2022 m. lapkričio 17 d. VU Šiaulių akademijoje vyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto suorganizuotas lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo seminaras. Nuotoliniame seminare dalyvavo apie šimtas klaustytojų, pranešimus skaitė dr. Ramunė Vaskelaitė, dr. Agnė Aleksaitė, doc. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Jolanta Vaskelienė.
Nors tikriniai pavadinimai neretai apibūdinami kaip žodžiai ar žodžių junginiai, rašomi didžiąja raide, Ramunės Vaskelaitės pranešime „Tikrinių pavadinimų rašymas: polinkiai ir pokyčiai“ atskleistas šio apibūdinimo sąlygiškumas. Apžvelgti pagrindiniai rašant tikrinius pavadinimus neaiškumų keliantys atvejai, o ypač kreiptas dėmesys į keliažodžių vardų ir pavadinimų rašymą. Nurodytos kai kurių pavadinimų rašymo naujovės atnaujintame rašybos taisyklių rinkinyje „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (parengė Rasuolė Vladarskienė ir Palmira Zemlevičiūtė).
Agnės Aleksaitės pranešimo metu pristatytas nuo 2011 m. rudens Lietuvių kalbos institute kuriamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas, apžvelgta naujažodžių sąvoka ir rūšys, jų darymosi priežastys ir darybos būdai. Šiuo metu naujažodžiai sistemingai kaupiami vieninteliame elektroniniame šaltinyje – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne, todėl buvo parodyta, kokią informaciją apie naujus kalbos vienetus galima rasti duomenyne, kaip ieškoti informacijos, kaip teikti pasiūlymus duomenyno rengėjams ir kt.
Jolantos Vaskelienės pranešimas tarsi pratęsė, papildė Agnės Aleksaitės pranešime aptartus dalykus – ji pristatė įžvalgas, gautas daugelį metų tyrinėjant lietuvių autorių tekstuose rastus naujadarus. Kalbėta apie į atraminius žodynus neįtrauktų darinių darybos ir semantikos ypatumus, stilistiką, vaidmenį tekste, tyrimo duomenys palyginti su Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno tyrėjų gautais rezultatai, dalytasi mintimis apie kai kurių naujadarų galimybę tapti aktyviosios leksikos (ar bendrinės kalbos) dalimi.
Rūtos Kazlauskaitės pranešime „Emocijų kalba“ apibūdinta emocijas išreiškianti kalba. Tokia kalba savo prigimtimi yra šnekamoji. Aptarti neutralią ir konotuotą kalbą lemiantys veiksniai, nurodyti emocinės raiškos ypatumai užrašytuose tekstuose, įvardyta, kas lietuvių kalbiniame pasaulėvaizdyje vertinama neigiamai, paaiškinta emocinės kalbos skverbtis į viešąją erdvę.
Visų seminaro pranešėjų įžvalgos sulaukė klaustytojų dėmesio, renginio dalyviai uždavė klausimų ir dėkojo už pranešimus.
VU ŠA / J. Vaskelienės inf. ir R.Kazlauskaitės nuotr.
