Augti kaip asmenybei, tobulėti profesiniame kelyje, mokytis iš geriausiųjų, dalintis patyrimais, įžvalgomis ar nuomone, įrodyti savo bandymus, atrasti bendrystės džiaugsmą, stebėti, kaip vienas patirtis keičia kitos ir pamatyti, jog nebesi toks, koks buvai prieš 4 metus. Greičiausiai taip jaučiasi daugelis studentų, atrodo, visai neseniai pradėję studijas ir čia pat atsiimantys aukštojo mokslo diplomą. Apie studijų patirtis, studentiško gyvenimo pamokas ir laimėtą Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos alumnų asociacijos stipendiją kalbamės su akademijos Ekonomikos studijų programos alumnu Daumantu Zvierka.
Ar esi šiaulietis? Jei ne, iš kur esi kilęs?
Gimiau, užaugau Šiauliuose ir manau, kad tai yra nuostabus miestas. Be galo smagu matyti, kaip bėgant laikui viskas keičiasi. Mano akimis, miestas darosi vis patrauklesnis iš kitų miestų atvykstantiems žmonėms. Tenka pasikalbėti su ne vienu žmogumi, kuris atvyko čia gyventi ar studijuoti iš kitur ir pirmas mano klausimas būna – kodėl Šiauliai? Daugumos atsakymas – čia gyventi yra jauku ir gera. Patogus susisiekimas, gera lokacija valstybiniu atžvilgiu, pačiame mieste viskas pasiekiama ranka, o ir pats miestas yra gyvas veiklomis, žmonėmis. Aš visiškai jiems pritariu. Nors pats ir norėčiau išbandyti didesnių miestų gyvenimą, pajausti kiek kitokį ritmą, tačiau, mano nuomone, Šiauliai yra tikrai nuostabi vieta gyventi, augti ir tobulėti.
Kodėl studijas pasirinkai būtent Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA)?
Mano istorija, kalbant apie atsiradimą VU ŠA, yra keista ir tuo pačiu įdomi. Nors kaip ir minėjau, gimiau ir užaugau Šiauliuose, niekada taip ir „neatradau“ VU ŠA iki vienos 2021 m. rugpjūčio dienos, kuomet baigus 12-ą klasę per pagrindinį stojimą buvau nepakviestas į studijas kitoje aukštojoje mokykloje. Ir ne, tai įvyko ne todėl, kad man pritrūko stojamojo balo, tai įvyko todėl, nes nebuvo surinkta grupė. Bet tikriausiai dalykai gyvenime nenutinka šiaip sau. Kadangi neturėjau jokio plano B, reikėjo ieškoti sprendimų, o ką tik baigęs mokyklą, mokslus norėjau tęsti ir toliau. Tuomet visiškai netikėtai internete peržiūrėjau, kokias studijų programas siūlo VU ŠA. Tad visa kita – jau tik istorija.
Studijavai ekonomiką – kas paskatino pasirinkti būtent tokią profesinę sritį?
Mane visuomet traukė verslas, finansų rinkos, investavimas, todėl sritį rinkausi atsižvelgdamas į šiuos kriterijus. Pastebėjęs VU ŠA siūlomas sąlygas, kitų aukštųjų mokyklų nebesvarsčiau. Rinkausi sritį, kuri būtų arčiausiai širdies. Žodis „ekonomika“ man, įprastai, asocijavosi su nuobodžiu mokslu, susijusiu tik su skaičiais ir analizėmis. Perskaičius studijų programos aprašymą, dėstomus dalykus, supratau, ši studijų programa nėra tai, apie ką galvojau. Bėgant šiek tiek į priekį, jau prasidėjus studijoms, supratau, kad pasirinkimas buvo teisingas.
Kas studijų metu paliko didžiausią įspūdį?
