Gamtos mokslai ir pažangios technologijos

Moksliniai tyrimai vykdomi Regionų plėtros institute ir yra orientuoti į aplinkos veiksnių įtakos gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų sąveikai ir raidai nagrinėjimą, atskirų jos komponenčių raiškos mokslinį ar technologinį vertinimą, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos problemų sprendimą, įvairių reiškinių ir procesų analizę, vertinimą bei prognozavimą, gamybos procesų efektyvumo didinimą, modernios informatikos vystymą. Jungtinėse gamtos ir technologijos mokslų sričių komandose bendradarbiaujama dalyvaujant tarptautinėse programose, taip pat vykdant Lietuvos ir užsienio verslo MTEP užsakymus. Mokslininkų grupės siekia kurti inovacijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų poveikį regiono ir visos šalies konkurencingumui.

Analizinės skaičių teorijos problemos

Darbo tikslas – spręsti dzeta ir L funkcijų bei jų rinkinių reikšmių pasiskirstymo problemas.

Užduotys:

· Nagrinėti dzeta funkcijų rinkinių bei dzeta funkcijų kompozicijų reikšmių pasiskirstymą, įrodyti tolydžiojo ir diskrečiojo tipo ribines teoremas silpnojo tikimybinių matų konvergavimo prasme.

· Vykdyti analizinių funkcijų aproksimavimo dzeta funkcijų postūmiais tyrimus:

• įrodyti pasirinktų dzeta funkcijų rinkinių, dzeta funkcijų klasių ar (ir) sudėtinių funkcijų nuo dzeta funkcijų universalumo teoremas, naudojant apibendrintus postūmius;
• įrodyti tam tikrų dzeta funkcijų universalumą trumpuose intervaluose. 

· Nagrinėti jungtinio funkcinio nepriklausomumo klausimus.

ŠA mokslininkai yra VU MIF Analizinės skaičių teorijos grupės nariai.

Temos vadovė – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Renata Macaitienė.
Nariai: prof. dr. Darius Šiaučiūnas, doc. dr. Virginija Garbaliauskienė, dr. Mindaugas Stoncelis.

Aplinkos tyrimai

Darbo tikslas: vykdyti tyrimus, susijusius su gamtinėse ekosistemose ir antropogenizuotoje aplinkoje vykstančių ekologinių procesų tvarumo ir ekosistemų paslaugų vertinimu bei modeliavimu kintančio klimato sąlygomis.

Užduotys:

• Apibendrinti ir sistemiškai įvertinti ankstesnių tyrimų duomenis, susijusius su žiedadulkių kiekio ir sudėties pokyčiais priklausomai nuo aukščio virš žemės paviršiaus, siekiant geriau suprasti aeroalergenų pasiskirstymo dėsningumus atmosferos sluoksniuose.
• Paruošti metodiką anemofilinių augalų žiedadulkių molekulinės sudėties tyrimams, vertinti žemėnaudos tipų ir aplinkos taršos veiksnių poveikį PAA ir lipidų dinamikai.
• Didinti PASYFO mobiliosios programėlės (iOS/Android) naudojimo mastą visuomenėje, vykdyti informacinę sklaidą ir vertinti vartotojų įsitraukimą, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.
• Vykdyti augalų vystymosi, patogenų pažaidų ir entomofaunos stebėjimus VUŠA Botanikos sodo eksperimentiniame lauke, skirtame viešosioms erdvėms tinkamų daugiamečių želdinių tyrimams.

Vadovė – prof. dr. Ingrida Šaulienė.
Nariai: doc. dr. Laura Šukienė, doc. dr. Martynas Kazlauskas, doc. dr. Ilona Kerienė, mokslo darbuotoja dr. Rimanta Vainorienė, Dovilė Dovydaitytė, dokt. R. Laurinavičienė, dokt. A. Noreikaitė.

Modeliavimas ir duomenų mokslas

Darbo tikslas: vykdyti mokslinius tyrimus, nukreiptus į kompiuterinio modeliavimo ir duomenų mokslo metodų vystymą.

