Erasmus + KA201 projektas: All in – International Inclusive Society in the Arts

Pradėtas vykdyti Erasmus + KA201 projektas All in – International Inclusive Society in the Arts // ALIISA, skirtas įtraukiojo meninio ugdymo inovacijų plėtrai.

Projektą koordinatorius – Savonia University of Applied Sciences (Suomija) 

Projekto partneriai:

• Universität für Musik und darstellende Kunst Wien (Austrija)
• Ich bin OK Kultur- und Bildungsverein der Menschen mit und ohne Behinderung (Austrija)
• Kuopio Conservatory (KC) (Suomija)
• Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Lietuva)

VUŠA projekto vadovė – prof. dr. Diana Strakšienė

VUŠA projekto koordinatorė – doc. dr. Edita Musneckienė

Projekto tikslas – sukurti tarptautinį tinklą, skirtą įtraukiojo meninio ugdymo plėtrai ir bendradarbiavimui Europoje, taip pat informacijos apie įtraukiojo meninio ugdymo tyrimus sklaida, siekiant užtikrinti kvalifikuotų specialistų prieinamumą įtraukiojo bendrojo ir meninio ugdymo srityje.

Projekto metu (2020-2023 m.) bus vykdomi įtraukiojo meninio ugdymo tyrimai tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, bendradarbiaujant skirtingų šalių atstovams tarpusavyje ir su vietos partneriais – švietimo įstaigomis. Projekte numatyti mokymai ir empirinio pobūdžio tyrimai skirti meno pedagogikos mokytojams, dirbantiems bendrojo švietimo srityje ir projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojams bei studentams.

Daugiau informacijos apie projektą čia. 

Erasmus+ KA2 projektas „European Network in Nutritional Education for Acquired Disabilities (ENNEADI)“

Projekto vadovė VU Šiaulių akademijoje – prof. dr. Liuda Radzevičienė (skaityti plačiau).

„Žemaitijos gyventojų socialinės strategijos ir mobilumas XVIII a. pab. – XIX a. I pusėje (Kražių ir Užvenčio parapijų duomenimis)“

ŽEMAITIJOS GYVENTOJŲ SOCIALINĖS STRATEGIJOS IR MOBILUMAS XVIII A. PAB. – XIX A. I PUSĖJE (KRAŽIŲ IR UŽVENČIO PARAPIJŲ DUOMENIMIS)

Projektu „Žemaitijos gyventojų socialinės strategijos ir mobilumas XVIII a. pab. - XIX a. I pusėje (Kražių ir Užvenčio parapijų duomenis)“ siekiama ugdyti studentų mokslinių tyrimų kompetencijas: savarankiškai rinkti ir analizuoti archyvinę medžiagą, taikant šiuolaikinius šaltinotyros metodus ir istoriografines teorijas, gebėti kelti ir kritiškai nagrinėti istorines problemas, tinkamai taikyti istorinę ir sociologinę terminiją, galėti tinkamai konstruoti mokslinį tekstą, jį pristatyti viešajai auditorijai. D. W. Sabean savo tyrimuose, pasitelkdamas mikroistorinę prieigą, nagrinėjo, kaip kasdienio šeiminio gyvenimo formavimas darė įtaką turto pasiskirstymui, namų ūkio struktūrai ir darbo pasidalijimui. Žmogiškojo kapitalo formavimosi, migracijos ir gimimų sekos ryšį tyrė M. Clemp, Ch. Minns, P. Wallis ir J. Weisdorf. Lietuvos istoriografijoje tokio pobūdžio tyrimai žengia pirmuosius žingsnius. Tyrimas geografiškai apima dvi (Kražių ir Užvenčio) parapijas. Analizuojant šių parapijų metrikų knygas, revizinius sąrašus, dvarų dokumentus ir pan., bus siekiama nustatyti, kaip buvo formuojamos gyventojų socialinės strategijos ir giminystės ryšiai. Pasitelkus Kražių ir Kolainių gimnazijų vizitacijų analizę bus nagrinėjama, kaip minėtų gimnazijų buvimas Kražių ir Užvenčio parapijose veikė šių ir kaimyninių parapijų gyventojų socialinį mobilumą.

Šis projektas leis pagilinti žinias apie Žemaitijos gyventojų švietimo, socialinę ir demografinę istoriją. Šio tyrimo chronologinės ribos yra 1795-1850 m. Tai ikiindustrinis, apimantis daugiau nei dvejų kartų gyvenimą, laikotarpis.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0071) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

„Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Kompetencijos kėlimo renginyje dalyvauja Regionų plėtros instituto mokslininkės:

• lekt. dr. Ilona Kerienė (skaityti plačiau);
• prof. dr. Ingrida Šaulienė (skaityti plačiau);
• doc. dr. Laura Šukienė (skaityti plačiau).

Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumo tyrimas (PUBDEB) (Nr. S-MIP-19-65)

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas „Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumo tyrimas“ (PUBDEB) (Nr. S-MIP-19-65).

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)

Projekto trukmė: 2019-07 – 2022-06

Projekto aprašymas. Tikslas – teoriškai pagrįsti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą lemiančius veiksnius ir atlikus šių veiksnių bei jų sąveikų su valstybės skola tyrimą, identifikuoti sąlygas, kada valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą.

Uždaviniai: 

1. remiantis fiskalinio multiplikatoriaus mechanizmu, teoriškai pagrįsti veiksnius, galinčius sąlygoti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą, ir konceptualiai pagrįsti šiuos veiksnius įvertinančius rodiklius;
2. parengti valstybės skolos heterogeniško poveikio ekonomikos augimui tyrimo metodiką; 
3. įvertinti valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui, atsižvelgiant į poveikio heterogeniškumą lemiančius veiksnius;
4. apskaičiuoti rodiklių (kurie atspindi heterogenišką valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui lemiančius veiksnius) reikšmių intervalus, kuriuose valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą ir pateikti praktines rekomendacijas fiskalinės politikos rengėjams.

Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė – prof. dr. Diana Cibulskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Mindaugas Butkus, doc. dr. Lina Garšvienė ir doc. dr. Janina Šeputienė.

Konsultantai-ekspertai: prof. dr. Carol Ebdon (Nebraskos universitetas Omahoje, JAV) ir prof. dr. Renata Macaitienė (Šiaulių universitetas).

EUMETNET „Automatinio žiedadulkių atpažinimo tinklas (angl. „Automatic Pollen Detection Network“) (AutoPollen)“

Įgyvendinimo trukmė: 2018-2022 m.

Projekto tikslas – apibrėžti pagrindinius automatinio žiedadulkių monitoringo standartus ir parodyti Europos tinklo įgyvendinamumą, integruojant vykstančius projektus. Pirmiausia bus nustatyti pagrindiniai principai ir apibrėžiami pagrindiniai automatinio žiedadulkių monitoringo standartai. Bus parodytos standartizacijos galimybės ir veiklos pratęsimas Pasaulio meteorologijos organizacijoje. Projektas taip pat pateiks informaciją ir rekomendacijas dalyviams, norintiems pradėti automatinį žiedadulkių monitoringą. Esant sėkmei ir susidomėjimui, antrojo etapo metu galėtų būti kuriamas Europos automatinio žiedadulkių aptikimo tinklas. Daugiau informacijos apie projektą.

Math application in the context of socio-economic environment (NPHE-2020/10188)

Programa / fondas – NordPlus Higher Education 2020 (Baltic Network in Agrometrics).

Projekto trukmė: 2020-05-15 – 2021-10-01.

Projekto ID: NPHE-2020/10188

Koordinuojanti institucija – Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas.

Partneriai: VU Šiaulių akademija, Rygos technikos universitetas, Estijos gyvybės mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.

Projekto tikslai:

1. keistis dėstytojų iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos patirtimi, orientuojantis į dėstytojų kompetencijų, nukreiptų į matematinių žinių perteikimo aukšosiose mokyklose socialinės ir ekonominės aplinkos kontekste aspektus, tobulinimą bei gilinimą;
2. inicijuoti matematinių dalykų turinio aukštosiose mokyklose atnaujinimą bei parengti nuotolinius kursus inžinerinių specialybių studentams, siekiant ne tik matematinių žinių ir įgūdžių gilinimo, bet ir kompetencijomis grįsto universitetų studentų požiūrio formavimo bei tvaraus vystymosi grįstų sprendimų darniai veikti visais aspektais (socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais) priėmimų ugdymo.

Projekto koordinatorius Šiaulių universitete: Renata Macaitienė.

Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Virginija Garbaliauskienė, Karolina Kanišauskienė, Vaidotas Kanišauskas, Neringa Klovienė, Renata Macaitienė.

COST veikloje CA18226 „Nauji patogenų ir aeroalergenų aptikimo metodai (angl. “New approaches in detection of pathogens and aeroallergens“) (ADOPT)”

Aplinkos tyrimų grupės nariai dalyvauja Valdymo komitete.

Veiklos trukmė: 2019-2023 m.

Ši veikla sukurs tarpdisciplininį ekspertų, šiuo metu dalyvaujančių bioaerozolių aptikime, tinklą. Pagrindinis veiklos tikslas nukreiptas į kliūčių, kurios riboja naujų metodų (pvz., automatinis realaus laiko dalelių matavimas) įsitvirtinimą nustatant bioaerozolius, pašalinimą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas oru plintančių žiedadulkių ir sporų identifikavimo problematikai.

Joint and interdisciplinary long life learning training for professionals working with neuro sensorimotor disorders, INTERPROF, LLI-352

Projekto trukmė: 2018-06-01–2020-05-30.

Projekto partneriai: Šiaulių universitetas (Lietuva), Liepojos universitetas (Latvija).

Projekto aprašymas: Pagrindinis šio projekto tikslas – apjungiant Šiaulių ir Liepojos universitetų patirtis, sukurti, užregistruoti ir pradėti vykdyti mokslo ir praktikos naujovėmis grįstą mokymosi visą gyvenimą programą specialistams, kurių praplėstos reabilitacijos proceso kompetencijos atitiktų darbo rinkos poreikius. Taip pat bus siekiama didinti Lietuvos – Latvijos paribio regione gyvenančių asmenų įsitraukimą į darbo rinkos santykius, dirbant su neurosensorinius sutrikimus turinčiais asmenimis, per inovatyvias ir tarpdisciplininias mokymosi visą gyvenimą strategijas, paremtas mokslo ir praktikos vienove. Projekto metu specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, bus sukurtos neformalios, tarpdisciplininio mokymo programos, patremtos naujomis neuro-sensorikos, judesio mokslų ir praktikos žiniomis. Planuojama, kad 80 specialistų iš Šiaulių ir Kuržemės regionų dalyvaus jungtinėse alternatyvios kineziterapijos, logoterapijos, Montessori, ergoterapijos, gyvūnų (šunų, žirgų bei delfinų) ir muzikos terapijos mokymų programose parengtose remiantis mokslo ir praktikos pasiekimais. Pagrindinis projekto rezultatas yra apmokyti dirbti komandoje skirtingų sričių specialistus, gebančius derinti skirtingas reabilitacijos metodikas, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, galimybes ir pažeidimo pobūdį. Pagrindinė šio projekto naujovė yra tai, kad kartu mokysis skirtingų sričių specialistai, jie bus supažindinti su naujomis ir efektyviomis reabilitacijos priemonėmis ir metodikomis, bei bus išmokyti dirbti su įranga, padėsiančia taikyti reabilitacijos metodikas kiekvienam pacientui individualiai.

Mokslo projekto vykdytojų komandą sudaro: Lietuvos projekto vadovė dr. Vaida Aleknavičiūtė-Ablosnkė, komandos nariai: prof. dr. Daiva Mockevičienė, prof. Dr. Diana Strakšienė, doc. dr. Brigita Kreivinienė, dr, Margarita Jurevičienė, dr. Vaida Berneckė, dokt. Agnė Savenkovienė, Jurgita Rutkienė, Justina Kravčenkaitė. Latvijos projekto vadovė Inga Vasermane, komandos nariai: Doc. Mg. Mirdza Paipare, Mg. Gundega Tomele, Liene Gūtmane-Balode, Līga Priedena, Agnese Krētaine, Olga Blauzde, Ingars Gudermanis.

TĘSK (projekto nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001)

Projekto trukmė – 2018 m. kovo 12 d. – 2022 m. kovo 12 d.

Projekto vertė – 5 771 694,30 Eur.

