2025 m. lapkričio 28 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Socialinė gerovė tarpdisciplininiu požiūriu“. Renginys subūrė virš 240 įvairių sričių mokslininkų, tyrėjų, praktikų ir politikos formuotojų iš Lietuvos, Kipro, JAV, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos ir Pakistano. Dalyviai analizavo socialinės gerovės problematiką bei aptarė ugdytinių ir klientų pagalbos sistemos tobulinimo galimybes skirtingais aspektais.
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Saulius Davainis, pabrėžęs pagalbos specialistų vaidmens svarbą besikeičiančioje visuomenėje, tarpdisciplininio dialogo būtinybę sprendžiant socialinės politikos iššūkius ir stiprinant įrodymais grįstą viešąją politiką.
Sveikinimo žodį taip pat tarė Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, akcentavęs universiteto indėlį į socialinę gerovę ugdančių studijų ir mokslo praktikų plėtrą, bei Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, pabrėžusi regioninių tyrimų svarbą socialinės gerovės analizei ir akademinės bendruomenės vaidmenį kuriant tvarią, įtraukią visuomenę.
Pirmą kartą Lietuvoje viešėjo ir VU Šiaulių akademijoje pranešimą skaitė Europos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentas, Tarptautinės socialinio darbo mokyklų asociacijos viceprezidentas, Nikozijos ir Salonikų universitetų profesorius dr. Christos Panagiotopoulos iš Kipro. Savo pranešime profesorius pristatė tarptautinio tyrimo rezultatus, atskleidžiančius monitoringo ir sistemingos tarpdisciplininės praktikos vaikų apsaugos srityje būtinybę. Jis pabrėžė komandinio darbo, apjungiančio skirtingų sričių specialistus, svarbą bei jo poveikį efektyvesnei, saugesnei ir vaikų poreikiams jautriai pagalbos sistemai.
Gilias tyrimo įžvalgas apie rezonanso buvimą ir nebuvimą socialiniame darbe savo pranešime atskleidė praktikuojanti grupių psichoterapeutė ir psichoanalitikė, profesionali supervizorė, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros docentė dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė. Ji analizavo, kaip socialinio darbuotojo gebėjimas būti rezonanse su klientu daro įtaką pagalbos proceso kokybei, profesiniam tvarumui ir atsparumui, taip pat aptarė situacijas, kuriose rezonanso stoka gali nulemti santykio sudėtingumą, emocinį disbalansą ar didesnę profesinio perdegimo riziką.
Tvarumo ir finansinio raštingumo sąsajas socialinio darbo kontekste analizavo „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorius dr. Tadas Gudaitis ir nesmurtinės komunikacijos trenerė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos dr. Aistė Batūraitė-Bunka. Pranešimo metu buvo atskleista skurdo rizikos problematika, akcentuotas gyventojų pajėgumų stiprinimas bei pristatyti tyrimo rezultatai, atskleidžiantys Baltijos šalių jaunimo finansinio raštingumo žinių skirtumus. Pranešėjai aptarė finansinio raštingumo ugdymo naudą ir galimybes, pabrėždami jo reikšmę tvarios socialinės gerovės kūrimui.
Konferencijos metu buvo analizuojami naujos, dirbtinio intelekto paveiktos epochos, į kurią šiuo metu žengia žmogus, keliami sisteminiai pokyčiai ir su jais susiję prisitaikymo iššūkiai. Pranešimą apie neapibrėžtumo paradoksą ir „protingo nuolankumo“ amžių pristatė JAV futuristas, verslo lyderis, Ateities talentų tarybos ir Aukštojo mokslo transformacijos centro tarybos narys, AVI-SPL kompanijos „Experience Technology Group“ padalinio vyriausiasis viceprezidentas ir vadovas, taip pat pasaulinio audiovizualinių paslaugų teikėjų tinklo Global Presence Alliance (GPA) įkūrėjas Julian Phillips. Savo pranešime jis kėlė klausimus apie autonomiją, pasitikėjimą ir galimą galios persiskirstymą technologijų amžiuje. Pranešėjas analizavo ne tik dirbtinio intelekto ir kitų pažangių technologijų teikiamas galimybes, bet ir galimas nepageidaujamas ar netikėtas jų pasekmes visuomenei. Pasak J. Phillips, šiuo metu išgyvename perėjimą tarp epochų, kuriame nyksta tradicinės kapitalo sistemos pamatai ir formuojasi nauja gerovės sistema. Tokios transformacijos kontekste, anot pranešėjo, žmogus, gebantis nuolankiai priimti pokyčius kaip neišvengiamą procesą ir konstruktyviai pasinaudoti naujai besikuriančia galia, turės didžiausias galimybes prisitaikyti ir klestėti naujoje visuomenėje.
