VU Šiaulių akademijoje vyko jau tradicija tapusi jaunųjų tyrėjų tarptautinė mokslinė konferencija „Jaunasis tyrėjas išmaniajai visuomenei“

 

Šios konferencijos metu bakalaurantai, magistrantai, doktorantai, moksleiviai bei mokytojai pristato atliekamų tyrimų arba projektinių veiklų rezultatus. Tai – puiki galimybė susipažinti su bendraminčiais iš Lietuvos ir užsienio institucijų.

 

„Mūsų studentai ir jaunimas pristatinėja tyrimus. Džiaugiuosi, kad galima pasiklausyti pristatymų iš skirtingų mokslo sričių, todėl įdomių temų gali rasti daugelis konferencijos dalyvių. Svarbiausia, kad šiais metais turime apie 200 pristatymų. Džiugu, kad sulaukiame vis didesnio dėmesio“, – pasakojo VU Šiaulių akademijos direktorė, profesorė Renata Bilbokaitė.

Konferencijos atidarymo metu sveikinimo žodį susirinkusiems tarė VU Šiaulių akademijos direktorė, organizatoriai – Regionų plėtros instituto direktorė doc. dr. Lina Garšvienė, Edukologijos instituto direktorė, profesorė Daiva Malinauskienė. Netrukus po to, plenarinio posėdžio metu, pranešimus skaitė romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita bei Eligijus Girdenis ir Damir Samarin – jaunuoliai mokyklos projektą pavertę sėkmingu verslu.

 

„Nustebino, kad mūsų konferencija tampa tokia populiari ir gerai žinoma. Čia tyrimus pristatinėja ne tik mūsų akademijos studentai, bet ir kitų Lietuvos universitetų studentai bei moksleiviai iš įvairių mokymo įstaigų. Toks jaunimo įsitraukimas labai džiugina“, – atskleidė VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktorė Lina Garšvienė.

Po plenarinio posėdžio konferencijos dalyviai išsiskirstė po sekcijas, kurios buvo suskirstytos pagal tyrimų tematikas:

 

APLINKOS SVEIKATA IR EKOLOGIJA 

„Aplinkos sveikata ir ekologija“ sekcija subūrė jaunus tyrėjus ir akademinės bendruomenės atstovus bendrai diskusijai apie aplinkosaugos ir sveikatos temas. Pranešėjai analizavo dirvožemio, vandens ir oro kokybę, biologinę įvairovę bei miesto ekosistemų vertę, o tyrimuose pasitelkė ne tik tradicinius metodus, bet ir dirbtinį intelektą. Moksleiviai dalijosi eksperimentais su augalais, pelėsiniais grybais ir net žirgų elgsena, o studentai gilinosi į žiedadulkių, taršos bei klimato sąlygų poveikį žmonių ir gamtos gerovei. Sekcijoje atsiskleidė tarpdisciplininis požiūris, aktualių problemų aktualizavimas ir didėjantis jaunimo aplinkosauginis sąmoningumas. 

 

EKONOMIKA IR INVESTAVIMAS 

Sekcijoje buvo pristatyti 9 pranešimai regionų, šalies, Europos Sąjungos ir tarptautinės ekonomikos tematika. Savo atliktus tyrimus pristatė Lietuvos ir užsienio bakalauro ir magistrantūros studentai, studijuojantys VU Šiaulių akademijoje. Pranešimuose buvo analizuotos Lietuvai ir jos regionams aktualios temos - imigracijos poveikis Lietuvos apskričių ekonominiams rodikliams, Lietuvos statybų sektoriaus pokyčių poveikis paslaugas teikiančių įmonių klientų rizikingumui, vidutinis darbo užmokestis ir jį lemiantys veiksniai Lietuvos savivaldybėse.

 

Pranešimai apie atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtros įtaką ekonomikos augimui bei apie aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą stimuliuojančius veiksnius atliepė vis didėjantį tvaraus ekonomikos augimo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių plėtros tematikų aktualumą Europos Sąjungoje. Du pranešimai buvo skirti ekonominėms krizėms ir jų valdymui, juose buvo analizuojamas darbo rinkos reguliavimo poveikis produktyvumui krizių kontekste ir Graikijos skolos krizės valdymo pavyzdys. Du pranešimai buvo susiję su pastaruoju laikotarpiu itin aktualia tematika – valstybės išlaidų gynybai poveikiu ekonomikos augimui bei geopolitinių įvykių poveikiu gynybos sektoriaus akcijų grąžai. 