Trumpas projekto apibūdinimas. Projektas „Tęsk“ finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“. Projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus, skatinant veiksmingus pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Prie pokyčių įgyvendinimo bus prisidedama dviem kryptimis: a) diegiant inovacijas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir b) pasirengimo dirbti pedagogo darbą srityje. Projekto metu bus siekiama kokybinio poveikio šioms tikslinėms grupėms: studijas baigusiems ir pradedantiems dirbti pedagogams; siekiantiems persikvalifikuoti ar įgyti papildomą kvalifikaciją pedagogams; norintiems tapti pedagogais asmenims iš kitų sektorių, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą.

Identifikuotiems iššūkiams ir problemoms spręsti bus taikomos naujos priemonės:

1. Sprendžiant jaunų mokytojų trūkumo mokyklose bei privalomos praktikos mokykloje kokybės ir aprėpties problemą, bus išbandoma pradedančiųjų mokytojų pedagoginė stažuotė. Projekto metu bus sukurtas stažuotės įgyvendinimo modelis ir jai įgyvendinti reikalingi instrumentai. Stažuotes įgyvendins projekto partneriai – aukštosios mokyklos. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra sisteminio pobūdžio – stažuočių įgyvendinimo modelis projektui pasibaigus bus įdiegtas visoje šalyje, o aukštosios mokyklos turės sustiprėjusius gebėjimus vykdyti pradedančiųjų mokytojų stažuotes bei užtikrins veiklos tęstinumą.
2. Sprendžiant pedagogų trūkumo ir nepakankamo suaugusiųjų švietimo programose dalyvaujančių asmenų kiekio problemą, bus sudarytos sąlygos įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir pageidaujantiems dirbti švietimo įstaigose. Pedagogo kvalifikaciją suteiks projekto partneriai. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra įveiklinantis sistemą – bus praplėstas pedagogo kvalifikacijos įgijimo būdų ratas, gerinamas pedagogo profesijos įvaizdis.
3. Sprendžiant mokinių prastų mokymosi rezultatų problemą, bus sudarytos sąlygos dirbantiems pedagogams įgyti papildomą (kitą ar gretutinį) dalykinį (ugdymo srities) pasirengimą (kompetencijas). Bus taikomos pedagoginių studijų ir tęstinių kvalifikacijos tobulinimo programų priemonės. Priemones įgyvendins projekto partneriai – aukštosios mokyklos – kartu su pareiškėju – Ugdymo plėtotės centru. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra investicinis – padidės mokytojų, gebančių prisitaikyti prie besikeičiančio ugdymo turinio, skaičius bei bus sudarytos prielaidos pasididinti pedagogų darbo krūvį kai kuriose savivaldybėse ir (ar) mokyklose.

• Projekto „Tęsk“ metu bus atliekamos papildomos, inovacijų diegimą paremiančios veiklos:
  bus vykdomi pedagogų rengimo kaitos tyrimai: numatomų struktūrinių pokyčių poveikio pedagogų rengimui vertinimo tyrimas; struktūrinių pokyčių pedagogų rengimo srityje įgyvendinimo stebėsenos tyrimas; švietimo pagalbos, teikiamos mokykloms ir pedagogams, efektyvumo tyrimas. Šių tyrimų rezultatai prisidės prie pedagogų rengimo sistemos pertvarkos – pateiks pagrindimą sprendimams dėl pedagoginių studijų programų struktūros ir turinio, kokybės stebėsenos ir profesinio tobulėjimo sąlygų dirbančiam pedagogui gerinimo;
• bus parengti ir išbandyti nauji pedagogų kompetencijų vertinimo, jų pripažinimo ir taikymo profesinėje veikloje instrumentai. Ši priemonė būtina, norint sėkmingai įdiegti pedagogų veiklos vertinimo sistemą, padėsiančią vertinti pedagogų darbo kokybę ir sėkmingai diegti etatinį darbo apmokėjimo modelį, skatinti pedagogų profesinį tobulėjimą, pereinant nuo kvalifikacinių kategorijų prie kompetencijų lygmenų.
  Siekiami projekto rezultatai.

Kokybiniai rezultatai: po projekto visoje šalyje įdiegtas pradedančiųjų pedagogų stažuočių modelis; pritraukti nauji asmenys į pedagogo profesiją ir pagerėjęs pedagogo profesijos įvaizdis; sudarytos prielaidos spręsti pedagogų darbo krūvio problemą ir išaugę mokytojų gebėjimai prisitaikyti prie kintančio ugdymo turinio; sudarytos prielaidos efektyviau vertinti pedagogų darbo kokybę.

