Sidebar

Naujienos

Balandžio 29 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas surengė respublikinę 8–11 kl. mokinių istorijos konferenciją „Švietimo istorija Lietuvoje: nuo kaimo iki miesto“, kurioje pranešimus pristatė 39 moksleiviai iš visos Lietuvos.

Konferencijos iniciatorė, VU ŠA Regionų plėtros instituto prof. dr. Rita Regina Trimonienė pasidžiaugė, jog konferencija sulaukė didelio mokinių dėmesio. „Ši konferencija turėjo įvykti pernai, kai LR Seimas 2020-uosius buvo paskelbęs Mokyklų bendruomenių metais (minint 1990 m. sausio mėn. paskelbto Švietimo įstatymo projekto, kuriuo prasidėjo šiuolaikinės Lietuvos švietimo sistemos kūrimas, 30-metį). Deja, dėl pandemijos 2020 m. planuotą konferenciją teko atidėti. Smagu, jog šiemet joje dalyvavo didelis būrys moksleivių iš visos šalies – Vilniaus ir Vilniaus rajono, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių ir Šiaulių rajono, Tauragės, Papilės, Joniškio, Radviliškio, Žiemelio. Įskaitant klausytojus, konferencijoje, kuri vyko nuotoliniu būdu, dalyvavo per 80 moksleivių ir mokytojų“, – pažymi prof. R. Trimonienė.

Konferencijos pranešimai buvo skaitomi keturiose sekcijose – „Švietimo sistemos raida“, „Asmenybės. Mokytojai ir moksleiviai“, „Formalaus ir neformalaus švietimo institucijų istorija“, „Kultūrinė atmintis ir bendrieji ugdymo klausimai“. Tarp moderatorių buvo konferencijos iniciatorė, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorė dr. Rita Regina Trimonienė, istorikas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, prof. Aistė Lazauskienė, prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras dr. Donatas Morkūnas ir kt.

Pasak prof. R. Trimonienės, visi pranešimai buvo gana profesionaliai parengti, įdomūs ir informatyvūs. Konferencijos dalyviai galėjo susidaryti spalvingą švietimo istorijos Lietuvoje mozaiką, sudėliotą iš atskirų fragmentų.

Respublikinės konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Regina Karvelienė.

Pasibaigus konferencijai, jos organizatoriai paskelbė geriausių kiekvienos sekcijos darbų autorius.

 

Respublikinės 8–11 kl. mokinių istorijos konferencijos „Švietimo istorija Lietuvoje: nuo kaimo iki miesto“ geriausių darbų autoriai

I SEKCIJA. Švietimo sistemos raida
I VIETA. Aistė  Šarkutė, Greta Linkutė. „Privalomo  pradinio  mokslo įvedimas  tarpukario Lietuvoje: Šiaulių dr. Vinco Kudirkos pradžios mokyklos pavyzdys“ (Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, II gimnazijos klasė; Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija, 8 klasė, mokytojai Virginijus Navickas ir Rita Samoškienė);
II VIETA. Ieva Povilaitytė. „Joniškio rajono švietimo raida“ (Joniškio „Aušros“ gimnazija, III gimnazijos klasė,mokytoja Vilma Kubilinskaitė ir geografijos mokytoja ekspertė Giedrė Motiejuitė);
II SEKCIJA. Asmenybės. Mokytojai ir moksleiviai
I VIETA. Enrika  Jauneikaitė. ,,Kazys Klimavičius – pirmosios gimnazijos Alytuje įkūrėjas“ (Alytaus Adolfo Ramanausko–Vanago gimnazija, II gimnazijos klasė, mokytoja Asta Šulcienė);
II VIETA. Ugnė Norkutė, Žilvinas Masiulis. „Papilės mokykla sovietiniais metais. Mokinių kasdienybė“ (Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazija, 12 klasė, mokytojos Regina Žąsytienė, Rita Liachauskienė);
III SEKCIJA. Formalaus ir neformalaus švietimo institucijų istorija
I VIETA. Matas Kenstavičius, Valerija Tarasiuk, Rosita Miežytė. „Daraktorystės ištakos Lietuvoje“ (Šiaulių Didždvario gimnazija, III gimnazijos klasė, mokytojas Paulius Baranauskas);
II  VIETA. Elena Sutkutė, Ligita Šidlauskaitė. „Žydų mokyklos tarpukario Šiauliuose“ (Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija, III gimnazijos klasė, mokytoja Reda Veikšaitė);
IV SEKCIJA. Kultūrinė atmintis ir bendrieji ugdymo klausimai
I VIETA. Rugilė Gakaitė. „Istorinių asmenybių įprasminimas Lietuvos gatvėvardžiuose ir mokyklų pavadinimuose“ (Vilniaus Žirmūnų gimnazija, III gimnazijos klasė, mokytojas Martynas Maniušis);
II  VIETA. Paulius  Klimovas,Skaistė Kučinskaitė, Dometa Pauliukaitė. „Vadovėliai ir kalbos norminimas tarpukario Lietuvoje“ (Panevėžio „Vilties“ progimnazija, 8 ir 7 klasės, mokytoja Vitalija Daugėlienė).
Parengė Zenonas Ripinskis
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos