HORIZON-CL6-2022-GOVERNANCE-01 projektas „A SYstem for reaL-time obserVation of Aeroallergen“ (SYLVA)

„Aeroalergenų stebėjimo realiuoju laiku sistema“ (SYLVA)

Pradžia 2023-01-01

Pabaiga 2026-12-31

Pirminiai biologiniai aerozoliai (daugiausia žiedadulkės ir grybų sporos, bet taip pat bakterijos ir virusai) yra išskiriami į orą augalų, grybų ir kitos biotos. Šie bioaerozoliai yra jautrūs klimato kaitai, tačiau jie taip pat tiesiogiai veikia klimatą sąveikaudami su debesimis ir krituliais. Dalis bioaerozolių, ypač žiedadulkės ir kai kurios grybų sporos, žmonėms sukelia alergiją. Tokie aeroalergenai paveikia daugiau nei 80 milijonų europiečių, mažina jų gyvenimo kokybę ir kainuoja gerokai daugiau nei 50 milijardų eurų per metus. Informacija apie bioaerozolius taip pat gyvybiškai svarbi žemės ūkiui ir miškininkystei, kur tiksliajam žemės ūkiui ir žiniomis grįstoms technologijoms reikalingi savalaikiai duomenys apie augalų vystymąsi, patogenų ir parazitų gausą bei invazines rūšis. Šiuo metu tokios savalaikės laisvai prieinamos nemokamos informacijos paklausa yra didelė, o pasiūla nepakankama.

Bendras projekto SYLVA tikslas yra pasiekti ženklų informacijos produktų apie aeroalergenus ir kitus bioaerozolius patobulinimą užpildant duomenų trūkius laike, didinant erdvinę aprėptį ir savalaikiškumą, bei didinant šių produktų prieinamumą. SYLVA technologines naujoves lydės kartu kuriama nauja infrastruktūra, platinimo ir naudojimo būdai. Užmezgami ryšiai su suinteresuotosiomis šalimis užtikrins technologijų įsisavinimą ir tvarumą po projekto gyvavimo laikotarpio.

Pagrindinis SYLVA tikslas – pagerinti informacijos apie bioaerozolius Europoje, ypač žiedadulkes ir grybų sporas, raišką, aprėptį ir prieinamumą. Šis tikslas bus pasiektas plėtojant ir tobulinant kelias sritis:

• Kuriant pažangiausias bioaerozolių stebėjimo technologijas.

• Plečiant bioaerozolių stebėjimo duomenų infrastruktūrą ir programinės įrangos prieinamumą, užtikrinant atvirojo kodo publikavimą ir integravimą į Europos aplinkos stebėjimo sistemą.

• Patvirtinant bioaerozolių stebėjimo technologijos veikimo brandumą ir pridėtinę vertę, pasitelkiant demonstracinius bandomuosius projektus trijuose Europos regionuose.

• Pagrindinėms suinteresuotosioms šalims demonstruojant SYLVA naujoves, susijusias su klimatu, sveikata, žemės ūkiu, miškininkyste ir aplinka, maksimaliai padidinant poveikį ir užtikrinant stebėjimų ilgalaikiškumą.

• Užtikrinant ilgalaikį bioaerozolių technologijos ir infrastruktūros tvarumą visoje Europoje.

SYLVA projekte svarbus vaidmuo tenka Vilniaus universiteto komandai (vadovė prof. dr. I. Šaulienė), kurią sudaro Šiaulių akademijos ir CHGF Geomokslų instituto mokslininkai. Vilniaus universitetas kuruoja kertines projekto veiklas: naujų monitoringo standartų formulavimą ir projekto poveikio analizę. Vilniaus universitetas taip pat atlieka svarbų vaidmenį vykdydamas kitus SYLVA darbo paketus: tobulina bioaerozolių stebėjimų metodus vystydami prietaisus bei naują tyrimų metodiką (eDNA naudojimas), atlieka duomenų integraciją su palydovų stebėjimų ir skaitmeninių modelių teikiama informacija. Universiteto komanda rengs mokymų medžiagą ir mokymus, skirtus supažindinti su projekto metu sukurtomis naujovėmis šios srities tyrėjus ir galutinius vartotojus.

HORIZON-CL6-2021-GOVERNANCE-01-16 projektas AI-augmented ecosystem for Earth Observation data accessibility with Extended reality User Interfaces for Service and data exploitation (EO4EU)

HORIZON-CL6-2021-GOVERNANCE-01-16 projektas „Dirbtinio intelekto papildyta ekosistema, skirta žemės stebėjimo duomenims pasiekti su išplėstinės realybės naudotojo sąsajomis paslaugoms ir duomenų naudojimui" arba EO4EU yra Europos Komisijos finansuojamas inovacijų projektas, kurio įgyvendinimo metu sukurta EO4EU platforma, palengvins prieigą prie Žemės stebėjimo duomenų ir jų naudojimą aplinkosaugos, valdžios ir net verslo subjektų veiklai reikalingoms prognozėms ir kitoms operacijoms. Projektą "EO4EU" sudaro 16 konsorciumo partnerių iš 11 šalių. Konsorciumui vadovauja Atėnų universitetas. Visą partnerių sąrašas yra čia https://www.eo4eu.eu/partners

Vilniaus Universiteto dalies Projekto vadovė yra Šiaulių akademijos profesorė dr. Ingrida Šaulienė. Kitą projekto personalą sudaro Šiaulių akademijos darbuotojai prof. dr. Gintautas Daunys, doc. dr. Laura Šukienė ir Lukas Vaitkevičius.

EO4EU platforma, kurią bus galima rasti adresu www.eo4eu.eu, sujungs jau esamus pagrindinius Žemės stebėjimų duomenų šaltinius, tokius kaip DestinE, GEOSS, INSPIRE, Copernicus, Galileo ir kt., ir pasiūlys priemonių bei paslaugų, padėsiančių naudotojams surasti juos dominančius duomenis ir jais naudotis, taip pat analizuoti ir vizualizuoti šiuos duomenis. Platformoje bus naudojamas mašininis mokymasis, padedantis tvarkyti didelį stebėjimų duomenų kiekį, taip pat debesų kompiuterijos infrastruktūra ir didelio našumo skaičiavimai. Ypatingas dėmesys skiriamas patogių EO4EU sąsajų kūrimui, kad naudotojai galėtų intuityviai laisvai ir lengvai naudotis Žemės stebėjimų duomenimis.

Šiaulių akademijos komanda įgyvendins vieną iš esminių projekto komponentų– atnaujins ir išvystys Copernicus Atmosferos monitoringo paslaugų centro užsakymu sukurtus PASYFO įrankius, pademonstruodami EO4EU platformos taikymo galimybes.

Projektą pristatantis trumpasis filmas yra čia

Information in English here.

EO4EU project is funded by the European Union’s Horizon Europe research and innovation programme under grant agreement No. 101060784.

Views and opinions expressed are however those of the author(s) only and do not necessarily reflect those of the European Union. Neither the European Union nor the granting authority can be held responsible for them.

Horizon Europe project „GENDERACTIONplus: Gender Equality Network to Develop ERA Communities To coordinate Inclusive and sustainable policy implementatiON“ (ERA)

VU Šiaulių akademijai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų „Europos horizonto“ programos pirmasis kvietimas buvo sėkmingas, nes GENDERACTIONplus: Gender Equality Network to Develop ERA Communities To coordinate Inclusive and sustainable policy implementatiON projektas laimėjo grantą ir bus vykdomas 2022-2025 metais. Projekto konsorciumą sudaro 26 organizacijos (švietimo ir mokslo ministerijos, mokslą finansuojančios agentūros, mokslo komitetai, lyčių studijų ir tyrimų centrai, pilietinės visuomenės organizacijos ir keli universitetai) iš 21 Europos šalies. Projekto tikslas – vykdyti lyčių lygybės stiprinimo veiklą mokslo ir inovacijų srityje, kuriant naujas žinias, ugdant gebėjimus, formuojant mokslu grįstas nuostatas. Numatoma keistis ne tik nacionaline mokslo politikos informacija, bet ją koordinuoti teikti strategines konsultacijas ES mokslo politikos klausimais. Lietuvai projekte atstovauja Lietuvos mokslo taryba ir VU Šiaulių akademija (ŠMSM dalyvaus projekte kaip asocijuotas partneris).

Pirmaisiais projekto metais atliktas lyginamosios analizės tyrimas, dalyvaujant 15-kos valstybių institucijoms, atsakingoms už mokslo ir inovacijų politiką, bei 20-čiai nacionalinių mokslo finansavimo agentūrų (tokių kaip Lietuvos mokslo taryba, LMT). Rezultatai rodo, kad daugumos valstybių (išskyrus Ispaniją, Airiją, Švediją, Norvegiją), kaip ir Lietuvos, nacionaliniai teisės aktai ir politika apima didžiąją dalį lygių galimybių aspektų, tačiau įgyvendinimas stringa universitetuose ir mokslo centruose. Kurti įtraukią finansavimo politiką trukdo vieningo sąvokų supratimo stoka ir terminologijos neaiškumai. Be to, valstybėms trūksta diferencijuotų duomenų, žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei koordinuotos nacionalinės politikos. Europoje esama didelių kontekstinių skirtumų, siekiant įtraukios lyčių lygybės. Daugeliui šalių lyčių lygybės klausimai moksle primena kovojimą ("karą") už lygias moterų ir vyrų teises. Tokia situacija susidarė dėl to, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje įtraukties ir intersekcionalumo (sankirtos) klausimai yra pradiniame vystymo etape.

Vilniaus universitete projektui vadovauja vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Virginija Šidlauskienė.

Projektas Lietuvių autorių naujadarai: daryba, semantika, vartosena

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos“ projektas „Lietuvių autorių naujadarai: daryba, semantika, vartosena“

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuojamas mokslinio tyrimo projektas „Lietuvių autorių naujadarai: daryba, semantika, vartosena“ (VU ir VLKK sutarties Nr. K-2/2025)

Programa / fondas – Valstybinė lietuvių kalbos komisijos „Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programa“

Projekto trukmė: 2025-02-03–2027-12-31

Projekto tikslas – ištirti lietuvių autorių kūriniuose vartojamų naujadarų darybos polinkius, semantikos, stilistikos, vartosenos ypatumus, jų atliekamas funkcijas tekste ir susistemintas žinias aprašyti monografijoje. Naujadarais laikomi į Lietuvių kalbos žodyną ir jo papildymų kartoteką, į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ir į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną neįtraukti dariniai. Tyrimui pasirinkti XX a. antros pusės ir XXI a. lietuvių rašytojų prozos ir eiliuoti kūriniai. Numatyta naujadarus rinkti iš ne mažiau negu 50-ies autorių ne mažiau negu 60-ies knygų ir tyrimui surinkti 1500–2000 darinių. Empirinei medžiagai tirti naudojami sinchroninės žodžių darybos analizės metodas, taip pat semantinės, stilistinės, teksto analizės, interpretacijos, substitucijos, lyginimo, kiekybės metodai. Tikimasi, kad projekto metu ketinama parengti monografija atskleis visuminį vaizdą apie lietuvių autorių kūriniuose pavartotus naujadarus, taip pat parodys, kad naujus žodžius kuria kone kiekvienas lietuvių rašytojas, kartu paskatins visus kalbos vartotojus ne tik domėtis lietuvių kalbos kūrybinėmis išgalėmis, bet ir patiems kurti naujų žodžių.

Mokslo projekto vadovė ir vykdytoja – doc. dr. Jolanta Vaskelienė

COST veikla CA22150 - Vykdomosios valdžios trikampio Europoje lyginamasis tyrimas (angl. Comparative Research on the Executive Triangle in Europe) - CoREx

CA22150 - Vykdomosios valdžios trikampio Europoje lyginamasis tyrimas (anglų k. Comparative Research on the Executive Triangle in Europe (CoREx)), MoU - 060/23, 2023-10-25–2027-10-24.

Projekto vadovas – prof. dr. Thurid Hustedt (Hertie School, Vokietija). 2 darbo grupė „Vykdomosios valdžios trikampio karjeros modeliai“ (anglų k. Career patterns in the executive triangle)" (darbo grupės vadovas – prof. dr Jan-Hinrik Meyer-Sahling (Notingemo universitetas, Jungtinė Karalystė)). https://www.cost.eu/actions/CA22150/

Veiklos trukmė: 2023–2027 m.

Projekto tyrėjos – doc. dr. Vita Juknevičienė ir doc.dr. Jurgita Joniškienė.

„CoREx“ sujungia aukščiausių valstybės tarnybos atstovų ir ministerijų patarėjų tyrimus. „CoREx“ metu bus sukurti lyginamieji duomenų rinkiniai ir atlikta analizė apie vykdomojo trikampio institucinę sąrangą, karjeros pagrindus, vaidmenis ir sąveiką formuojant politiką, taip pat vykdomosios valdžios trikampio atskaitomybę ir skaidrumą įvairiuose regionuose laikui bėgant. „CoREx“ suteiks sistemingų lyginamųjų žinių apie skirtingų vykdomosios valdžios trikampio konfigūracijų tendencijas, priežastis ir pasekmes. „CoREx“ padės geriau suprasti demokratinį valdymą didėjančios politinės poliarizacijos ir populistinės politikos laikais. Rezultatai bus svarbūs mokslo bendruomenei, suinteresuotosioms šalims ir plačiajai visuomenei.

Internationalizing Nordic and Baltic Teacher Training in Visual Arts and Craft Education

Internationalizing Nordic and Baltic Teacher Training in Visual Arts and Craft Education

Programa / fondas – Nordplus Higher Education

EDDA Norden Network’s Development Project “Internationalizing Nordic and Baltic Teacher Training in Visual Arts and Craft Education”

Projekto trukmė: 2024.05.01 –2025.10.01

Projekto ID: NPHE-2024/10117

Koordinuojanti institucija – Aalto Universitetas, Menų, dizaino ir architektūros mokykla, Suomija

Partneriai: Šiaulių universiteto akademija, Lietuva; Agderio universitetas, Norvegija; HDK-Valand meno ir dizaino akademija, Švedija; Konstfacko menų, amatų ir dizaino universitetas, Švedija; Umeå universitetas, Švedija; Kopenhagos universitetinis koledžas, Danija; Islandijos menų universitetas, Islandija.

Projekto tikslai: sukurti tvarų Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo modelį, mokytojų rengimo programų vizualiųjų menų ir technologijų srityje, kuris leistų EDDA Norden tinklo nariams plėsti mokytojų rengimo programų internacionalizavimą.

Šis plėtros projektas siekia tyrinėti ir dalytis žiniomis, idėjomis, praktikomis ir platesnėmis meno edukacijos perspektyvomis tarp Baltijos ir Šiaurės šalių mokytojų rengimo institucijų meninio ugdymo programų, prisidedant prie aktualių diskusijų apie vizualiųjų menų ugdymo ateitį ir tarpkultūrinių mainų svarbą skatinant kūrybiškumą, tvarumą, įvairovę ir inovacijas. Jis yra fundamentaliai ir holistiškai integruotas į partnerių įstaigų mokymą ir mokslinius tyrimus.

Pagrindinės tyrimų sritys:

• Nacionalinės švietimo politikos meninio ugdymo ir aukštojo mokslo studijų srityje lyginamoji analizė, įskaitant vizualiųjų menu ugdymo programų standartus, mokytojų rengimą ir vertinimo praktiką, daugiausia dėmesio skiriant nacionalinės švietimo politikos ir meninio ugdymo programų sąveikai;
• Bendrų meninio ugdymo temų ir praktikų, susijusių su nacionaline kultūra ir globaliais klausimais, tokiais kaip tvarumas, įvairovė ir dirbtinis intelektas analizė; Meninio ugdymo tyrimų temų ir prioritetų, nubrėžiančių naujas meninio ugdymo plėtros kryptis, nustatymas, siekiant tobulinti vaizduojamojo meno programas mokytojų rengimo programose ir stiprinti jų nacionalinį ir tarptautinį vaidmenį švietimo plėtroje;
• Tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos, tiriant esamas universitetų, meno mokyklų ir kultūros įstaigų partnerystes, įskaitant studentų mainų programas, bendrus mokslinių tyrimų projektus ir dėstytojų bendradarbiavimą.

Projekto koordinatorius ir tyrėjas VU Šiaulių akademijoje: Edukologijos instituto docentė dr. Edita Musneckienė

Tarpusavio ryšio tarp inovacijų, produktyvumo, augimo ir nedarbo įvertinimas

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas podoktorantūros stažuotės projektas Tarpusavio ryšio tarp inovacijų, produktyvumo, augimo ir nedarbo įvertinimas (Nr. S-PD-24-97).

Projekto laikotarpis: 2024–2026.

Kiekviena nauja technologijų banga daugiau nei du šimtmečius skatino ekonomikos augimą, produktyvumą ir verslo galimybes. Padidėjęs produktyvumas lemia ekonomikos augimą, o, augant ekonomikai, mažėja nedarbas. Tačiau, padidėjus produktyvumui, ekonomika gali augti ir nekurdama naujų darbo galimybių. Taigi mokslinis klausimas: koks yra inovacijų poveikis darbo ir kapitalo produktyvumui bei iš to sekančiam ekonomikos augimui ir ar inovacijų skatinamas produktyvumo augimas sušvelnina nedarbą mažinantį ekonomikos augimo poveikį? Šiuo projektu siekiama įvertinti inovacijų įtaką tiek darbo, tiek kapitalo produktyvumui ir iš to sekančiam ekonomikos augimui bei nustatyti, ar ekonomikos augimo poveikį nedarbui sušvelnina inovacijų skatinamas produktyvumo augimas ES šalyse.

Podoktorantūros stažuotoja: Dr. A. Aleksandravičienė. Vadovas: Prof. Dr. M. Butkus.

Regionų ekonomikos atsparumo prognozavimas taikant mašininio mokymosi algoritmus“ (REAPI)

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas „Regionų ekonomikos atsparumo prognozavimas taikant mašininio mokymosi algoritmus“ (REAPI) (Nr. P-MIP-24-118).

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)

Projekto trukmė: 2024-09-01–2027-08-31

Projekto aprašymas. Regionų ekonomikos atsparumo (REA) tyrimai užima itin svarbią vietą ekonomikos mokslų srityje, nes siejami su regionų ekonomikos gebėjimu atsilaikyti, atsistatyti, adaptuotis bei transformuotis atsižvelgiant į pasikeitusią aplinką, grąžinant ekonomikos stabilumą į prieš krizinį lygį. Todėl šio projekto apimtyje keliamas ambicingas tikslas – identifikuoti regionų ekonomikos atsparumą prognozuojančius veiksnius, taikant mašininio mokymosi algoritmus (MMA). Tyrimo metu didelis dėmesys bus skiriamas REA struktūros išgryninimui, papildant egzistuojančius regionų ekonomikos atsparumo instrumentus veiksniais, skatinančiais evoliucinį bei transformatyvų atsparumo vystymąsi. Projekto eigoje bus parengtas REA prognozavimo instrumentas (REAPI), kurio sudarančių rodiklių svorių nustatymui bus pasitelkiamas MMA, leisiantis prognozuoti kiekvieno rodiklio indėlį į REA. Duomenimis grįsta informacija apie REA prognozavimo įrankį sudarančių veiksnių svarbą regionų ekonomikos atsparumo vystymui leistų tiksliau paaiškinti krizių gylį, trukmę ir atsigavimo po jų greitį regionuose, prognozuoti būsimų krizių kryptis bei pasirengti jų valdymui regionuose. Šis prognozavimo instrumentas padėtų tyrėjams ir politinių-institucinių sprendimų rengėjams gauti rekomendacijas apie regionų situaciją krizių kontekste bei parengti duomenimis grįstus sprendimus. Šio projekto kompleksinis tyrimas prisidės prie REA fenomeno pažinimo, situacijos ES NUTS 2 lygmeniu vertinimo, įtraukiant įvairių veiksnių poveikį regionų ekonomikos atsparumui. Taip pat prisidės prie žinių plėtros apie REA teorijas bei metodologines prieigas, pasitelkiant daugiadimensį ir tarpdisciplininį veiksnių vertinimo požiūrį, realizuotą pritaikant mašininio mokymo algoritmus.

Projekto tikslas – identifikuoti regionų ekonomikos atsparumą prognozuojančius veiksnius, taikant mašininio mokymosi algoritmus.

Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė-Balčiūnienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Ilona Bartuševičienė, doc. dr. Irma Šileikienė, dokt. Greta Mockevičienė

Miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ (MIESTOlabas)

LMT mokslininkų grupių mokslo projektas „Miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ (MIESTOlabas) (Nr. S-MIP-24-18)

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)

Projekto trukmė: 2024 09 01–2027 03 31

„MIESTOlabas“ tyrimo idėja – tirti miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų bendrakūros fenomeną taikant gyvosios laboratorijos metodologiją tvaresniems miesto žaliosios infrastruktūros sprendimams.

Projektą įgyvendina socialinių ir gamtos mokslų 7 tyrėjų grupė kartu su 2 II studijų pakopos studentais. Tyrimo tikslas – konceptualizuoti miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų vertės bendrakūros procesus tvarių miesto žaliųjų erdvių vystymo sprendimams taikant gyvosios laboratorijos metodologiją. Sprendžiant empirinius tyrimo uždavinius atliekamas 1) žvalgomasis tyrimas (savivaldybės administracijos veiklos dokumentų analizė, interviu su savivaldybės administracijos specialistu ir aktyviai veikiančios piliečių gamtosaugos grupės atstovu); 2) miesto gyventojų anketinė apklausa, nustatant miesto gyventojų suvokiamą miesto viešųjų žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertę; 3) inicijuojama gyvoji laboratorija, kurioje pasitelkiant nemoderuojamos grupės diskusijos ir stebėjimo metodus bus analizuojami miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų bendrakūros procesai. Empirinį tyrimą užbaigs interviu su gyvosios laboratorijos tikslinių grupių atstovais, siekiant gauti jų refleksiją apie ekosistemos paslaugų vertės bendrakūros procesus. Laukiamas projekto rezultatų indėlis į mokslo raidą: 1) tarpdisciplininės tyrimų prieigos vystymas, integruojant socialinių ir gamtos mokslų žinias ir metodologijas tyrinėjant kompleksinio pobūdžio fenomenus ir problemas; 2) vadybos mokslo žinių apie vertės bendrakūros procesus gilinimas ir plėtojimas, vertės bendrakūrą tyrinėjant kompleksinių sistemų teorijos kontekste bei taikant gyvosios laboratorijos metodologinę prieigą; 3) sukurta gyvosios laboratorijos miesto žaliųjų erdvių bendrakūrai metodologija praplės esamą gyvųjų laboratorijų metodologinio žinių spektrą.