Kiekybiniai rezultatai: 2221 dalyvis – 1400 neformaliose studijose ir 821 formaliose studijose.

Projekto vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras (dabar įsiliejęs į nacionalinę švietimo agentūrą).

Projekto partneriai – MRU, ŠU, VDU, VU, LMTA, KTU, LSU, KU, Vilniaus kolegija.

Sinerginio alergeninių žiedadulkių ir oro kokybės poveikio asmens sveikatai tyrimas (LORI), sutarties Nr. S-MIP-19-53

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT).

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2019-2022 m.

Projekto tikslas – sukurti modelį, skirtą identifikuoti žiedadulkių alergenų iššauktų simptomų raišką, suformuojant prielaidas pagerinti praktinį alerginio rinito gydymą ir imunoterapijos taikymą Lietuvoje.

Projekto metu siekiama:

1. nustatyti žiedadulkių krūvį, Lietuvoje sukeliantį simptomus šienligės ir astmos paveiktiems asmenims bei apibrėžti žiedadulkių indeksą, skirtą asmeninei sveikatos stebėsenai;
2. įvertinti oro kokybės ir ekstremalių oro sąlygų reikšmę žiedadulkių krūvio sukeliamų simptomų raiškai;
3. sumodeliuoti sinerginį žiedadulkių, oro teršalų ir ekstremalių oro sąlygų poveikio lygį, kuris apibrėžia dėl alergijos žiedadulkėms kenčiančio asmens simptomų sunkumą.

2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis”, (Nr. ESGM-1-S-375/SU-7-(9.2))

Dalyviai: doc. dr. Violeta Šlekienė, doktorantė Irina Barabanova.

Partneriai: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

Laikotarpis: 2018-2021.

Išlyginamųjų kursų būsimiesiems gamtos ir matematikos mokslų mokytojams parengimas (angl. Developing Bridging Courses for Mathematics and Science Teacher Students /Bridge2Teach/)

Dalyviai: prof. dr. Vincentas Lamanauskas. doc. dr. Violeta Šlekienė, doc. dr. Dalia Augienė

Partneriai: Vienos universitetas (Austrija), Palacky universitetas (Čekijos respublika), Nitros Konstantino Filosofo universitetas (Slovakija), Palermo universitetas (Italija)

Laikotarpis: 2019-10-01 – 2022-03-31

Transformation of the study course "Mathematics for Economists" for building of the competences necessary for sustainable development (NPHE-2019/10293)

Programa / fondas – NordPlus Higher Education 2019.

Projekto trukmė – 2019-05-01 – 2020-05-01.

Projekto ID: NPHE-2019/10293

Koordinuojanti institucija – Latvia University of Life Sciences and Technologies.

Partneris – Šiaulių universitetas.

Projekto aprašas. Projekto tikslas – sukurti matematikos dėstymo ekonomistams metodikos sistemą, siekiant ugdyti Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų bei Šiaulių universitetų studentų kompetencijas, būtinas darnios plėtros bei integruotos profesinių ir matematinių kompetencijų struktūros formavimui bei pagrįstas kognityviniu, kontekstiniu ir vertybiniu požiūriais. Įgyvendinant šį projektą bus sukurtas naujas didaktinis modelis bei mokymosi priemonės, padedančios pasiekti kompetencijomis grįsto požiūrio formavimo bei rezultatų pasiekimo. Nauji švietimo produktai bus kuriami remiantis keturiais didaktiniais principais: kontekstiniu (orientuota į profesiją), tarpdisciplininiu, informatyvumu (dėmesys skiriamas IT naudojimui) ir fundamentalizacija (kognityvine raida).

Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Renata Macaitienė, Virginija Garbaliauskienė.

„Inovatyvi ore pasklidusių žiedadulkių atpažinimo realiame laike ir žiedadulkių prognozių modeliavimo sistema (REALTIME)“

Programa / fondas – 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioritetas.

Projekto trukmė – 2017-12-27 – 2021-12-27.

Projekto aprašas. Tikslas – sukurti oru plintančių alergeninių žiedadulkių identifikavimo skaitmeninę biblioteką, skirtą matavimams realiu laiku, ir panaudoti duomenis pažangiame žiedadulkių prognozių modelyje.

