tuo metu įsteigti nepavyko.

Tačiau pirmasis konkretus žingsnis, atgaivinant Universiteto idėją, buvo 1996 m. vasario 23 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos „Salduvės" skyriaus iniciatyva surengtas pokalbis apie ŠPI ir KTU Šiaulių politechnikos fakulteto reorganizavimą į Šiaulių universitetą.

Šiandieninis Šiaulių universiteto Technologijos fakultetas savo ištakas sieja su Kauno technologijos universitetu, tuomet tai buvo Kauno politechnikos institutas (KPI) . Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo įsteigti KPI skyriai, vėliau tapę vakariniais fakultetais. Šiauliuose toks skyrius įkurtas 1959 m. Augant dėstytojų kvalifikacijai ir stiprėjant fakulteto materialinei bazei, tuometinio Kauno politechnikos instituto rektoratas nusprendė Šiauliuose atidaryti ir dieninį skyrių.

1997 m. rugsėjo 1 d., reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą, įsteigtas Šiaulių universitetas.

1997 m. gruodžio 17 d. pirmuoju ŠU rektoriumi išrinktas prof. Vincas Laurutis.

1998 m. plačiai paminėtas Šiaulių aukštosios mokyklos 50 metų jubiliejus, pirmą kartą iškilmingai inauguruotas ŠU rektorius prof. V. Laurutis.

2004 m. Šiaulių universitetas pasirašė Didžiąją universitetų chartiją ir yra Europos universitetų asociacijos (EUA) narys.

2007 m. lapkričio 21 d. Šiaulių universiteto Senato posėdyje Šiaulių universiteto rektoriumi išrinktas Technologijos fakulteto Elektronikos katedros prof. Vidas Lauruška.

2008 m. Šiaulių universitetas minėjo Šiaulių aukštosios mokyklos įkūrimo 60-ąsias metines. Universitetas perėjo keletą raidos etapų, kurių kiekvienas pakylėdavo aukštąją mokyklą į kitą kokybinį lygmenį. 1997 metais sujungęs geriausias pedagogų ir inžinierių rengimo tradicijas, Šiaulių universitetas pradėjo naują, jau universitetinio gyvenimo etapą. Universitetas labai išaugo, išsiplėtė, užmezgė ryšius su daugeliu užsienio aukštųjų mokyklų. Visada įdomu ir prasminga, kai Universiteto katedros, fakultetai, įvairių kartų absolventai ieško, kaupia, saugo ir mini savo istorines šaknis, išlaiko darbų, tradicijų tęstinumą. Metams bėgant keitėsi fakultetų pavadinimai, darbų apimtys, studijų programos, išleidžiamų studentų skaičius, bet visada buvo prisimenamos kūrimosi ištakos, pradininkai, kaupiama istorinė medžiaga, parengiami įspūdingi jubiliejiniai leidiniai.

Plačiai nuskambėjo Šiaulių aukštosios mokyklos 60-mečio renginiai, vykę 2008 m. balandžio 21–26 d. Buvo išleisti jubiliejiniai leidiniai: „Šiaulių universitetas: ištakos ir dabartis“, „Sportas Šiaulių universitete“, „Šiaulių universiteto Menų fakultetui – 40“, surengtos jubiliejui skirtos parodos, konferencijos, įvyko filmo „Šiaulių universitetas“ premjera.

2012 m. gruodžio mėn. laikinojo ŠU rektoriaus pareigas pradėjo eiti prof. Donatas Jurgaitis.

2013 m. gruodžio mėn. LR Seime patvirtintas naujasis Universiteto statutas. Universitete pradedama vykdyti struktūrinė pertvarka.

2014 m. rugpjūčio mėn. prof. Donatas Jurgaitis pradėjo eiti rektoriaus pareigas. Spalio mėnesį buvo išrinkti 2 prorektoriai: studijų prorektoriumi tapo dr. Remigijus Bubnys, mokslo ir meno prorektore buvo išrinkta prof. dr. Diana Šaparnienė. 

2014 m. gruodžio 3 d. įsteigtas Šiaulių universiteto Mokslo institutas, kuriame veikė 10 mokslo centrų, vykdančių, plėtojančių ir koordinuojančių mokslo fundamentinę, taikomąją, konsultacinę ir šviečiamąją veiklas.

2015 m. gruodžio 18 d. įkurtas Universiteto Socialinės partnerystės ir inovacijų centras plėtoja socialinę partnerystę su nacionalinėmis ir tarptautinėmis viešojo, privataus sektorių ir nevyriausybinėmis organizacijomis, skatina inovacijų plėtrą ir skleidžia mokslinės veiklos rezultatus visuomenei. 2015 m. lapkričio mėn. įkurtas Tyrėjų kompetencijų tinklas (Researchers' Excelence Network), skirtas institucijos ir partnerinių institucijų mokslininkų pajėgoms konsoliduoti.

Nuo 2016 m. vasario 1 d., reorganizavus Šiaulių universiteto padalinius, jame įsteigti penki pagrindiniai akademiniai padaliniai: trys fakultetai ir du institutai. Sujungus Edukologijos, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetus ir Muzikos pedagogikos katedrą, įsteigtas Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetas (dekanė l. e. p. prof. dr. Diana Strakšienė); sujungus Humanitarinį, Menų ir Socialinių mokslų fakultetus, įsteigtas Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (dekanas doc. dr. Gintaras Šaparnis); sujungus Informatikos, matematikos ir e.studijų institutą ir Technologijos ir gamtos mokslų fakultetą, įsteigtas Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakultetas (dekanas prof. dr. Darius Šiaučiūnas). Taip pat veikia Šiaulių universiteto Mokslo institutas (dierktorė prof. dr. Diana Cibulskienė) ir Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas (direktorė doc. dr. Lidija Ušeckienė).

2016 m. kovo 22–24 d. Šiaulių universiteto veiklą vertino tarptautinė 6 asmenų ekspertų grupė iš Vokietijos, Austrijos, Estijos, Suomijos ir Lietuvos, vadovaujama profesoriaus Andreaso Knorro iš Speyerio viešojo administravimo mokslų universiteto (Vokietija). Ekspertai visas keturias universiteto veiklos sritis – strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo ir meno veiklą bei poveikį regiono ir šalies raidai – įvertino teigiamai ir Šiaulių universitetas buvo akredituotas maksimaliam 6 metų laikotarpiui.

Duris atveria Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Vyriausybei įgyvendinant universitetų tinklo pertvarką nuo 2021 m. sausio 1 d. Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto dalimi – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir veikia kaip vienas iš trijų pagrindinių mokytojų rengimo centrų Lietuvoje, plėtojantis ir regionui aktualias studijų programas.