Praktinė ateities vizija – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas veikia kaip gyvoji laboratorija tvariems miesto vystymo sprendimams.

Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė – doc. dr. Milda Damkuvienė, projekto vykdytojai: Sigitas Balčiūnas, doc. dr. Jurgita Joniškienė, doc. dr. Martynas Kazlauskas, doc. dr. Evandželina Petukienė, doc. prof. dr. Ingrida Šaulienė, dr. Jūratė Valuckienė ir magistrantai: Darija Bučienė, Kipras Merkelis.

Sektorinė inovacijų švieslentė: metodologijos, skirtos kompleksiniam inovacijų potencialo vertinimui sektoriaus ir įmonės lygmeniu agroverslo srityje, sukūrimas

Mokslinis projektas „Sektorinė inovacijų švieslentė: metodologijos, skirtos kompleksiniam inovacijų potencialo vertinimui sektoriaus ir įmonės lygmeniu agroverslo srityje, sukūrimas“

2023-12-07 – 2026-12-06

Projekto biudžetas – 181 000 BGN (92 543,83 eurų) Finansuoja Bulgarijos nacionalinis mokslo fondas, sutarties Nr. КП-06-Н75/8.

Projekto tikslas – sukurti išsamią metodiką, skirtą inovacijų potencialui vertinti agroverslo sektoriuje ir individualių įmonių lygmeniu.

Projekto vadovė - prof. dr. Teodora Georgieva (Sofijos universitetas, Sofija, Bulgarija).

Mokslinio projekto dalyvės iš VU Šiaulių akademijos – doc. dr. Vita Juknevičienė, doc. dr. Rita Toleikienė.

Vietos lygmens demokratiniai rezultatai ir valdymo kokybė Vidurio ir Rytų Europoje daugelio krizių ir demokratinio nuosmukio metu

Dotuojamas projektas „Vietos lygmens demokratiniai rezultatai ir valdymo kokybė Vidurio ir Rytų Europoje daugelio krizių ir demokratinio nuosmukio metu“

2024-01-01–2026-12-31.

Projekto biudžetas: 4 493 000 Kč (176 715 eurų). Finansuoja Čekijos mokslo fondas, dotacijos Nr. 24-10612S.

Projekte analizuojamas demokratinis rezultatas ir valdymo kokybė vietos lygmeniu Vidurio ir Rytų Europoje (Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje). Siekiant paaiškinti demokratinio lygio skirtumus, valdymo pokyčiai daugelio krizių ir demokratinio nuosmukio metu bus analizuojami trimis politinio teisėtumo aspektais: įvesties, našumo ir išvesties. Pagrindinis tyrimo tikslas yra: (1) sukurti daugiamačio vietos demokratinio lygio indekso koncepciją; (2) parengti išsamų duomenų rinkinį demokratiniam lygiui matuoti; (3) parodyti, kurie veiksniai (socialiniai-ekonominiai, socialiniai-demografiniai, politiniai, instituciniai, istoriniai, susiję su besitęsiančiomis krizėmis) gali paaiškinti vietos demokratijos veiklos pokyčius; ir (4) nustatyti, ar egzistuoja vertikali demokratijos veiklos pernaša tarp nacionalinio ir subnacionalinio valdymo lygmenų, taigi, ar vystymasis nacionalinėse arenose (pvz., demokratijos nuosmukis, besitęsiančios krizės) daro įtaką vietos lygmens vystymuisi ir atvirkščiai.

Projekto koordinatorius – doc. dr. Pavel Maškarinec (Jano Evangelistos universitetas Ūstyje prie Labės (UJEP), Ūstis prie Labės, Čekijos Respublika).

Dalyvė iš VU Šiaulių akademijos – doc. dr. Vita Juknevičienė.

DigiMaths4All: Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis grindžiamą mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas

Programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo taryba programą įgyvendina su 7 partneriais, kurie įgyvendinans 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Taip pat į projektą įsitraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, kurie vykdys po 1 tyrimo projektą.

Tyrimuose daugiausiai bus nagrinėjamas skaitmeninis švietimas ir pedagogų rengimas (7 tyrimai) ir profesinis tobulėjimas (7 tyrimai), taip pat vertinimas ir įtraukusis ugdymas. Tyrimuose taip pat kaip pagrindinė tematika pasirinkta didaktika, mokymosi visą gyvenimą būdai, motyvacija ir plėtra bei ankstyvosios vaikystės pedagogika. Į visas tyrimo grupės įsitraukia nors vieną aukšto lygio dėstytoją, doktorantą ir praktiką – mokytoją.

Vilniaus universitetas iš viso įgyvendins 11 edukacinių tyrimų, kuriuos koordinuos Filosofijos, Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetai. Edukacinių tyrimai yra įgyvendinami drauge su kitų Vilniaus universiteto padalinių mokslininkais: Šiaulių akademijos, Medicinos fakulteto, Teisės fakulteto, Gyvybės mokslų centro, Filologijos fakulteto bei Sveikatos ir sporto centro. Kiekviename iš tyrimų taip pat dalyvauja patyrę mokslininkai iš užsienio universitetų ir Lietuvos mokyklų mokytojai.

Edukacinių tyrimų proveržio projektas „DigiMaths4All: Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis grindžiamą mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas“

Tyrimo pavadinimas: „DigiMaths4All: Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis grindžiamą mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas“

Tyrimo numeris: P-EDU-23-13

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03

Tyrimo vadovė: prof. Valentina Dagienė

Tyrimo komanda:

Valentina Dagienė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė;
Aušra Kazlauskienė, VU Šiaulių akademijos, Edukologijos instituto profesorė;
Eglė Jasutė, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytoja;
Jurgita Bagdonaitė, VU Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto doktorantė;
Marika Parviainen, Suomijos Turku universiteto doktorantė;
Mikko-Jussi Laakso, Suomijos Turku universitetas;
Daranee Lehtonen, Suomijos Turku universitetas;
Jo Lieve Mieke Van Hoof, Suomijos Turku universitetas;
Rimantas Žakauskas, VU Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas;
Vaidotas Kinčius, VU Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas. 

Tyrimas įgyvendinamas kartu su Matematikos ir informatikos fakulteto, Šiaulių akademijos, Suomijos Turku universiteto mokslininkais.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Pagrindinis tikslas – ištirti technologijomis grįsto mokymosi potencialą gerinant Lietuvos ketvirtų klasių mokinių matematikos įgūdžius visuose pasiekimų lygiuose. Numatyta keletas uždavinių, kuriais siekiama kuo įvairiau prisidėti prie matematikos mokymosi gerinimo, pavyzdžiui:

• parengti žaidimais ir interaktyviais veiksmais grįstą analitinę matematikos mokymosi medžiagą;
• integruoti informatinį mąstymą ugdančias užduotis susiejant jas su ketvirtokų matematikos temomis;
• įgalinti pradinių klasių mokytojus efektyviai įtraukti analitika grįstas žaidybines mokymosi priemones į pamokas;
• sukurti skaitmeninio mokymosi poveikio ugdant matematikos problemų sprendimo įgūdžius vertinimo sistemą;

• skatinti mokytojus dalytis matematikos problemų sprendimo metodika ir ištekliais, įtraukiančiais žaidybinimo ir informatinio mąstymo.

Tyrimo įgyvendinimas

Vykdant projektą bus gilinamasi į žaidybinio proceso analitinėje mokymosi aplinkoje poveikį mokinių matematikos problemų sprendimo įgūdžiams integruojant informatinį mąstymą. Problemų sprendimo įgūdžiai yra svarbūs, tačiau sunkiai įgyjami. Mūsų tarpdisciplininė komanda (edukologai, matematikai, informatikai, technologijų, statistikos specialistai) panaudos įvairių sričių žinias ir metodikas, kad pasiektų šį plataus užmojo tikslą. Parengta skaitmeninė matematikos mokomoji medžiaga bus testuojama Lietuvos mokyklų ketvirtose klasėje.

Mokinių matematikos įgūdžiams vertinti bus naudojami daugiapakopio sprendimo matematikos uždaviniai: žodiniai uždaviniai ir aritmetinės ar algebrinės lygtys. Žodinių uždavinių (nesimbolinių) ir aritmetinių ar algebrinių lygčių (simbolinių) sprendimas yra sudėtinga užduotis mokiniams. Pirmuoju atveju reikia gebėti iš žodinio uždavinio išgauti esminę informaciją, paversti ją matematiniu reiškiniu ir išspręsti, antruoju atveju reikia gebėti apibendrinti, pavaizduoti, pagrįsti ir argumentuoti abstrakčias matematines struktūras ir ryšius.

Nepaisant pasaulyje esamų įrodymų apie teigiamą technologijomis grįsto mokymosi poveikį matematikos pasiekimams, motyvacijai ir požiūriui, ankstesnių tyrimų empiriniai rezultatai yra nevienareikšmiai. Daugumoje tyrimų naudota nedidelė tikslinė imtis, nenaudotos kontrolinės grupės arba nelyginti skirtingi ugdymo metodai.

Siekiant nustatyti, ar verta naudoti technologijomis grįstą mokymąsi matematikos pamokose, šis projektas yra pirmasis, kuriame naudojamas atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas su didele imtimi (pakankama statistiniam apibendrinimui), kuriame sistemingai lyginamas skirtingų papildomų technologijų poveikis mokymosi rezultatams. Be to, šis projektas yra pirmasis tyrimas, kuriame informatinio mąstymo ugdymas taikomas siekiant pagerinti matematikos problemų sprendimo įgūdžius.

Kontrolinės grupės, besilaikančios nacionalinės bendrojo ugdymo programos, bus lyginamos su dviem intervencinėmis grupėmis, kuriose bus naudojami žaidybinimu ir informatiniu mąstymu grįsti mokymo metodai. Tikimės, kad informatinio mąstymo mokymas sustiprins mokinių aukštesnio lygio pažintinius gebėjimus: analitinį mąstymą ir dekomponavimą, algoritminį mąstymą, hipotezių tikrinimą, klaidų šalinimą ir abstrahavimą išgaunant esminę informaciją, renkant, analizuojant ir vaizduojant duomenis, atpažįstant dėsningumus ir šablonus, modeliuojant procesus.

„Skaitmeninės matematikos 4“ projektui būtinos pradines klases turinčios mokyklos. Dar prieš prasidedant šiam projektui pasiuntėme žinią įvairioms mokykloms ir prašėme pranešti, ar norėtų įsitraukti į šį tyrimą, pasitarus su būsimų ketvirtokų mokytojais, planuoti rudenį atlikti intervencijas ir mokymus (ne mažiau 16 savaičių). Džiaugiamės, kad net 45 mokyklos iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių išreiškė norą dalyvauti. Tiesiog nuostabu, kiek daug Lietuvos mokyklose turime entuziastingų vadovų, aktyvių mokytojų.