Užduotys:

• Išmaniųjų paslaugų sistemų architektūros komponentų tyrimai ir koncepcinio modeliavimo išvystymas.
• Dinamiškas žinių įtraukimas į didžiuosius kalbos modelius
• Heterogeninių sistemų modeliai kompiuterinių tinklų valdymui.
• Automatizuoto programavimo modeliai programų sąveikume.
• Gamybos procesų duomenų analizė.
• Atsitiktinių procesų modeliai ir jų taikymai.

Vadovė –  dr. Sigita Turskienė.
Nariai: prof. dr. Dalė Dzemydienė, asist. dr. Liudvikas Kaklauskas, asist. dr. Vaidas Giedrimas, asist. dr. Vaidotas Kanišauskas, asist. dr. Karolina Kanišauskienė, asist. dr. Donatas Dervinis.

Humanitariniai mokslai visuomenės kultūros plėtroje

Humanitariniai mokslai vykdomi Regionų plėtros institute ir yra suvokiami plačiąja prasme, taikant sampratą, kad moderni metodologinė prieiga bei teorijos taikymas peržengė tradicinę takoskyrą tarp humanitarinių ir kitų mokslų sričių. Suprantant, kad yra būtinas dialogas tarp humanitarinių ir taikomojo meno, socialinių ir gamtos bei technologijos mokslų tyrimų, skatinami ir inicijuojami tarpdisciplininiai ir komparatyvistiniai tyrimai, siekiant išlaikyti svarbų humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikinėje mokslo paradigmoje. Humanitarinių mokslų misija visuomenės inovacinės kultūros plėtroje – vykdyti reikšmingus tarpdisciplininius humanitarinius (kalbos, literatūros, istorijos, kultūros, atminties, paveldo) tyrimus ir, bendradarbiaujant su kitų mokslo sričių atstovais, aktyvinti mokslo, verslo ir visuomenės integraciją; prisidedant prie darnios valstybės vystymosi, plėtoti humanitarinį diskursą, įtraukiant plačias visuomenės grupes, politikos bei verslo atstovus. Prioritetinė humanitarinių mokslų sritis lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge. Lituanistikos plėtra yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o mokslo ir studijų institucijos, prisidedančios prie šio prioriteto įgyvendinimo, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Lituanistikos tyrimų plėtros strateginėse gairėse tarp prioritetinių lituanistikos tyrimų temų iki 2020 metų yra įtraukti baltų kalbų tyrimai, taip pat dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos tyrimai ir kt.

Kalbos, literatūros, kultūros bei užsienio (anglų)kalbos tyrimai

Darbo tikslas: vykdyti kalbotyros, literatūrologijos, užsienio kalbos (anglų kalbos) filologinės krypties tyrimus.

Kalbotyros tyrimai vykdomi siekiant:

• tirti sakytinę lietuvių kalbą (fonetiką, akcentologiją, dialektologiją), morfologiją ir žodžių darybą, teksto lingvistiką, etnolingvistiką ir pragmatiką;
• gretinamuoju aspektu tirti lietuvių ir latvių kalbas, kreipiant dėmesį į onomastiką ir terminologiją;
• atlikti lingvokultūrologinius tyrimus – nagrinėti regioninio tapatumo apraiškas tekstuose.

Literatūrologijos tyrimai vykdomi siekiant:

• atlikti lietuvių ir užsienio vaikų literatūros (problemų prozos) tyrimus, pasitelkiant literatūros sociologijos ir kitas metodologines prieigas.

Užsienio kalbos (anglų kalbos) tyrimai vykdomi siekiant:

• analizuoti lingvistinius ir sociokultūrinius vertimo aspektus;
• atlikti gretinamuosius anglų ir lietuvių kalbų tyrimus: analizuoti leksikologijos, stilistikos, semantikos ir kt. ypatumus tradiciniuose ir naujųjų medijų tekstuose;
• tirti anglų kalbos diskurso problemas semantinės-funkcinės lingvistikos rėmuose.

Vadovė – doc. dr. Solveiga Sušinskienė.
Nariai: prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Kvašytė, doc. dr. Rūta Kazlauskaitė, doc. dr. Jolanta Vaskelienė, asist. dr. Edita Valiulienė, asist. dr. Karolina Butkuvienė, asist. dr. Lolita Petrulionė, dokt. Edita Puskunigytė, dokt. Justė Povilaitienė.