Uždavinys – sukurti algoritmus, įgalinančius atpažinti oro žiedadulkes realiu laiku, ir įdiegti juos atrinktame modelyje formuojant sklaidos prognozes ir retrospektyvą.

REALTIME įgyvendinamas dviem viena kitą papildančiomis veiklomis:

1. alergeninių žiedadulkių atpažinimo realiu laiku algoritmų sukūrimas;
2. inovatyvus žiedadulkių atpažinimo realiu laiku algoritmų panaudojimas teritorinėms žiedadulkių prognozėms ir atgaliniam modeliavimui. Realaus laiko žiedadulkių monitoringas naudingas alergiškiems žmonėms, palengvina gydytojų darbą ir atveria naujas galimybes oro kokybės monitoringui. Tokių duomenų taikymas oro kokybės modeliavimo sistemose - novatoriškas žingsnis personalizuotoje medicinoje.

Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Laura Šukienė, Gintautas Daunys.

AMREUS (Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis)(Nr. S-MIP-17-114)

Šiaulių universiteto Mokslo institute įgyvendinamas LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų grupių projektas „Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis" (AMREUS) (Nr. S-MIP-17-114).

Mokslinio projekto vykdytojų komanda: projekto vadovas doc. dr. Mindaugas Butkus, projekto vykdytojos: doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė ir dr. Alma Mačiulytė – Šniukienė.

Konsultantai-ekspertai: prof. dr. Diana Cibulskienė ir prof. Jouke van Dijk (Groningeno universitetas, Nyderlandai, ERSA prezidentas).

Projekto aktualumas. ES regioninės politikos efektyvumas bendrąja prasme ir jos įgyvendinimo išlaidų pateisinimas ekonominiu požiūriu yra sietinas su finansinės paramos vertinimu, nustatant, ar ji prisideda prie darbo našumo didinimo, ekonomikos augimo skatinimo atsiliekančiuose regionuose ir konvergencijos. Analizuojant šį klausimą iš ekonominės perspektyvos, keliama mokslinė problema, kaip nustatyti regionams skiriamos finansinės paramos grąžą ir ar ES teikiamos finansinės paramos intensyvumas regionams užtikrina vieno iš regioninės politikos tikslo – skatinti atsiliekančių teritorijų ekonomikos augimą ir ES ekonominę sanglaudą – įgyvendinimą. Projekto tikslas – parengto konceptualaus regioninės paramos grąžos vertinimo modelio pagrindu atlikti empirinį ES regioninės paramos grąžos vertinimą. Įgyvendinant šį projektą bus analizuojamas regioninės paramos grąžos klausimas, kuris nėra trivialus ES lygmenyje. Siekiant įvertinti, kiek efektyvi regioninė politika ir ar pateisinamos jos įgyvendinimo išlaidos iš ekonominės perspektyvos, svarbus regioninės paramos vertinimas, nustatant, ar ji didina darbo našumą ir skatina ekonomikos augimą. Įgyvendinant šį projektą bus parengtas regioninės paramos grąžos vertinimo modelis ir atliktas empirinis ES regioninės paramos grąžos vertinimas, identifikuojant kanalus, kurie skatina ir riboja regioninės paramos poveikį darbo produktyvumui ir ekonomikos augimui regionuose. Atlikto tyrimo pagrindu bus parengtos rekomendacijos institucijoms, formuojančioms ir vykdančioms regioninę politiką. Tyrimas aktualus tuo, kad maksimalaus finansavimo intensyvumo, kuris nebeskatina darbo našumo ir ekonomikos augimo regione, bei minimalaus būtino finansavimo intensyvumo, skatinančio regiono ekonominį vystymąsi, nustatymas leistų padidinti ES struktūrinės paramos efektyvumą, perskirstant finansavimą regionams, kurių finansavimo intensyvumas yra žemesnis/aukštesnis šio lygio. Toks regioninės paramos grąžos vertinimas kokybiškai viršytų ES taikomą formalų regioninės paramos panaudojimo vertinimą ir pateiktų svarbias įžvalgas regioninės politikos koregavimui. Planuojamas tyrimas originalus ir tuo, kad būtų vertinama ne tik Europos Regioninės Plėtros fondo, bet ir Europos Socialinio fondo bei Sanglaudos fondo teikiama grąža tiek dažniausiai analizuojamame NUTS-2, tiek beveik nevertintame NUTS-3 lygmenyje. AMREUS įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio mėn. 3 dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (36 mėn.). Iš LMT skirta 98597 eur.