Rugsėjo mėnesį planuojami seminarai projekte dalyvaujantiems mokytojams, bus suteikta visa reikalinga informacija apie intervencines priemones. Kontrolinės grupės dalyviai turės įprastas matematikos pamokas. Intervencinės grupės kartą per savaitę per įprastas matematikos pamokas (iš viso 16 pamokų) atliks sužaidybintas užduotis mokymosi aplinkoje (naudojant Turku universiteto sukurtą ViLLE mokymosi aplinką). Pirmosios intervencinės grupės mokiniai atliks Lietuvos bendrojo ugdymo programą atitinkančius sužaidybintus matematikos pratimus. Antrosios intervencinės grupės mokiniai atliks dalį sužaidybintų matematikos pratimų, o kita dalis užduočių bus skirta informatiniam mąstymui ugdyti. Mokinių aritmetinio sklandumo, daugiapakopių matematikos uždavinių sprendimo įgūdžių ir požiūrio į matematiką vertinimai bus atliekami prieš intervenciją, po jos ir praėjus vieneriems metams. Mokytojų požiūris į skaitmenines mokomąsias technologijas bus vertinamas prieš intervencijas ir po jų naudojant klausimynus ir tikslinių grupių diskusijas.

Tyrimų rezultatai bus naudojami kartu su mašininiu mokymusi kuriant modelį, skirtą adaptyvioms pratyboms, skatinančioms skirtingų mokinių matematinių problemų sprendimo įgūdžius, taip pat formuojant rekomendacijas mokslo bendruomenėms, mokykloms, mokytojams, mokytojų rengėjams, švietimo politikams kaip gerinti mokinių matematikos mokymąsi ketvirtose klasėse.

Planuojami rezultatai ir poveikis:

Literatūros analizė ir ViLLE mokymosi aplinkos kūrimas sudarys sąlygas parengti specializuotą mokomąją medžiagą, suderintą su žaidybinimu ir informatiniu mąstymu. Be to, tai įgalins mokytojus efektyviai integruoti mokymosi analitika grįstas priemones į savo pamokas.

Atsitiktinės atrankos kontroliuojamaisiais tyrimais grįstas intervencinis tyrimas padės mokytojams efektyviai įtraukti mokymosi analitika grįstas priemones į pamokas ir sukurti vertinimo sistemą, kuri padėtų stebėti poveikį mokinių matematikos uždavinių sprendimo gebėjimams.

Sukurtas adaptyvių užduočių, skatinančių matematikos uždavinių sprendimo įgūdžius, kūrimo modelis sudarys sąlygas sukurti tinklą, kuriame bus dalijamasi matematikos uždavinių sprendimo metodika ir ištekliais su žaidybinimo ir informatinio mąstymo elementais.

Aštuoni moksliniai straipsniai tarptautiniuose moksliniuose recenzuojamuose žurnaluose, parengti remiantis projekto metu atliktu tyrimu, pristatys tyrimo rezultatus tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje;

Suorganizuotos dvi tarptautinės doktorantų mokyklos, nacionalinis mokslo seminaras,

Suorganizuotos šešios kviestinių tarptautinių ekspertų paskaitos, trys stažuotės ir dešimt susijusių projektų, kuriuose dalyvavo "DigiMath4All" komandos nariai, ataskaitų.

Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslo populiarinimo publikacijose žiniasklaidoje, pranešimuose socialinėse medijose.

Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4–8 m.)

Programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo taryba programą įgyvendina su 7 partneriais, kurie įgyvendinans 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Taip pat į projektą įsitraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, kurie vykdys po 1 tyrimo projektą.

Tyrimuose daugiausiai bus nagrinėjamas skaitmeninis švietimas ir pedagogų rengimas (7 tyrimai) ir profesinis tobulėjimas (7 tyrimai), taip pat vertinimas ir įtraukusis ugdymas. Tyrimuose taip pat kaip pagrindinė tematika pasirinkta didaktika, mokymosi visą gyvenimą būdai, motyvacija ir plėtra bei ankstyvosios vaikystės pedagogika. Į visas tyrimo grupės įsitraukia nors vieną aukšto lygio dėstytoją, doktorantą ir praktiką – mokytoją.

Vilniaus universitetas iš viso įgyvendins 11 edukacinių tyrimų, kuriuos koordinuos Filosofijos, Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetai. Edukacinių tyrimai yra įgyvendinami drauge su kitų Vilniaus universiteto padalinių mokslininkais: Šiaulių akademijos, Medicinos fakulteto, Teisės fakulteto, Gyvybės mokslų centro, Filologijos fakulteto bei Sveikatos ir sporto centro. Kiekviename iš tyrimų taip pat dalyvauja patyrę mokslininkai iš užsienio universitetų ir Lietuvos mokyklų mokytojai.

Edukacinių tyrimų proveržio projektas „Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4–8 m.)“

Tyrimo pavadinimas: „Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4–8 m.)“

Tyrimo numeris: P-EDU-23-26

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03

Tyrimo vadovė: doc. dr. Rita Makarskaitė–Petkevičienė

Edukacinis tyrimas įgyvendinimas drauge su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Sporto ir sveikatos centro mokslininkais.

Tyrimo komanda: 

Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Dalia Nasvytienė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė;
Greta Kaluževičiūtė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė;
Vaiva Schoroškienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Goda Stonkuvienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto asistentė;
Aušra Žemgulienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Sergejus Neifachas, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentas;
Jurga Sidabrienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto lektorė;
Emilija Alma Sakadolskis, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė
Daiva Malinauskienė, VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto profesorė;
Vaida Padgurskytė, VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto lektorė;
Ramunė Žilinskienė, VU Sveikatos ir sporto centro direktorė, Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros docentė;
Anna Klim-Klimaševska, Lenkijos Siedlce universiteto profesorė.

Tyrimo tikslas - aprašyti ir empiriškai patikrinti vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo tęstinumą skatinančius ir trikdančius veiksnius (promoting and hampering factors) vaikams pereinant iš ikimokyklinio į priešmokyklinio, iš priešmokyklinio į pradinio ugdymo pakopą.

Tyrimu siekiama:

Valstybės dokumentuose numatyti švietimo, įskaitant ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, prioritetai skatina ugdymo procesą grįsti moksliniais tyrimais. Ankstyvojoje vaikystėje įgyti mokymosi gebėjimai reikšmingi vėlesniems mokymosi etapams. Mokėjimo mokytis strategijų įvairovė bei mokytojų ir vaikų bendra veikla Lietuvoje yra nepakankamai ištirta, o kitų šalių patirtis ne visada gali atsakyti į mūsų šaliai svarbius ankstyvojo ugdymo klausimus. Siekdami užpildyti šią spragą, išsikėlėme tikslą aprašyti ir empiriškai patikrinti veiksnius, skatinančius ir trukdančius vaikų mokėjimo mokytis tęstinumą pereinant iš ikimokyklinio ugdymo į priešmokyklinį ugdymą, o vėliau - į pradinį ugdymą. Pasirinktas mišrus tyrimo metodas. Laukiami rezultatai - įrodymais pagrįstas vaikų mokėjimo mokytis ugdymo aprašas ir rekomendacijos mokytojams.

Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:

• Atliekama sisteminė užsienio mokslininkų atliktų darbų analizė apie 4-8 metų vaikų mokėjimo mokytis ugdymą; jo galimybes ir iššūkius Lietuvoje;
• Atsižvelgiant į veiksnius įvertinama, kaip mokytojai, dirbantys skirtingose Lietuvos mokyklose, ugdo, stiprina ir nuolat tobulina vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopose;
• Nustatomi mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo metodai, kuriuos mokytojai taiko savo grupės ar klasės veikloje;
• Apibendrinama mokytojų patirtis ugdant minėtų pakopų vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus;
• Įvertinami vaikų mokėjimo mokytis gebėjimai, aptariant: 
  • įgytas kompetencijas ir pasiekimus,
  • bendruosius intelektinius gebėjimus ir įsitikinimus apie jų vystymąsi, 
  • vaikų nuomonę apie jų mokėjimą mokytis,
  • vaikų mokėjimo mokytis tęstinumą pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą (iš ikimokyklinio - į priešmokyklinį, iš priešmokyklinio - į pradinį).
• Remiantis sisteminės analizės rezultatais ir atliktais tyrimais, sukuriamos ir realiomis sąlygomis išbandomos veiksmingos ugdomosios veiklos, skatinančios vaikų mokėjimą mokytis;

• Parengiamos rekomendacijos mokytojams apie 4-8 metų vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymą.

Planuojami rezultatai:

• atliktas mokslinis tyrimas;
• parengtas vadovas - rekomendacijos ankstyvojo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams apie 4-8 metų vaikų mokėjimą mokytis;
• parengtos penkios publikacijos aukšto lygio moksliniuose žurnaluose;
• suorganizuoti metodiniai seminarai apie žaidimais grįstą mokymą(si) edukologijos krypties doktorantams, kuriuos ves patyrusi užsienio mokslininkė;
• suorganizuoti du nacionaliniai renginiai, vienas mokslo seminaras,
• užtikrinama sklaida mokytojams, savivaldybės atstovams, švietimo strategams, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokytojų rengimo centrams, akademinei bendruomenei ir visuomenei;
• dalyvaujama mokslinėse stažuotėse, tarptautiniuose švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose/tinkluose;

• pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslo populiarinimo publikacijose žiniasklaidoje, pranešimuose socialinėse medijose.

Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo stiprinimas transformuojant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą

Programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo taryba programą įgyvendina su 7 partneriais, kurie įgyvendinans 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Taip pat į projektą įsitraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, kurie vykdys po 1 tyrimo projektą.

Tyrimuose daugiausiai bus nagrinėjamas skaitmeninis švietimas ir pedagogų rengimas (7 tyrimai) ir profesinis tobulėjimas (7 tyrimai), taip pat vertinimas ir įtraukusis ugdymas. Tyrimuose taip pat kaip pagrindinė tematika pasirinkta didaktika, mokymosi visą gyvenimą būdai, motyvacija ir plėtra bei ankstyvosios vaikystės pedagogika. Į visas tyrimo grupės įsitraukia nors vieną aukšto lygio dėstytoją, doktorantą ir praktiką – mokytoją.

Vilniaus universitetas iš viso įgyvendins 11 edukacinių tyrimų, kuriuos koordinuos Filosofijos, Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetai. Edukacinių tyrimai yra įgyvendinami drauge su kitų Vilniaus universiteto padalinių mokslininkais: Šiaulių akademijos, Medicinos fakulteto, Teisės fakulteto, Gyvybės mokslų centro, Filologijos fakulteto bei Sveikatos ir sporto centro. Kiekviename iš tyrimų taip pat dalyvauja patyrę mokslininkai iš užsienio universitetų ir Lietuvos mokyklų mokytojai.

Edukacinių tyrimų proveržio projektas „Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo stiprinimas transformuojant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą“

Tyrimo pavadinimas: „Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo stiprinimas transformuojant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą“

Tyrimo numeris: P-EDU-23-16

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03

Tyrimo vadovė: doc. dr. Asta Meškauskienė

Tyrimo komanda:

Asta Meškauskienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė, Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centro programų vadovė;
Christopher Bezzina, Maltos universiteto profesorius, Mokymosi lyderystės ir inovacijų departamento vadovas;
Dolors Canabate Ortiz, Žironos universiteto profesorė;
Remigijus Bubnys, VU Šiaulių akademijos profesorius;
Tatjana Bulajeva, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Daiva Lepaitė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Šarūnė Nagrockaitė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto asistentė;
Agnė Girkontaitė, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto lektorė;
Karolina Levanaitė,VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė;
Goda Kliučinskaitė, Vilniaus m. Karalienės Mortos mokyklos mokytoja .