Tiesą sakant, didžiausią įspūdį paliko žmonės, kuriuos sutikau akademijoje. Šiuo atveju, kalbu apie dėstytojus, akademijos bendruomenę. Mano išankstinis nusistatymas buvo, kad universitete, visi be galo rimti ir viskas, apie ką jie kalba, yra tik studijų dalykai. Tačiau tai, ką aš pamačiau ir sutikau, mano požiūrį apsuko 180 laipsnių. Nuo dėstytojų ir iki visos akademijos bendruomenės. Dėstytojai, kurie mus pasitiko, buvo daugiau nei dėstytojai. Jie tapo mūsų pagalbininkais, palaikytojais ir prisidėjo prie mūsų tobulėjimo. Norėčiau visiems jiems padėkoti už kiekvieną išsakytą pastabą, pagyrimą, pastebėjimą. Vertinu kiekvieną iš jų. Žinau, kad kai kuriems mes galbūt buvome jau paskutiniai studentai, kai kuriems buvome ir pirmi studentai, bet kiekvienas iš jų mums davė daug, o mes pasiėmėme tai, kas mums buvo reikalingiausia. Jei kas paklaustų, kokie dėstytojai dirba VU ŠA, atsakyčiau, kad tai yra Žmonės (iš didžiosios raidės), o tik tuomet dėstytojai.
Kuo užsiimi šiuo metu?
Pasibaigus studijoms, norėjau skirti šiek tiek laiko sau, kad suprasčiau, ko noriu. Galbūt pradėti dirbti privačioje įmonėje ar kurti savo paties verslą. Tiesą sakant, šiuo metu stengiuosi derinti abu šiuos dalykus. Mėgstu užsiimti daug skirtingų veiklų, o pasibaigus studijoms ir atsiradus daugiau laiko, noriu jį išnaudoti kaip galima produktyviau. Dar planuojant šį interviu, pradėjau dirbti viename iš bankų. Nors pozicija – viena paprasčiausių, tačiau man tai yra nauja patirtis ir, manau, kad gyvenime, kiekviena patirtis atneša kažko naujo. Kartais įneša tam tikrų naujų požiūrių, kartais tai suteikia kompetencijų konkrečioje srityje, o kartais į tavo kasdienybę atneša naujų žmonių, kurie gali tiesiogiai arba netiesiogiai pakeisti tavo gyvenimą.
Ar lengva rasti savo vietą po saule baigus studijas?
Tiesą sakant, prasidedant kiekvienam naujam etapui, žmogus yra linkęs pergalvoti dalykus. Lygiai tą patį jausmą patyriau, kai baigiau progimnaziją ir nežinojau, ko tikėtis gimnazijoje. Lygiai toks pat jausmas buvo ir minėtą vasarą, kuomet baigiau mokyklą ir buvau nežinomybėje dėl būsimų studijų VU ŠA. Manau, visi tą jausmą žino. Dabar, žvelgiant retrospektyviai, galiu daryti išvadą, kad gyvenimas viską sudėlioja taip, kaip reikia. Kiekviena tuo metu esanti nežinomybė vėliau virsta nuostabiomis patirtimis. Nuostabus laikas gimnazijoje, dar nuostabesnis – universitete, tad nesigailiu nė vienos dienos, praleistos ten. Dabar galiu sakyti, kad esu tame etape, kuriame yra daugiau nežinomybės, tačiau jau turiu patirties ir žinau, kad kiekvienas naujas etapas atneš į mano gyvenimą dalykų, kurie praturtins mane visapusiškai.
Kaip realizavai dar žiemą gautą VU Šiaulių akademijos alumnų asociacijos 300 eurų stipendiją?
Studijų baigimo šventėje mažiausiai tikėjausi gauti būtent šią stipendiją. Žinojau ir buvau informuotas, kad tokia galimybė yra ir vienas iš studentų, baigiantis studijas, ją gaus, bet pamačius, kiek be manęs daug studentų šventėje, net neturėjau minties, kad tai būsiu aš. Tai, kad buvau įvertintas dėl savo pastangų ir aktyvumo prisidedant prie įvairių VU ŠA veiklų, mane nudžiugino. Tikrai malonu, kai atsiranda abipusis ryšys tarp akademijos bendruomenės ir studento. Visuomet nuoširdžiai stengiausi dalyvauti ir prisidėti tiek prie akademijos plėtros, tiek prie organizuojamų renginių. Kai esi viso to dalis, neskaičiuoji savo laiko ir nesitiki kažkokio atlygio. Tačiau ši stipendija taip pat suteikė man tam tikrą patirtį ir parodė, kad prieš kažką gaudamas, gali kažką duoti ir nuo savęs. Atsakant į klausimą, kaip realizavau, nepasakysiu nieko išskirtinio. Kadangi mokiausi ekonomiką, išlaidas planuoju ir elgiuosi gana racionaliai, tad emocijos neprivertė kažkur išskirtinai išleisti šią sumą.