Inkliuzinės visuomenės stiprinimas socioedukacinėmis priemonėmis

Darbo tikslas – tirti vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių identifikavimo ir tenkinimo procesus, specialiosios pedagoginės ir logopedinės pagalbos kokybę.

Užduotys:

• atlikti visuomenės gerovei svarbių įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo procesų vertinimą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose.

• tirti specialiosios pedagoginės ir logopedinės pagalbos teikimo procesus ir jų kokybę.

• tirti specialiųjų pedagogų ir logopedų (universitetinio) ugdymo karjerai kokybę ir profesinio identiteto raidos ypatumus studijose ir profesinėje aplinkoje.

Vadovė – doc. dr. Renata Geležinienė.
Nariai: doc. dr. Ieva Bilbokaitė-Skiauterienė, doc. dr. Margarita Jurevičienė, doc. dr. Irena Kaffemanienė, asist. dr. Rita Kantanavičiūtė-Petružė, asist. dr. Regina Karvelienė, doc. dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė (Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universitetas, Stord), doc. dr. Rolandas Paulauskas, doc. dr. Laima Tomėnienė, vyresnioji lekt. dr. Ilona Gedminienė, asist. dr. Simona Daniutė, vyresnysis lekt. dr. Simas Garbenis, dokt. Ugnė Žilytė.

Darbo tikslas – tiriami negalios ir nepalankiose situacijose esančių asmenų socialiniai įgūdžiai, psichosocialinio atsparumo, profesinio rengimo, įgalinimo, socialinio dalyvavimo iššūkiai ir galimybės.

Užduotys:

• atlikti socialinės gerovės srityje dirbančių bei švietimo pagalbos specialistų streso raiškos vertinimą;
• parengti psichosocialinės, socialinio darbo ir socialinio ugdymo(si) inovacijas modelius.

Vadovas – doc. dr. Darius Gerulaitis.
Nariai: prof. dr. Liuda Radzevičienė, doc. dr. Daiva Alifanovienė, asist. dr. Aistė Batūraitė-Bunka, doc. dr. Kristina Rūdytė, doc. dr. Asta Vaitkevičienė,  tyrėja lekt. Odeta Šapelytė.

Socioekonominiai reiškiniai gerovės valstybės kūrimo procese: regionų atsparumo tyrimai

Šios krypties tyrimai vykdomi Regionų plėtros institute ir apima darnaus valstybės vystymosi sritis: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos tyrimai socioekonominės kaitos kontekste, akcentuojant regionų atsparumo svarbą. Mokslo tyrimai orientuoti į užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, investicijų ir verslo aplinkos gerinimo, finansinio tvarumo ir atsparumo užtikrinimo problemų sprendimus, ilgalaikių santykių ir vertės bendrakūros valdymą, darnaus vystymosi raišką tarpsektoriniu lygmeniu, gerą valdymą vietos savivaldoje, kiekybinį makroekonominių procesų modeliavimą, švietimo vadybos ir lyderystės problematiką.

Gerojo valdymo raiška vietos savivaldoje

Darbo tikslas:

vykdyti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus pagal gerojo valdymo raiškos vietos savivaldoje ir kitose viešojo sektoriaus institucijose, regionų socialinės ir ekonominės raidos, švietimo tematikas.

Užduotys:

• analizuoti gerojo valdymo principų taikymą nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis.
• atlikti tyrimus etikos, korupcijos prevencijos, lyderystės, sumanaus viešojo valdymo, inovacijų diegimo viešajame sektoriuje tematikose.
• kartu su Kiekybinių makroekonominių proceso modeliavimo mokslo grupės nariais vykdyti tyrimus siekiant suprasti ir identifikuoti ryšius tarp organizacinio atsparumo ir skaitmeninio valdymo viešojo sektoriaus organizacijose.
• kartu su užsienio tyrėjais sukurti: Inovacijų potencialo kompleksinio vertinimo metodologiją.
• kartu su užsienio partneriais atlikti tyrimą: Vykdomosios valdžios trikampio Europoje lyginamąjį tyrimą, kuris sujungia aukščiausių valstybės tarnybos atstovų ir ministerijų patarėjų tyrimus.
• kartu su užsienio partneriais atlikti tyrimą: „Vietinio lygmens demokratinis veikimas ir valdymo kokybė Vidurio ir Rytų Europoje daugybinių krizių ir demokratijos smukimo metu“.

