Spalio 3 dieną Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje vyko 18-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „VALSTYBĖS VAIDMENS RAIDA XXI AMŽIUJE: TAUTINIS IR TARPTAUTINIS KONTEKSTAS“, organizuota kartu su partneriais – Lietuvos mokslininkų sąjungos institutu, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Ši konferencija buvo dedikuota profesoriaus dr. Jono Prano Aleksos 146-osioms gimimo ir 70-osios mirties metinėms. Profesorius gimė 1879 m. Sūduvos krašte. Konferencijos dalyviai prisiminė profesoriaus, mokslininko, agrarinės ekonomikos mokslo pradininko, Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministro, visuomenės veikėjo indėlį į mokslą, žemės ūkio plėtrą, politikos ir administravimo raidą bei valstybės pažangą. Patirtos Gestapo ir Sovietų režimo represijos, įkalinimai, deportacijos lydėjo link paskutinės poilsio vietos Sibire 1955 metais. Į Lietuvą grįžo tik jo palaikai 1990 m. Prof. dr. J. P. Aleksos indėlis į mokslą ir valstybės valdymą buvo įamžintas Valentino Aleksos ir prof. dr. Jono Jasaičio iniciatyva 2008 metais, suorganizuojant pirmąją tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją dar tuometiniame Šiaulių universitete. Nuo tada ši konferencija vyksta kasmet, o šiemet įvyko jau 18-oji jkonferencija, kuri vyksta Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir partnerių pastangomis.
Šiais metais konferencija buvo skirta itin reikšmingai valstybės valdymui ir pažangai temai – „Duomenys ir jų poveikis: įrodymais grįstos politikos formavimas sumaniems ir tvariems regionams vystyti“. Konferenciją savo vizitu pagerbė Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė, kuri sveikinimo kalboje akcentavo duomenų svarbą siekiant efektyvumo ir skaidrumo viešosios politikos sprendimuose ir mokslo bendruomenės vaidmenį tuos duomenis pateikiant sprendimų priėmėjams. Taip pat susirinkusius pasveikino ir įdomios bei rezultatyvios konferencijos linkėjo Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktorė doc. dr. Lina Garšvienė bei Mokslo ir inovacijų tinklo vadovė Salomėje Vanagienė iš Lietuvos mokslo tarybos.
Plenarinio posėdžio šeši pranešėjai kvietė dalyvius pažvelgti į duomenų ir mokslo įžvalgų vaidmenį formuojant viešąją politiką. Pranešimuose apžvelgta, kaip mokslas gali stiprinti demokratijos pasitikėjimą valdžios institucijomis ir padėti kurti įrodymais grįstus viešojo valdymo sprendimus. Ttaip pat buvo aptarta, kaip duomenys gali pasitarnauti visuomenės gerovei, pavyzdžiui, siekiant saugumo ir stabilumo, kovojant su terorizmu ir ekstremizmu. Taip pat analizuota, kas sudaro aukščiausią Europos valstybių vykdomosios valdžios grandį - politikų, biurokratų ir patarėjų bloką pagal išsilavinimą, karjeros ypatumus, politinę patirtį, kas taip pat lemia jų pasirengimą remtis mokslu ir duomenimis priimant sprendimus. Aptarta ir Jungtinės Karalystės patirtis siekiant tarptautinio bendradarbiavimo mokslo politikai srityje bei mokslo diplomatijos sferoje. Pristatyti ir įrodymais grįstos viešosios politikos formavimo ekosistemų ypatumai, Europos bei Latvijos atvejai.
Iš viso konferencijos metu perskaityti 33 moksliniai pranešimai, dalyvavo praktikai ir tyrėjai iš Europos Komisijos, Jungtinės Karalystės, Slovakijos, Čekijos, Latvijos ir Lietuvos. Vyko mokslinės diskusijos, tinklaveika. Konferencijos dalyvavo bei pranešimų klausėsi ir būsimoji tyrėjų karta – VU Šiaulių akademijos bakalauro ir magistro studijų studentai. Taip pat prie renginio nuotoliniu būdu jungėsi tarptautinio Tyrėjų kompetencijų tinklo nariai.