Edukacinis tyrimas įgyvendinimas su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkais

Tyrimo tikslas - ištirti į ateitį orientuotų mokytojų kompetencijų ugdymą kaip būtinybę transformuoti mokytojų profesinį tobulėjimą (toliau MPT), atsižvelgiant į XXI a. pramonės revoliucijų keliamus iššūkius.

Tyrimu siekiama kokybinio proveržio MPT transformacijos srityje, atskleidžiant ateičiai reikalingą kompetencijų ugdymą, ištiriant esamą kompetencijų atotrūkį, nustatant veiksmingus MPT modelius, stiprinančius mokytojų agentiškumą, apibrėžiant teoriškai pagrįstą į ateitį orientuotą MPT sistemą, sukuriant į ateitį orientuoto MPT ekosistemos modelį mokykloms, pagrįstą mokytojų ir tyrėjų partneryste, ir jį išbandant.

Siūlomas mokslinių tyrimų projektas yra švietimo tyrimų srities bandymas, skirtas giliems ir įvairiapusiškiems XXI a. pramonės revoliucijų keliamiems iššūkiams spręsti. Pagrindinė projekto mokslinių tyrimų tema "Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo (veikmės) stiprinimas pertvarkant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemą" susijusi su į ateitį orientuotų mokytojų kompetencijų ugdymu. Šios kompetencijos yra labai svarbios, kad mokytojai gebėtų rezultatyviai dirbti nuolat besikeičiančioje švietimo aplinkoje ir technologijų, kur paradigmų pokyčiai ir transformacijos vyksta beprecedenčiu greičiu. Sudėtinga atlikti tyrimą, nes reikia identifikuoti atotrūkį tarp šiandien turimų mokytojų kompetencijų ir ateities kompetencijų, reikalingų nuolatiniams ateities iššūkiams įveikti. Šis sudėtingumas kyla dėl sparčiai besikeičiančio VUCA konteksto, kuriam būdingas nepastovumas, neapibrėžtumas, kompleksiškumas ir dviprasmiškumas, reikalaujantis iš esmės permąstyti mokytojo vaidmenį, įgūdžius ir profesinį tobulėjimą.

Tyrėjų komanda mano, kad reikėtų pokyčių Lietuvos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, pereinant nuo vertikalaus modelio, kuris vis dar yra normatyvinis, teisiškai reglamentuotas iš viršaus į apačią nacionaliniu lygmeniu (daugelis strateginių dokumentų ir reglamentų yra pasenę), nelankstūs, lėtai reaguojantys į vykstančius pokyčius ir todėl nebeatitinkantys laikmečio kuriame gyvename, prie horizontalaus modelio, paremto mokytojų agentiškumu, mokytojų kolegialumu ir bendradarbiavimu su suinteresuotomis šalimis - politikais, mokslininkais, mokytojų rengėjais, nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis.

Tyrimu siekiama kokybinio proveržio pertvarkant mokytojų profesinį tobulėjimą (MPT), atskleidžiant ateityje reikalingų kompetencijų gaires, ištiriant esamą kompetencijų atotrūkį, nustatant veiksmingus MPT modelius, stiprinančius mokytojų agentiškumą, apibrėžiant teoriškai pagrįstą į ateitį orientuotą MPT sistemą, sukuriant į ateitį orientuoto MPT ekosistemos (EduLab) modelį mokykloms ir jį išbandant.

Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:

• Lietuvos mokyklos ateities vizijos kūrimas remiantis naujausių švietimo tyrimų meta analize.
• Į ateitį orientuoto mokytojų kompetencijų ugdymo operacionalizavimas, pagrindžiant jo reikšmę mokyklai.
• Kompetencijų atotrūkio tarp dabartinių ir ateities mokytojų kompetencijų ištyrimas ir teorinis pagrindimas, kokiais būdais šis atotrūkis galėtų būti įveiktas, numatant Lietuvos mokytojų kompetencijų tobulinimo gaires.
• Atlikti lyginamąją MPT sistemų (vertikalios ir horizontalios) Lietuvoje ir užsienyje analizę, nustatyti efektyvų į ateitį orientuoto MPT modelį (-ius), orientuotą (-us) į mokyklų ir mokytojų kompetencijų stiprinimą.

• Į ateitį orientuoto MPT sistemos apibrėžimas ir teorinis pagrindimas, siekiant sukurti į ateitį orientuoto MPT ekosistemos (EduLabs) modelį mokykloms (paremtą mokytojų ir tyrėjų partneryste) ir išbandyti jį mokyklose.

Planuojami rezultatai:

Remiantis tyrimo rezultatais, bus sukurtas horizontalusis MPT ekosistemos modelis mokykloms, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama atotrūkiui tarp dabartinių ir į ateitį orientuotų mokytojų kompetencijų mažinti, stiprinant mokytojų agentiškumą, ir išbandytas mokyklose; bus parengtos rekomendacijos nacionaliniams ir regioniniams politikos formuotojams, mokytojų rengėjams, mokytojams, mokyklų vadovams ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjams.

Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslinių žurnalų publikacijose ir mokslinėje monografijoje.

Critical Thinking in the Information Society (CTIS)

Critical Thinking in the Information Society (CTIS) – Erasmus+ Strategic Partnership for Higher Education Project (see https://ctis-erasmus.info/)
Project number 2022-1-RO01-KA220-HED-000090207
Coordonator Sapientia University, Romania Duration: 27-month project (1st of September, 2022 – 30th of November, 2024).

Project partners: Sapientia University, Romania; Vilnius University, Lithuania; Burgas Fee University, Bulgaria; Pedagogical University of Krakow, Poland; Aristotle University, Greece
Project coordinator at Siauliai Academy: Prof. Dr. Remigijus Bubnys.

The general objective of the CTIS project is to stimulate innovative learning and teaching practices by elaborating digital educational materials intended to develop advanced transversal skills of critical thinking and media literacy in higher education students.

The main project achievement is promoting the use of flipped classroom methods in developing critical thinking and media literacy skills by the elaboration of the necessary material four covering a course content in higher education. The flipped classroom materials will be available in seven languages. A guide for teachers will also be elaborated for facilitating the use of the digital educational material in higher education institutions. Course content will be developed for developing critical thinking and media literacy competences. Educational material to teach critical media literacy with the flipped classroom approach will be elaborated for 20 teaching activities, and will be published in seven languages (Romanian, Greek, Bulgarian, Polish, Hungarian, Lithuanian and English). An electronic book will be elaborated containing recommendations, steps and tips for using the elaborated material in higher education. (more: Critical Thinking in the Information Society)

Zeta functions: going beyond the Riemann`s case

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas mokslo projektas „Zeta functions: going beyond the Riemann`s case“ (sutarties Nr. S-MIP-22-81), įgyvendinamas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ir Šiaulių akademijos mokslininkų ir tyrėjų:

• Matematikos ir informatikos fakulteto: vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Ramūnas Garunkštis, mokslo darbuotojas doc. dr. Raivydas Šimėnas, doktorantas Tomas Kondratavičius ir magistrantas Jokūbas Putrius.

• Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto: vyr. mokslo darbuotoja prof. dr. Renata Macaitienė.

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)

Projekto trukmė: 2022-04 – 2025-03

„Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Kompetencijos kėlimo renginyje dalyvauja Regionų plėtros instituto mokslininkės:

• lekt. dr. Ilona Kerienė (skaityti plačiau);
• prof. dr. Ingrida Šaulienė (skaityti plačiau);
• doc. dr. Laura Šukienė (skaityti plačiau).

Organizacijų antitrapumo vertinimas ir jo sąsajų su skaitmeniniu valdymu identifikavimas viešojo sektoriaus organizacijose (AFiDIG)

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas podoktorantūros stažuotės projektas „Organizacijų antitrapumo vertinimas ir jo sąsajų su skaitmeniniu valdymu identifikavimas viešojo sektoriaus organizacijose (AFiDIG)“ Nr. S-PD-22-96

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)

Projekto trukmė: 2022-12-01– 2024-11-30

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama skaitmeninio valdymo įgalinimui viešojo sektoriaus organizacijose. Ši skaitmeninė transformacija sąlygojama neapibrėžtumo, sukrėtimų, kaip kad pandemija, globalus nestabilumas, sutrikimai globaliose tiekimo grandinėse. Tačiau tuo pačiu pastebima, kad viešojo sektoriaus organizacijos nepilnai išnaudoja skaitmeninio valdymo galimybes, todėl nėra tinkamai pasiruošusios atliepti visuomenės poreikius. Todėl mokslinės bendruomenės atstovai skatina viešojo sektoriaus organizacijas priimti netikėtumus kaip suteiktą galimybę, kurių metu įgyjama unikali patirtis, identifikuojami organizaciniai trūkumai bei stiprybės ir kurie tampa pagrindu, siekiant ne tik prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, bet ir suteikia gebėjimų veikti neapibrėžtumų sąlygomis ir atliepiant visuomenės poreikius. Ši mokslinė diskusija yra grindžiama atsparumo ir antifragilumo tyrimais, kurie sieja atsparumą su organizacijos gebėjimu grįžti į priežkrizinę būklę, tuo tarpu antifragilumas sietinas su organizacijos gebėjimu ne tik atsitiesti, bet ir įgytą sukrėtimų metu patirtį panaudoti organizaciniam proveržiui. Tyrimo metu siekiama suprasti ir identifikuoti ryšius tarp organizacinio antifragilumo ir skaitmeninio valdymo viešojo sektoriaus organizacijose darant prielaidą, kad šie du reiškiniai yra tarpusavyje susiję ir daro teigiamą įtaką vienas kitam.

Mokslo projekto vadovas – prof. dr. Mindaugas Butkus, projekto stažuotoja dr. I. Bartuševičienė.

Darbo vietų nekuriantis ekonomikos augimas: demografinių, sektorinių ir institucinių aspektų sąveika“ (INTERA)

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas „Darbo vietų nekuriantis ekonomikos augimas: demografinių, sektorinių ir institucinių aspektų sąveika“ (INTERA) (Nr. S-MIP-22-18).

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)

Projekto trukmė: 2022-04 – 2025-03

Projekto aprašymas. Pasaulio ekonomikos forumas savo darbotvarkėje pabrėžė, kad naujų darbo vietų kūrimo neskatinantis ekonomikos augimas yra pasaulio mastu aktuali darbo rinkos problema. Dėl ekonomikos nuosmukio darbo vietų skaičius labai sumažėja ir nepadidėja (arba didėja neženkliai) augimo laikotarpiu. Šis, anksčiau vos keliose besivystančiose šalyse stebėtas fenomenas, šiandien tampa vis dažnesniu reiškiniu. Spręsdamos dėl COVID-19 kilusio ekonomikos sąstingio problemas šalys vėl taiko įvairias augimą skatinančias priemones, todėl svarbu įvertinti ne tik kaip skiriasi darbo jėgos grupių reakcija į ekonomikos augimą, bet kodėl ji kinta ir identifikuoti sąlygas, kurioms esant ekonomikos augimas (ne)didina atskirų darbo jėgos grupių užimtumą ir (ne)mažina nedarbą.