Appendixes for DOES FINANCIAL SUPPORT FROM THE ERDF AND CF CONTRIBUTE TO CONVERGENCE IN THE EU? EMPIRICAL EVIDENCE AT NUTS 3 LEVEL: Appendix_A, Appendix_B, Appendix_C, Appendix_D, Appendix_E.

Appendixes for What is the return on investing European Regional Development and Cohesion Funds? Difference-in-differences estimator approach: Appendix_A_and_B,  Appendix_C.

Appendix for Does Support from ERDF and CF Contributed to Diminishing Territorial Disparities in the EU: the Role of Institutions in Shaping Geography of Development: Appendix.

Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuotą mokymąsi. INTERPEARL. Nr. 2018-1-LT-KA203-046979

Projekto koordinatorius: Šiaulių universitetas

Projekto partneriai: Nacionalinis Airijos universitetas, Korko universitetinė kolegija, Islandijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas.

Projekto tikslas – sukurti, įgyvendinti, išbandyti ir perkelti inovatyvias personalizuoto mokymosi praktikas į mokytojų ugdymo sistemą. Tikslui pasiekti bus sukurta ir įgyvendinta personalizuoto mokymosi koncepcija, kuri užtikrins mokytojų ugdymo turinio, metodų, instrumentų ir vertinimo pokyčius.

Projekto rezultatai:

1. parengtos personalizuoto mokymosi koncepcija grįsto mokytojų ugdymo gairės;
2. atnaujintos mokytojų ugdymo studijų programos, taikant personalizuoto mokymosi koncepciją;
3. dėstytojų (mokytojų ugdytojų) mokymai, skirti personalizuoto mokymosi koncepcijos taikymo kompetencijoms patobulinti;
4. intensyvi programa universitetų dėstytojams ir studentams;
5. mokslinis tyrimas, skirtas įvertinti inovacijas, taikomas mokytojų ugdymo studijų programose;
6. parengti instrumentai, pagrįsti personalizuoto mokymosi koncepcija;
7. patobulėjusios universitetų dėstytojų (mokytojų ugdytojų) kompetencijos, susijusios su personalizuoto mokymosi koncepcijos taikymu;
8. patobulintas mokytojų ugdymo procesas.

Projekto numeris: 2018-1-LT-KA203-046979

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-10-01 – 2021-03-31

Daugiau informacijos apie projektą – čia.

CA-16116. Wearable Robots for Augmentation, Assistance or Substitution of Human Motor Functions

Programa / fondas – COST.

Projekto trukmė – 2017-03-13 – 2021-03-14.

Projekto aprašas. Dėvimoji robotika (angl. Wearable Robotics) yra nauja sritis susijusi su asmeniniais įrenginiais turinčiais būtinus robotikos komponentų atributus (vykdikliai, jutikliai ir valdikliai) ir jų integravimu žmonėse. Tradiciškai robotai yra naudojami pramonėje monotoniškoms ir ilgą laiką trunkančioms didelio tikslumo operacijoms atlikti. Šiuo metu robotai vis dažniau naudojami sąveikoje su žmogumi kuomet tam tikras funkcijas pasidalina robotas ir žmogus. Pavyzdžiui robotai gali būti panaudoti žmogaus motorinėms funkcijoms papildyti ar pakeisti (bioprotezai, egzoskeletai, robotiniai kostiumai ir kt.). Taip pat dėvimieji robotai gali būti taikomi pramonėje ir buityje. Pagrindinis veiklos tikslas – integruoti įvairią patirtį ir plėtoti tarpkryptines kompetencijas būtinas naujos kartos dėvimųjų robotų plėtrai. Nauja dėvimųjų robotų (DR) karta užtikrins geresnes sąveikos sąsajas su žmonėmis vartotojais, išplės jų pritaikymo galimybes ir, tokiu būdu, padidins socialinį bei ekonominį poveikį aplinkai. Kuriant šias inovacijas yra būtina įtraukti įvairių mokslo ir technologijų ekspertus bei dalininkus įvertinant etinius, teisinius ir visuomeninius aspektus.

Projekte dalyvaujantis tyrėjas – Gediminas Valiulis.