Ką išsineši su savimi iš akademijos gyvenimo? Ką Tau suteikė šis gyvenimo laikotarpis?
Didžiausias dalykas, kurį išsinešu, manau, nėra žinios. Ir tai nereiškia, kad aš jų negavau. Žinių gavau be galo daug, nes kaip ir minėjau, akademijoje dirba tikri savo srities profesionalai, tačiau svarbiausia, ką išsinešu, yra patirtys, akimirkos, pokalbiai, pažintys. Žinot, nėra nieko nuostabiau, nei nuostabūs žmonės aplink. Kaip sakoma, nesvarbu kur tu, svarbu, kas yra aplink tave. Ateidamas į akademiją, nežinojau, ką sutiksiu, atėjau vienas, neturėjau jokio draugo ar pažįstamo šalia, tačiau tie žmonės – kursiokai, kuriuos ten sutikau, tapo daugiau nei kolegos. Jie tapo tikri Draugai. Kiekviena mūsų kelionė, kiekvienas pavakarojimas, kiekviena paskaita kartu, net ir dabar prisimenant, kelia šypseną. Būtent šią nuostabią atmosferą ir visas tas akimirkas išsinešu iš akademijos gyvenimo ir branginsiu jas visuomet. Ko tai pamoko? Visuomet mėgau kurti gerą atmosferą aplink save, nes, manau, nesvarbu, darbe, studijose, ar bet kokiame projekte, tai yra neatsiejama sėkmės dalis. Manau, kad mes kūrėme nuostabią atmosferą, o tai mane tik dar kartą pamoko, kaip tai yra svarbu.
Kas yra Tavo gyvenimo įkvėpimas?
Galbūt dar neišgryninau savyje konkretaus atsakymo, bet artimiausia tam turbūt būtų siekis būti laisvam visomis prasmėmis. Mane tai įkvepia svajoti. Yra tokia frazė: „Pirmiausia turi svajoti, kad svajonės galėtų išsipildyti.“ Būtent šio požiūrio, kalbant apie siekius ir įkvėpimus, laikausi iki šios dienos. Manau, kad plačiąja prasme, mes gyvename pačiais geriausiais laikais. Iš esmės turime viską, ko norime. Kai supranti, kiek daug turi, nemanau, kad reikia kažkokio papildomo įkvėpimo ar motyvacijos imti ir daryti. Galime rinktis, ką daryti, kur daryti, su kuo daryti ir pan. Šiandien esu laimingas ir dėkingas sau ir visiems, mane supantiems žmonėms, ir nuoširdžiai tikiu, kad ateityje galėsiu kasdien sau sakyti: „Mano gyvenimas – tai sapnas, kuriame nemiegu”.
Kokie Tavo ateities planai? Kur save įsivaizduoji, pavyzdžiui, po 5 metų?
Kalbėti apie planus garsiai man visuomet yra iššūkis. Kaip ir sakiau, gyvenimas sudėlioja dalykus taip, kaip jiems ir lemta. Juk prieš penkerius metus net neplanavau būti čia, kur esu dabar, tačiau jei tada būčiau sau pasakęs, kad po penkerių metų būsiu kur esu dabar, nežinau ar būčiau patikėjęs. Juk dar ką tik stovėjau ant scenos prieš visos akademijos bendruomenę ir sakiau baigiamąją padėkos kalbą. Baigdamas gimnaziją savo kuratorei pasakiau, kad vieną dieną aš čia sugrįšiu ir kalbėsiu ant scenos prieš visus mokinius kaip jau nuveikęs kažką, kuo galėsiu pasigirti. Dalinai tai įvyko, nes vėliau, lankantis savo buvusioje gimnazijoje ir atstovaujant VU ŠA, jau teko tai daryti, bet tikiu, kad tai buvo ne paskutinis kartas. Todėl ir šį kartą noriu sau duoti pažadą, kad vieną dieną aš dar grįšiu į akademiją, o šviesos vėl bus atsuktos į mane.
VU ŠA alumnų asociacijos informacija