Šis projektas pagilins ir naujomis įžvalgomis praplės ankstesnių tyrimų išvadas, nes: 1) analizuos, kaip užimtumo/nedarbo jautrumą ekonomikos augimui veikia išsilavinimas, kurio aspektas iš esmės nėra tirtas; 2) sukurta tyrimo metodika leis detaliau ištirti ekonomikos augimo fazėje kintantį augimo poveikį užimtumui/nedarbui; 3) papildys tyrimus, kaip specifinės institucinės aplinkos ir ūkio sektorių sąlygos lemia ekonomikos augimo poveikį užimtumui/nedarbui.

Projekto tikslas – identifikuoti sąlygas, kurioms esant ekonomikos augimas  (ne)didina  atskirų darbo jėgos grupių užimtumą ir (ne)mažina nedarbą.

Įgyvendinant projekto tikslą bus: 1) konceptualiai pagrįsta, kodėl augimo poveikis užimtumui/nedarbui gali kisti ekonomikos augimo fazėje ir skirtis ūkio sektoriuose, o taip pat priklauso nuo darbo jėgos charakteristikų bei institucinės aplinkos; 2) parengta tyrimo metodika, kuri leis analizuoti kintantį ekonomikos augimo poveikį užimtumui/nedarbui; 3) gautų empirinio tyrimo rezultatų su ES šalių duomenimis pagrindu suformuluotos rekomendacijos darbo rinkos politikos rengėjams.

Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovas – prof. dr. Mindaugas Butkus, projekto vykdytojai: doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė-Balčiūnienė, doc. dr. Janina Šeputienė, doc. dr. Dovilė Ruplienė ir doktorantė Laura Dargenytė-Kacilevičienė.

Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumo tyrimas (PUBDEB) (Nr. S-MIP-19-65)

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas „Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumo tyrimas“ (PUBDEB) (Nr. S-MIP-19-65).

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)

Projekto trukmė: 2019-07 – 2022-06

Projekto aprašymas. Tikslas – teoriškai pagrįsti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą lemiančius veiksnius ir atlikus šių veiksnių bei jų sąveikų su valstybės skola tyrimą, identifikuoti sąlygas, kada valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą.

Uždaviniai: 

1. remiantis fiskalinio multiplikatoriaus mechanizmu, teoriškai pagrįsti veiksnius, galinčius sąlygoti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą, ir konceptualiai pagrįsti šiuos veiksnius įvertinančius rodiklius;
2. parengti valstybės skolos heterogeniško poveikio ekonomikos augimui tyrimo metodiką; 
3. įvertinti valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui, atsižvelgiant į poveikio heterogeniškumą lemiančius veiksnius;
4. apskaičiuoti rodiklių (kurie atspindi heterogenišką valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui lemiančius veiksnius) reikšmių intervalus, kuriuose valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą ir pateikti praktines rekomendacijas fiskalinės politikos rengėjams.

Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė – prof. dr. Diana Cibulskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Mindaugas Butkus, doc. dr. Lina Garšvienė ir doc. dr. Janina Šeputienė.

Konsultantai-ekspertai: prof. dr. Carol Ebdon (Nebraskos universitetas Omahoje, JAV) ir prof. dr. Renata Macaitienė (Šiaulių universitetas).

E. vadovavimas savivaldybių administracijose: post-pandeminė analizė (E-LEADER)

Mokslinių tyrimų projektas „E. vadovavimas savivaldybių administracijose: post-pandeminė analizė (E-leadership in municipal administrations: the post-pandemic analysis, E-LEADER)“, (1.78) SU-501, 2023-03-13.

Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Projekto trukmė: 2023-02-01– 2023-10-30

Projekto tikslas – tęsiant Baltijos šalių-Vokietijos ekspertų grupės, tyrinėjančios e. vadovavimą viešojo sektoriaus kontekste, mokslinį bendradarbiavimą, ir parengus grupinės diskusijos (kokybinis popandeminis šalių palyginimas) tyrimo instrumentą, atlikti e. vadovavimo tyrimą (grupines diskusijas ir lyginamąją analizę), apimantį Vokietijos, Lietuvos ir Latvijos savivaldybių administracijas. Šio projekto tyrimu siekiama nustatyti, kaip informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) taikymas paveikė vadovavimo procesus ir kaip vystosi e. vadovavimas: kaip kito procesai ir turinys, kokiomis priemonėmis savivaldybių administracijose siekiama sumažinti socialinę darbuotojų izoliaciją ir padidinti jų motyvaciją popandeminiu laikotarpiu. Tai yra tęstinis šios tyrėjų grupės projektas – pirmasis projektas buvo įgyvendintas 2019 m., analizuojant e. vadovavimo praktikas savivaldoje priešpandeminiu laikotarpiu. Tad tyrimas e. vadovavimo tema yra tęsiamas, siekiant išanalizuoti popandeminio laikotarpio savivaldybių administracijų vadovavimo naudojant IKT praktikas Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje.

Mokslinio projekto vadovė – doc. dr. Rita Toleikienė.

Projekto tyrėja – doc. dr. Vita Juknevičienė.

Projekto partneriai: Vilniaus universitetas (Lietuva) (projekto koordinatorius), Hamm-Lippstadt taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija), Latvijos universitetas (Latvija).

Erasmus+ KA2 projektas „European Network in Nutritional Education for Acquired Disabilities (ENNEADI)

Projekto vadovė VU Šiaulių akademijoje – prof. dr. Liuda Radzevičienė (skaityti plačiau).

Erasmus + KA201 projektas: All in – International Inclusive Society in the Arts

Pradėtas vykdyti Erasmus + KA201 projektas All in – International Inclusive Society in the Arts // ALIISA, skirtas įtraukiojo meninio ugdymo inovacijų plėtrai.

Projekto koordinatorius – Savonia University of Applied Sciences (Suomija)

Projekto partneriai:

• Universität für Musik und darstellende Kunst Wien (Austrija)
• Ich bin OK Kultur- und Bildungsverein der Menschen mit und ohne Behinderung (Austrija)
• Kuopio Conservatory (KC) (Suomija)
• Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Lietuva)

VUŠA projekto vadovė – prof. dr. Diana Strakšienė

VUŠA projekto koordinatorė – doc. dr. Edita Musneckienė

Projekto tikslas – sukurti tarptautinį tinklą, skirtą įtraukiojo meninio ugdymo plėtrai ir bendradarbiavimui Europoje, taip pat informacijos apie įtraukiojo meninio ugdymo tyrimus sklaida, siekiant užtikrinti kvalifikuotų specialistų prieinamumą įtraukiojo bendrojo ir meninio ugdymo srityje.

Projekto metu (2020-2023 m.) bus vykdomi įtraukiojo meninio ugdymo tyrimai tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, bendradarbiaujant skirtingų šalių atstovams tarpusavyje ir su vietos partneriais – švietimo įstaigomis. Projekte numatyti mokymai ir empirinio pobūdžio tyrimai skirti meno pedagogikos mokytojams, dirbantiems bendrojo švietimo srityje ir projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojams bei studentams.

Daugiau informacijos apie projektą čia. 

COST veikloje CA18226 „Nauji patogenų ir aeroalergenų aptikimo metodai (angl. “New approaches in detection of pathogens and aeroallergens“) (ADOPT)

Aplinkos tyrimų grupės nariai dalyvauja Valdymo komitete.

Veiklos trukmė: 2019-2023 m.

Ši veikla sukurs tarpdisciplininį ekspertų, šiuo metu dalyvaujančių bioaerozolių aptikime, tinklą. Pagrindinis veiklos tikslas nukreiptas į kliūčių, kurios riboja naujų metodų (pvz., automatinis realaus laiko dalelių matavimas) įsitvirtinimą nustatant bioaerozolius, pašalinimą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas oru plintančių žiedadulkių ir sporų identifikavimo problematikai.

EUMODNEXT: Innovative tools and approaches for improving the prevention of fraud in the context of the NextGenerationEU funds

Mokslinių tyrimų projektas „EUMODNEXT: Innovative tools and approaches for improving the prevention of fraud in the context of the NextGenerationEU funds“, 101101627.

Projektą remia European Anti-Fraud Office, kofinansuojama ES lėšomis.

Projekto trukmė: 2023-01-01– 2024-06-30 Projekto tikslas – Europos šalių parengtų skirtingų kovos su sukčiavimu planų lyginamoji studija, kaip būtina sąlyga naujos kartos lėšoms iš Europos Sąjungos gauti; taip pat naujos neuroniniais tinklais pagrįstos metodikos taikymas, siekiant užkirsti kelią, aptikti ir išvengti galimo nesąžiningo elgesio, kuris gali atsirasti naudojant minėtas Europos lėšas.

Mokslinio projekto vadovas – prof. dr. Óscar López Foronda (Burgos universitetas, Ispanija).

Projekto tyrėjai – VU Šiaulių akademijos doc. dr. Vita Juknevičienė, doc. dr. Rita Toleikienė, lekt. Sigitas Balčiūnas.

EUMETNET „Automatinio žiedadulkių atpažinimo tinklas (angl. „Automatic Pollen Detection Network“) (AutoPollen)“

Įgyvendinimo trukmė: 2018–2022 m.

Projekto tikslas – apibrėžti pagrindinius automatinio žiedadulkių monitoringo standartus ir parodyti Europos tinklo įgyvendinamumą, integruojant vykstančius projektus. Pirmiausia bus nustatyti pagrindiniai principai ir apibrėžiami pagrindiniai automatinio žiedadulkių monitoringo standartai. Bus parodytos standartizacijos galimybės ir veiklos pratęsimas Pasaulio meteorologijos organizacijoje. Projektas taip pat pateiks informaciją ir rekomendacijas dalyviams, norintiems pradėti automatinį žiedadulkių monitoringą. Esant sėkmei ir susidomėjimui, antrojo etapo metu galėtų būti kuriamas Europos automatinio žiedadulkių aptikimo tinklas. Daugiau informacijos apie projektą.

Math application in the context of socio-economic environment (NPHE-2020/10188)

Programa / fondas – NordPlus Higher Education 2020 (Baltic Network in Agrometrics).

Projekto trukmė: 2020-05-15 – 2021-10-01.

Projekto ID: NPHE-2020/10188

Koordinuojanti institucija – Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas.

Partneriai: VU Šiaulių akademija, Rygos technikos universitetas, Estijos gyvybės mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.

Projekto tikslai:

1. keistis dėstytojų iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos patirtimi, orientuojantis į dėstytojų kompetencijų, nukreiptų į matematinių žinių perteikimo aukšosiose mokyklose socialinės ir ekonominės aplinkos kontekste aspektus, tobulinimą bei gilinimą;
2. inicijuoti matematinių dalykų turinio aukštosiose mokyklose atnaujinimą bei parengti nuotolinius kursus inžinerinių specialybių studentams, siekiant ne tik matematinių žinių ir įgūdžių gilinimo, bet ir kompetencijomis grįsto universitetų studentų požiūrio formavimo bei tvaraus vystymosi grįstų sprendimų darniai veikti visais aspektais (socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais) priėmimų ugdymo.

Projekto koordinatorius Šiaulių universitete: Renata Macaitienė.

Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Virginija Garbaliauskienė, Karolina Kanišauskienė, Vaidotas Kanišauskas, Neringa Klovienė, Renata Macaitienė.