  

INKLIUZINIS UGDYMAS: VERTYBĖS, REALYBĖ, IŠŠŪKIAI, PERSPEKTYVOS 

Sekcijos dalyviai išklausė 12 pranešimų įvairiomis specialiosios pedagogikos ir logopedijos tyrimų temomis. Daugumos pranešimų tematika buvo siejama su aktualiausiais edukologijos tyrimais. Net 6 pranešimai skirti įtraukiojo ugdymo tematikai. Savo atliktus tyrimus pristatė Vakarų Norvegijos taikomujų mokslų universiteto specialiosios pedagogikos studijų programos studentės Stine Kirketeig ir Tomine Kjøllmoen, kurios pristatė savo tyrimą „Mokyklos vadovų lyderystė įgyvendinant inkliuzinį ugdymą ir mokinių dalyvavimą“ (School Leaders Work with Inclusive Practice and Student Participation Based on Central Guidelines in Recent Policy Documents).  

 

Pranešimus skaitė VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto specialiosios pedagogikos ir logopedijos bakalauro studijų programos įvairių kursų studentės ir absolventės. Savo pirmuosius tyrinėjimus pristatė antro kurso studentė Andželika Balaišytė, trečio kurso studentės Samanta Noraitytė ir Gabija Tuzinaitė; Ramunė Purytė, Gabija Tamošauskaitė ir Erika Pupšytė. Ketvirto kurso studentės Inga Pinskutė-Jasienė, Jurgita Grigaliūnaitė, Evelina Stancikaitė, Rosita Zavurskienė ir magistro studijų programos „Specialioji pedagogika“ absolventės Gabrielė Beinoraitė, Inga Rimkevičė pristatė savo baigiamųjų darbų tyrinėjimus. Visi pranešimai sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Džiugino studenčių gebėjimai argumentuotai atsakyti į klausimus.  

Sekcijoje darbe dalyvavo Vakarų Norvegijos taikomujų mokslų universiteto mokslininkė Finn Steenfatt-Thomsen, kurios atliktas tarptautinis vaikų piešinių tyrimas „Vaikai piešia humorą“ („Children Drawing Humor“) taip pat labai sudomino klausytojus. 

 

MENINIO UGDYMO AKTUALIJOS IR INOVACIJOS 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Jaunasis tyrėjas išmaniajai visuomenei“ sekcijoje „Meninio ugdymo aktualijos ir inovacijos“ nuotoliniu būdu buvo pristatyta 13 pranešimų. Sekciją moderavo doc. Gediminas Ramanauskas ir lekt. Angelė Kavaliauskienė. Pranešimus pristatė VU Šiaulių akademijos ir  Vytauto Didžiojo universiteto doktorantai, magistro ir bakalauro studijų studentai.  

Sekcija išsiskyrė temų aktualumu ir įvairove, dalyvių pasirengimu ir siekiu prisidėti prie šiuolaikinės meninio ugdymo sistemos tobulinimo.

 

Savo tyrimus pristatę pranešėjai nagrinėjo šiuolaikinio meninio ugdymo inovacijas, galimybes ir iššūkius, pateikė patentuotus išradimus, gilinosi į įvairių autorių menines (muzikines) ugdymo sistemas ir teorijas, muzikos pedagogų identiteto formavimą bei pedagogų galimybes ugdant mokinių kūrybiškumą. Vokalinis ugdymas buvo analizuotas ieškant patraukliausių balso lavinimo metodų bei siejant su pasirengimo Lietuvos dainų šventėms ypatumais. Džiaugiamės, kad visi pranešimai buvo aktualūs ir skatino diskutuoti bei dalintis gerąja patirtimi. 

 

SKAIDRUMO LABORATORIJA 

Tarptautinėje konferencijoje – žvilgsnis į skaidrumą per įvairias mokslo kryptis. Tarptautinės konferencijos metu vykusioje sekcijoje Skaidrumo laboratorija pristatyti aštuoni pranešimai, kuriuose skaidrumo tema buvo nagrinėjama iš skirtingų perspektyvų – nuo dirbtinio intelekto taikymo iki maisto švaistymo ir literatūros analizės. Dalis pranešimų buvo skaitomi gyvai, kita dalis – nuotoliniu būdu. Sekcijai vadovavo doc. dr. Rita Toleikienė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Rita Šikšnienė. Pranešimus pristatė mokiniai iš Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių ir Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijų bei Kauno r. Raudondvario gimnazijos. Taip pat sekcijoje dalyvavo jaunieji tyrėjai iš LCC tarptautinio universiteto ir Kauno technologijos universiteto. 