Vadovė – doc. dr. Rita Toleikienė.
Nariai: prof. dr. Diana Šaparnienė, doc. dr. Vita Juknevičienė, doc. dr. Jurgita Joniškienė, asist. dr. Violeta Kiurienė, lekt. Sigitas Balčiūnas, lekt. Vilma Tubutienė, lekt. dokt. Anželika Gumuliauskienė, dokt. Gvidas Petružis, dokt. Rytis Milkintas, dokt. Kristina Kuprytė.

Kiekybinis makroekonominių procesų modeliavimas

Darbo tikslas: vykdyti kiekybinius ekonomikos krypties tyrimus, orientuotus į ekonomikos augimą, konvergenciją, atsparumą ir jos veiksnius.

Užduotys:

• užimtumo ir nedarbo klubinės konvergencijos tyrimo teorinis pagrindimas ir duomenų rinkimas

• atlikti mokslinės literatūros analizę ir jos sintezės pagrindu pagrįsti nacionalinio atsparumo konceptą ir identifikuoti nacionalinį atsparumą lemiančius veiksnius ekonomikos, visuomenės, valdymo ir gynybose srityse.

• socio-ekonominių ir demografinių veiksnių, veikiančių vietinių darbuotojų egotropinį arba sociotropinį požiūrį į imigrantus teorinis identifikavimas.

• analizuoti regionų ekonomikos atsparumą lemiančius veiksnius. Rengti ir testuoti regionų ekonomikos atsparumo prognozavimo instrumentą (REAPI), kurio sudarančių rodiklių svorių nustatymui bus pasitelkiamas mašininio mokymosi algoritmai. Rengti dvi mokslinės publikacijas bei vykdyti viešinimo veiklas.

• atlikti mokslinės literatūros analizę ir jos sintezės pagrindu pagrįsti regionų ekonomikos konvergenciją sąlygojančius veiksnius bei kanalus per kuriuos ES finansinė parama veikia regionų konvergenciją.

• parengti straipsnį „Approach to marketing and business models in relation to general methodology of modern and postmodern sociological theories“

Vadovas – prof. dr. Mindaugas Butkus.
Nariai: prof. dr. Diana Cibulskienė, prof. dr. Zita Tamašauskienė, prof. dr. Skaidrė Žičkienė, doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė-Balčiūnienė, doc. dr. Lina Garšvienė, doc. dr. Dovilė Ruplienė, asist. dr. Laura Dargenytė-Kacilevičienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja dokt. Greta Mockevičienė, podoktorantūros mokslininkė stažuotoja dr. Akvilė Aleksandravičienė (2024 – 2026).

Bendrakūros fenomenas gyvosiose laboratorijose

Darbo tikslas: vykdyti tarpdisciplininius bendrakūra grįstų kompleksinių sistemų (organizacijų / miestų / regionų) vystymo tyrimus, taikant gyvųjų laboratorijų metodologiją.

Užduotys:

• tirti bendrakūros procesus kompleksinių adaptyvių sistemų teorijų kontekste.
• plėtoti gyvųjų laboratorijų metodologiją, kaip sisteminių pokyčių platformą, įvairių kompleksinių problemų sprendimui.
• analizuoti įvairių suinteresuotų šalių (kompleksinės adaptyvios sistemos agentų) įvairiakryptes sąveikas.
• vystyti bendros vertės (angl. shared value) kūrimo koncepciją.

Vadovė – doc. dr. Milda Damkuvienė.
Nariai: lekt. Sigitas Balčiūnas, doc. dr. Jurgita Joniškienė, doc. dr. Martynas Kazlauskas, doc. dr. Evandželina Petukienė, prof. dr. Ingrida Šaulienė, doc. dr. Laura Šukienė, doc. dr. Jūratė Valuckienė.

Švietimo ir ugdymo(si) procesai