Žemaitijos gyventojų socialinės strategijos ir mobilumas XVIII a. pab. – XIX a. I pusėje (Kražių ir Užvenčio parapijų duomenimis)

ŽEMAITIJOS GYVENTOJŲ SOCIALINĖS STRATEGIJOS IR MOBILUMAS XVIII A. PAB. – XIX A. I PUSĖJE (KRAŽIŲ IR UŽVENČIO PARAPIJŲ DUOMENIMIS)

Projektu „Žemaitijos gyventojų socialinės strategijos ir mobilumas XVIII a. pab. - XIX a. I pusėje (Kražių ir Užvenčio parapijų duomenis)“ siekiama ugdyti studentų mokslinių tyrimų kompetencijas: savarankiškai rinkti ir analizuoti archyvinę medžiagą, taikant šiuolaikinius šaltinotyros metodus ir istoriografines teorijas, gebėti kelti ir kritiškai nagrinėti istorines problemas, tinkamai taikyti istorinę ir sociologinę terminiją, galėti tinkamai konstruoti mokslinį tekstą, jį pristatyti viešajai auditorijai. D. W. Sabean savo tyrimuose, pasitelkdamas mikroistorinę prieigą, nagrinėjo, kaip kasdienio šeiminio gyvenimo formavimas darė įtaką turto pasiskirstymui, namų ūkio struktūrai ir darbo pasidalijimui. Žmogiškojo kapitalo formavimosi, migracijos ir gimimų sekos ryšį tyrė M. Clemp, Ch. Minns, P. Wallis ir J. Weisdorf. Lietuvos istoriografijoje tokio pobūdžio tyrimai žengia pirmuosius žingsnius. Tyrimas geografiškai apima dvi (Kražių ir Užvenčio) parapijas. Analizuojant šių parapijų metrikų knygas, revizinius sąrašus, dvarų dokumentus ir pan., bus siekiama nustatyti, kaip buvo formuojamos gyventojų socialinės strategijos ir giminystės ryšiai. Pasitelkus Kražių ir Kolainių gimnazijų vizitacijų analizę bus nagrinėjama, kaip minėtų gimnazijų buvimas Kražių ir Užvenčio parapijose veikė šių ir kaimyninių parapijų gyventojų socialinį mobilumą.

Šis projektas leis pagilinti žinias apie Žemaitijos gyventojų švietimo, socialinę ir demografinę istoriją. Šio tyrimo chronologinės ribos yra 1795-1850 m. Tai ikiindustrinis, apimantis daugiau nei dvejų kartų gyvenimą, laikotarpis.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0071) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Joint and interdisciplinary long life learning training for professionals working with neuro sensorimotor disorders, INTERPROF, LLI-352

Projekto trukmė: 2018-06-01–2020-05-30.

Projekto partneriai: Šiaulių universitetas (Lietuva), Liepojos universitetas (Latvija).

Projekto aprašymas: Pagrindinis šio projekto tikslas – apjungiant Šiaulių ir Liepojos universitetų patirtis, sukurti, užregistruoti ir pradėti vykdyti mokslo ir praktikos naujovėmis grįstą mokymosi visą gyvenimą programą specialistams, kurių praplėstos reabilitacijos proceso kompetencijos atitiktų darbo rinkos poreikius. Taip pat bus siekiama didinti Lietuvos – Latvijos paribio regione gyvenančių asmenų įsitraukimą į darbo rinkos santykius, dirbant su neurosensorinius sutrikimus turinčiais asmenimis, per inovatyvias ir tarpdisciplininias mokymosi visą gyvenimą strategijas, paremtas mokslo ir praktikos vienove. Projekto metu specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, bus sukurtos neformalios, tarpdisciplininio mokymo programos, patremtos naujomis neuro-sensorikos, judesio mokslų ir praktikos žiniomis. Planuojama, kad 80 specialistų iš Šiaulių ir Kuržemės regionų dalyvaus jungtinėse alternatyvios kineziterapijos, logoterapijos, Montessori, ergoterapijos, gyvūnų (šunų, žirgų bei delfinų) ir muzikos terapijos mokymų programose parengtose remiantis mokslo ir praktikos pasiekimais. Pagrindinis projekto rezultatas yra apmokyti dirbti komandoje skirtingų sričių specialistus, gebančius derinti skirtingas reabilitacijos metodikas, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, galimybes ir pažeidimo pobūdį. Pagrindinė šio projekto naujovė yra tai, kad kartu mokysis skirtingų sričių specialistai, jie bus supažindinti su naujomis ir efektyviomis reabilitacijos priemonėmis ir metodikomis, bei bus išmokyti dirbti su įranga, padėsiančia taikyti reabilitacijos metodikas kiekvienam pacientui individualiai.

Mokslo projekto vykdytojų komandą sudaro: Lietuvos projekto vadovė dr. Vaida Aleknavičiūtė-Ablosnkė, komandos nariai: prof. dr. Daiva Mockevičienė, prof. Dr. Diana Strakšienė, doc. dr. Brigita Kreivinienė, dr, Margarita Jurevičienė, dr. Vaida Berneckė, dokt. Agnė Savenkovienė, Jurgita Rutkienė, Justina Kravčenkaitė. Latvijos projekto vadovė Inga Vasermane, komandos nariai: Doc. Mg. Mirdza Paipare, Mg. Gundega Tomele, Liene Gūtmane-Balode, Līga Priedena, Agnese Krētaine, Olga Blauzde, Ingars Gudermanis.

TĘSK (projekto nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001)

Projekto trukmė – 2018 m. kovo 12 d. – 2022 m. kovo 12 d.

Projekto vertė – 5 771 694,30 Eur.

Trumpas projekto apibūdinimas. Projektas „Tęsk“ finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“. Projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus, skatinant veiksmingus pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Prie pokyčių įgyvendinimo bus prisidedama dviem kryptimis: a) diegiant inovacijas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir b) pasirengimo dirbti pedagogo darbą srityje. Projekto metu bus siekiama kokybinio poveikio šioms tikslinėms grupėms: studijas baigusiems ir pradedantiems dirbti pedagogams; siekiantiems persikvalifikuoti ar įgyti papildomą kvalifikaciją pedagogams; norintiems tapti pedagogais asmenims iš kitų sektorių, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą.

Identifikuotiems iššūkiams ir problemoms spręsti bus taikomos naujos priemonės:

1. Sprendžiant jaunų mokytojų trūkumo mokyklose bei privalomos praktikos mokykloje kokybės ir aprėpties problemą, bus išbandoma pradedančiųjų mokytojų pedagoginė stažuotė. Projekto metu bus sukurtas stažuotės įgyvendinimo modelis ir jai įgyvendinti reikalingi instrumentai. Stažuotes įgyvendins projekto partneriai – aukštosios mokyklos. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra sisteminio pobūdžio – stažuočių įgyvendinimo modelis projektui pasibaigus bus įdiegtas visoje šalyje, o aukštosios mokyklos turės sustiprėjusius gebėjimus vykdyti pradedančiųjų mokytojų stažuotes bei užtikrins veiklos tęstinumą.
2. Sprendžiant pedagogų trūkumo ir nepakankamo suaugusiųjų švietimo programose dalyvaujančių asmenų kiekio problemą, bus sudarytos sąlygos įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir pageidaujantiems dirbti švietimo įstaigose. Pedagogo kvalifikaciją suteiks projekto partneriai. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra įveiklinantis sistemą – bus praplėstas pedagogo kvalifikacijos įgijimo būdų ratas, gerinamas pedagogo profesijos įvaizdis.
3. Sprendžiant mokinių prastų mokymosi rezultatų problemą, bus sudarytos sąlygos dirbantiems pedagogams įgyti papildomą (kitą ar gretutinį) dalykinį (ugdymo srities) pasirengimą (kompetencijas). Bus taikomos pedagoginių studijų ir tęstinių kvalifikacijos tobulinimo programų priemonės. Priemones įgyvendins projekto partneriai – aukštosios mokyklos – kartu su pareiškėju – Ugdymo plėtotės centru. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra investicinis – padidės mokytojų, gebančių prisitaikyti prie besikeičiančio ugdymo turinio, skaičius bei bus sudarytos prielaidos pasididinti pedagogų darbo krūvį kai kuriose savivaldybėse ir (ar) mokyklose.

• Projekto „Tęsk“ metu bus atliekamos papildomos, inovacijų diegimą paremiančios veiklos:
  bus vykdomi pedagogų rengimo kaitos tyrimai: numatomų struktūrinių pokyčių poveikio pedagogų rengimui vertinimo tyrimas; struktūrinių pokyčių pedagogų rengimo srityje įgyvendinimo stebėsenos tyrimas; švietimo pagalbos, teikiamos mokykloms ir pedagogams, efektyvumo tyrimas. Šių tyrimų rezultatai prisidės prie pedagogų rengimo sistemos pertvarkos – pateiks pagrindimą sprendimams dėl pedagoginių studijų programų struktūros ir turinio, kokybės stebėsenos ir profesinio tobulėjimo sąlygų dirbančiam pedagogui gerinimo;
• bus parengti ir išbandyti nauji pedagogų kompetencijų vertinimo, jų pripažinimo ir taikymo profesinėje veikloje instrumentai. Ši priemonė būtina, norint sėkmingai įdiegti pedagogų veiklos vertinimo sistemą, padėsiančią vertinti pedagogų darbo kokybę ir sėkmingai diegti etatinį darbo apmokėjimo modelį, skatinti pedagogų profesinį tobulėjimą, pereinant nuo kvalifikacinių kategorijų prie kompetencijų lygmenų.
  Siekiami projekto rezultatai.

Kokybiniai rezultatai: po projekto visoje šalyje įdiegtas pradedančiųjų pedagogų stažuočių modelis; pritraukti nauji asmenys į pedagogo profesiją ir pagerėjęs pedagogo profesijos įvaizdis; sudarytos prielaidos spręsti pedagogų darbo krūvio problemą ir išaugę mokytojų gebėjimai prisitaikyti prie kintančio ugdymo turinio; sudarytos prielaidos efektyviau vertinti pedagogų darbo kokybę.

Kiekybiniai rezultatai: 2221 dalyvis – 1400 neformaliose studijose ir 821 formaliose studijose.

Projekto vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras (dabar įsiliejęs į nacionalinę švietimo agentūrą).

Projekto partneriai – MRU, ŠU, VDU, VU, LMTA, KTU, LSU, KU, Vilniaus kolegija.

Sinerginio alergeninių žiedadulkių ir oro kokybės poveikio asmens sveikatai tyrimas (LORI), sutarties Nr. S-MIP-19-53

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT).

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2019-2022 m.

Projekto tikslas – sukurti modelį, skirtą identifikuoti žiedadulkių alergenų iššauktų simptomų raišką, suformuojant prielaidas pagerinti praktinį alerginio rinito gydymą ir imunoterapijos taikymą Lietuvoje.

Projekto metu siekiama:

1. nustatyti žiedadulkių krūvį, Lietuvoje sukeliantį simptomus šienligės ir astmos paveiktiems asmenims bei apibrėžti žiedadulkių indeksą, skirtą asmeninei sveikatos stebėsenai;
2. įvertinti oro kokybės ir ekstremalių oro sąlygų reikšmę žiedadulkių krūvio sukeliamų simptomų raiškai;
3. sumodeliuoti sinerginį žiedadulkių, oro teršalų ir ekstremalių oro sąlygų poveikio lygį, kuris apibrėžia dėl alergijos žiedadulkėms kenčiančio asmens simptomų sunkumą.