 

Pranešėjai analizavo jaunimo požiūrį į korupciją, dirbtinio intelekto poveikį mokymuisi, galimybes mažinti maisto švaistymą, remarkų svarbą literatūroje, taip pat kalbos vartosenos ypatumus ir skaidrumo reikšmę mokslo pasaulyje. 

 

Džiugu, kad sekcijos pranešimai buvo tematiškai įvairūs, aktualūs – tai liudija apie augantį susidomėjimą skaidrumo tema įvairiose srityse ir  amžiaus grupėse. 

 

SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TENKINIMAS 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Jaunasis tyrėjas išmaniajai visuomenei“ sekcijoje ,,Specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas" nuotoliniu būdu buvo pristatyta 13 pranešimų. Sekciją moderavo doc. dr. Laima Tomėnienė ir doc. dr. Margarita Jurevičienė. Pranešimus pristatė VU Šiaulių akademijos bakalauro ir magistro studijų studentės, absolventės. Sekcija išsiskyrė temų aktualumu, dalyvių pasirengimu ir siekiu prisidėti prie šiuolaikinės ugdymo sistemos tobulinimo, atliepiančio įvairių mokinių poreikius. Savo tyrimus pristačiusios pranešėjos nagrinėjo šiuolaikinio ugdymo inovacijas, galimybes, iššūkius; akcentavo įrodymais grįstą praktiką ir tarpdisciplininį požiūrį į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktį; analizavo gabiųjų mokinių ugdymo ypatumus. Daug dėmesio skirta vaikų, turinčių autizmo spektro bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, komunikacinių bei socialinių įgūdžių plėtojimo temoms; nagrinėtos mokyklų vadovų ir mokytojų taikomos įtraukiojo ugdymo inovacijos; mokinių tėvų patirtys ir kt. Džiaugiamės, kad sekcijoje pristatyti pranešimai buvo įvairūs savo tematika, tačiau visi jie buvo aktualūs ir puikiai parengti. 

 

ŠIUOLAIKINEI VISUOMENEI SVARBIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS(IS) 

Sekcijoje „Šiuolaikinei visuomenei svarbių kompetencijų ugdymas(is)“ perskaityta 13 mokslinių pranešimų, kuriuos moderavo lekt. dokt. Vaida Padgurskytė ir  asist. dr. Aistė Batūraitė-Bunka. Sekcijoje pranešimus skaitė ir jų klausėsi viešnios iš Norvegijos. Magistrantūros studijų studentės Elin Heie Lie dalinosi praktinėmis įžvalgomis, kaip įtraukti  2 metų vaikus į žaidimą su bendraamžiais, o Lene Nesje pristatė vidurinėje mokykloje taikomą Gutas Campus matamatikos mokymo modelį. Sekcijoje sulaukėme ir jauniausiųjų tyrėjų - Tauragės „Šaltinio progimnazijos“  trečiokai Barbora Baršytė ir Adomas Rimeikis, vadovaujami mokytojos Romos Stumbrienės, pristatė įgyvendintas praktines edukacines veiklas „Tyrinėju-atrandu, sužinau-suprantu“. Atliktų tyrimų radinius pristatė bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų krypčių studentai. Sekcijoje buvo atstovaujamos skirtingos mokslinės kryptys: švietimas, teisė, mados industrija, kurias vienijo bendras tikslas - šiuolaikinei visuomenei svarbių kompetencijų ugdymas(is).  

 

UGDYMO INOVACIJOS IR UGDYMO KOKYBĖ 

Konferencijos Jaunasis tyrėjas išmaniajai visuomenei sekcijoje Ugdymo inovacijos ir ugdymo kokybė buvo pristatyta 13 pranešimų. Sekciją moderavo doc. dr. Jurgita Lenkauskaitė ir prof. dr. Liuda Radzevičienė. Savo atliktus tyrimus pristatė tiek bakalauro, tiek magistro, tiek ir doktorantūros studijų programų studentai. Daug dėmesio buvo skiriama ugdymo kokybės bei kokybės į(si)vertinimo klausimams ikimokyklinio ir pradinio ugdymo institucijose. Tyrimuose atsispindėjo ugdymo proceso dalyvių (ugdytinių, pedagogų, tėvų/globėjų, visuomenės) požiūriai, iššūkiai ir tobulinimo galimybės, atliepiantys šių dienų aktualijas bei galimybes.