2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis”, (Nr. ESGM-1-S-375/SU-7-(9.2))

Dalyviai: doc. dr. Violeta Šlekienė, doktorantė Irina Barabanova.

Partneriai: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

Laikotarpis: 2018-2021.

Išlyginamųjų kursų būsimiesiems gamtos ir matematikos mokslų mokytojams parengimas (angl. Developing Bridging Courses for Mathematics and Science Teacher Students /Bridge2Teach/)

Dalyviai: prof. dr. Vincentas Lamanauskas. doc. dr. Violeta Šlekienė, doc. dr. Dalia Augienė

Partneriai: Vienos universitetas (Austrija), Palacky universitetas (Čekijos respublika), Nitros Konstantino Filosofo universitetas (Slovakija), Palermo universitetas (Italija)

Laikotarpis: 2019-10-01 – 2022-03-31

Transformation of the study course "Mathematics for Economists" for building of the competences necessary for sustainable development (NPHE-2019/10293)

Programa / fondas – NordPlus Higher Education 2019.

Projekto trukmė – 2019-05-01 – 2020-05-01.

Projekto ID: NPHE-2019/10293

Koordinuojanti institucija – Latvia University of Life Sciences and Technologies.

Partneris – Šiaulių universitetas.

Projekto aprašas. Projekto tikslas – sukurti matematikos dėstymo ekonomistams metodikos sistemą, siekiant ugdyti Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų bei Šiaulių universitetų studentų kompetencijas, būtinas darnios plėtros bei integruotos profesinių ir matematinių kompetencijų struktūros formavimui bei pagrįstas kognityviniu, kontekstiniu ir vertybiniu požiūriais. Įgyvendinant šį projektą bus sukurtas naujas didaktinis modelis bei mokymosi priemonės, padedančios pasiekti kompetencijomis grįsto požiūrio formavimo bei rezultatų pasiekimo. Nauji švietimo produktai bus kuriami remiantis keturiais didaktiniais principais: kontekstiniu (orientuota į profesiją), tarpdisciplininiu, informatyvumu (dėmesys skiriamas IT naudojimui) ir fundamentalizacija (kognityvine raida).

Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Renata Macaitienė, Virginija Garbaliauskienė.

Inovatyvi ore pasklidusių žiedadulkių atpažinimo realiame laike ir žiedadulkių prognozių modeliavimo sistema (REALTIME)

Programa / fondas – 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioritetas.

Projekto trukmė – 2017-12-27 – 2021-12-27.

Projekto aprašas. Tikslas – sukurti oru plintančių alergeninių žiedadulkių identifikavimo skaitmeninę biblioteką, skirtą matavimams realiu laiku, ir panaudoti duomenis pažangiame žiedadulkių prognozių modelyje.

Uždavinys – sukurti algoritmus, įgalinančius atpažinti oro žiedadulkes realiu laiku, ir įdiegti juos atrinktame modelyje formuojant sklaidos prognozes ir retrospektyvą.

REALTIME įgyvendinamas dviem viena kitą papildančiomis veiklomis:

1. alergeninių žiedadulkių atpažinimo realiu laiku algoritmų sukūrimas;
2. inovatyvus žiedadulkių atpažinimo realiu laiku algoritmų panaudojimas teritorinėms žiedadulkių prognozėms ir atgaliniam modeliavimui. Realaus laiko žiedadulkių monitoringas naudingas alergiškiems žmonėms, palengvina gydytojų darbą ir atveria naujas galimybes oro kokybės monitoringui. Tokių duomenų taikymas oro kokybės modeliavimo sistemose - novatoriškas žingsnis personalizuotoje medicinoje.

Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Laura Šukienė, Gintautas Daunys.

AMREUS (Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis)(Nr. S-MIP-17-114)

Šiaulių universiteto Mokslo institute įgyvendinamas LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų grupių projektas „Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis" (AMREUS) (Nr. S-MIP-17-114).

Mokslinio projekto vykdytojų komanda: projekto vadovas doc. dr. Mindaugas Butkus, projekto vykdytojos: doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė ir dr. Alma Mačiulytė – Šniukienė.

Konsultantai-ekspertai: prof. dr. Diana Cibulskienė ir prof. Jouke van Dijk (Groningeno universitetas, Nyderlandai, ERSA prezidentas).

Projekto aktualumas. ES regioninės politikos efektyvumas bendrąja prasme ir jos įgyvendinimo išlaidų pateisinimas ekonominiu požiūriu yra sietinas su finansinės paramos vertinimu, nustatant, ar ji prisideda prie darbo našumo didinimo, ekonomikos augimo skatinimo atsiliekančiuose regionuose ir konvergencijos. Analizuojant šį klausimą iš ekonominės perspektyvos, keliama mokslinė problema, kaip nustatyti regionams skiriamos finansinės paramos grąžą ir ar ES teikiamos finansinės paramos intensyvumas regionams užtikrina vieno iš regioninės politikos tikslo – skatinti atsiliekančių teritorijų ekonomikos augimą ir ES ekonominę sanglaudą – įgyvendinimą. Projekto tikslas – parengto konceptualaus regioninės paramos grąžos vertinimo modelio pagrindu atlikti empirinį ES regioninės paramos grąžos vertinimą. Įgyvendinant šį projektą bus analizuojamas regioninės paramos grąžos klausimas, kuris nėra trivialus ES lygmenyje. Siekiant įvertinti, kiek efektyvi regioninė politika ir ar pateisinamos jos įgyvendinimo išlaidos iš ekonominės perspektyvos, svarbus regioninės paramos vertinimas, nustatant, ar ji didina darbo našumą ir skatina ekonomikos augimą. Įgyvendinant šį projektą bus parengtas regioninės paramos grąžos vertinimo modelis ir atliktas empirinis ES regioninės paramos grąžos vertinimas, identifikuojant kanalus, kurie skatina ir riboja regioninės paramos poveikį darbo produktyvumui ir ekonomikos augimui regionuose. Atlikto tyrimo pagrindu bus parengtos rekomendacijos institucijoms, formuojančioms ir vykdančioms regioninę politiką. Tyrimas aktualus tuo, kad maksimalaus finansavimo intensyvumo, kuris nebeskatina darbo našumo ir ekonomikos augimo regione, bei minimalaus būtino finansavimo intensyvumo, skatinančio regiono ekonominį vystymąsi, nustatymas leistų padidinti ES struktūrinės paramos efektyvumą, perskirstant finansavimą regionams, kurių finansavimo intensyvumas yra žemesnis/aukštesnis šio lygio. Toks regioninės paramos grąžos vertinimas kokybiškai viršytų ES taikomą formalų regioninės paramos panaudojimo vertinimą ir pateiktų svarbias įžvalgas regioninės politikos koregavimui. Planuojamas tyrimas originalus ir tuo, kad būtų vertinama ne tik Europos Regioninės Plėtros fondo, bet ir Europos Socialinio fondo bei Sanglaudos fondo teikiama grąža tiek dažniausiai analizuojamame NUTS-2, tiek beveik nevertintame NUTS-3 lygmenyje. AMREUS įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio mėn. 3 dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (36 mėn.). Iš LMT skirta 98597 eur.

Appendixes for DOES FINANCIAL SUPPORT FROM THE ERDF AND CF CONTRIBUTE TO CONVERGENCE IN THE EU? EMPIRICAL EVIDENCE AT NUTS 3 LEVEL: Appendix_A, Appendix_B, Appendix_C, Appendix_D, Appendix_E.

Appendixes for What is the return on investing European Regional Development and Cohesion Funds? Difference-in-differences estimator approach: Appendix_A_and_B,  Appendix_C.

Appendix for Does Support from ERDF and CF Contributed to Diminishing Territorial Disparities in the EU: the Role of Institutions in Shaping Geography of Development: Appendix.

Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuotą mokymąsi. INTERPEARL. Nr. 2018-1-LT-KA203-046979

Projekto koordinatorius: Šiaulių universitetas

Projekto partneriai: Nacionalinis Airijos universitetas, Korko universitetinė kolegija, Islandijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas.

Projekto tikslas – sukurti, įgyvendinti, išbandyti ir perkelti inovatyvias personalizuoto mokymosi praktikas į mokytojų ugdymo sistemą. Tikslui pasiekti bus sukurta ir įgyvendinta personalizuoto mokymosi koncepcija, kuri užtikrins mokytojų ugdymo turinio, metodų, instrumentų ir vertinimo pokyčius.

Projekto rezultatai:

1. parengtos personalizuoto mokymosi koncepcija grįsto mokytojų ugdymo gairės;
2. atnaujintos mokytojų ugdymo studijų programos, taikant personalizuoto mokymosi koncepciją;
3. dėstytojų (mokytojų ugdytojų) mokymai, skirti personalizuoto mokymosi koncepcijos taikymo kompetencijoms patobulinti;
4. intensyvi programa universitetų dėstytojams ir studentams;
5. mokslinis tyrimas, skirtas įvertinti inovacijas, taikomas mokytojų ugdymo studijų programose;
6. parengti instrumentai, pagrįsti personalizuoto mokymosi koncepcija;
7. patobulėjusios universitetų dėstytojų (mokytojų ugdytojų) kompetencijos, susijusios su personalizuoto mokymosi koncepcijos taikymu;
8. patobulintas mokytojų ugdymo procesas.

Projekto numeris: 2018-1-LT-KA203-046979

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-10-01 – 2021-03-31

Daugiau informacijos apie projektą – čia.

CA-16116. Wearable Robots for Augmentation, Assistance or Substitution of Human Motor Functions

Programa / fondas – COST.

Projekto trukmė – 2017-03-13 – 2021-03-14.

Projekto aprašas. Dėvimoji robotika (angl. Wearable Robotics) yra nauja sritis susijusi su asmeniniais įrenginiais turinčiais būtinus robotikos komponentų atributus (vykdikliai, jutikliai ir valdikliai) ir jų integravimu žmonėse. Tradiciškai robotai yra naudojami pramonėje monotoniškoms ir ilgą laiką trunkančioms didelio tikslumo operacijoms atlikti. Šiuo metu robotai vis dažniau naudojami sąveikoje su žmogumi kuomet tam tikras funkcijas pasidalina robotas ir žmogus. Pavyzdžiui robotai gali būti panaudoti žmogaus motorinėms funkcijoms papildyti ar pakeisti (bioprotezai, egzoskeletai, robotiniai kostiumai ir kt.). Taip pat dėvimieji robotai gali būti taikomi pramonėje ir buityje. Pagrindinis veiklos tikslas – integruoti įvairią patirtį ir plėtoti tarpkryptines kompetencijas būtinas naujos kartos dėvimųjų robotų plėtrai. Nauja dėvimųjų robotų (DR) karta užtikrins geresnes sąveikos sąsajas su žmonėmis vartotojais, išplės jų pritaikymo galimybes ir, tokiu būdu, padidins socialinį bei ekonominį poveikį aplinkai. Kuriant šias inovacijas yra būtina įtraukti įvairių mokslo ir technologijų ekspertus bei dalininkus įvertinant etinius, teisinius ir visuomeninius aspektus.

Projekte dalyvaujantis tyrėjas – Gediminas Valiulis.