Plenarinis posėdis buvo užbaigtas moksline–praktine diskusija „Lietuvos mokytojų ir pagalbos specialistų (švietimo pagalbos ir socialinių darbuotojų) profesinės gerovės užtikrinimas“, kurią moderavo VU Šiaulių universiteto profesorius dr. Remigijus Bubnys ir lektorė Odeta Šapelytė. Diskusijoje dalyvavo: Jūratė Tamašauskienė (Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė), Miglė Maniušytė (LSDA viceprezidentė), Saulė Šerėnienė (Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos prezidentė), prof. dr. Renata Bilbokaitė (VU Šiaulių akademijos direktorė), Greta Šiaučiulytė Savickė (socialinė pedagogė, VšĮ „Mėlynas mėnulis“ vadovė, psichikos sveikatos ambasadorė: „Žvelk giliau“), dr. Asta Vaičiūnienė (Šiaulių Dainų progimnazijos direktorė) bei plenarinio posėdžio pranešėjai. Diskusijos dalyviai aptarė profesinės gerovės iššūkius, skatinimo priemones ir gerąją praktiką švietimo bei socialinio darbo srityse.
Paraleliniuose posėdžiuose gyvai pranešimus skaitė 78 pranešėjai iš įvairių institucijų, įskaitant Lietuvos socialinių mokslų centrą, MB „Nepatogus vaikas“ centrą, Šiaulių ,,Sandoros” progimnaziją, Vilniaus Antano Vienuolio progimnaziją, Šiaulių Dainų progimnaziją, Plungės lopšelį-darželį „Vyturėlis“, Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociaciją, Anykščių socialinės globos namus, taip pat iš Lietuvos aukštųjų mokyklų: VU Šiaulių akademijos, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Šiaulių valstybinės kolegijos, Panevėžio kolegijos ir Utenos kolegijos.
Paralelinėje sesijoje „Socialinių paslaugų ir pagalbos inovacijos bei personalizavimas – I“ (moderatorės doc. dr. Daiva Alifanovienė, doc. dr. Ieva Bilbokaitė-Skiauterienė, VU ŠA) buvo analizuojamos savanorystės telkimo pozityvi patirtis ir iššūkiai, siekiant socialines rizikas išgyvenančių šeimų įtraukties ir gerovės. Sesijos metu buvo atskleidžiami savanorystės fenomeno ypatumai, savanorių motyvacija, įsitraukimas į veiklas, emocinis pasitenkinimas. Sekcijos diskusijoje buvo paliesta ir Ukrainos pabėgėlių socialinė situacija Lietuvoje, jų patiriami sunkumai, iššūkiai, socialinės pagalbos galimybės, socialinės gerovės siekis. Susidomėjimo sulaukė jautrus, personalinėmis patirtimis grįstas pranešimas apie vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, jų įtraukties, socialinės gerovės iššūkius, su kuriais susiduria šeimos, pedagogai, artimieji ir visuomenės nariai. Atskleisti „nepatogių vaikų“ tėvų sunkumai, su kuriais susiduriama edukacinėje, juridinėje, socialinės pagalbos erdvėse.
Paralelinėje sesijoje „Socialinių paslaugų ir pagalbos inovacijos bei personalizavimas – II“ (moderatorės: doc. dr. Edita Musneckienė, Danguolė Razmaitė, VU ŠA) buvo diskutuojama apie bendradarbiavimo praktiką pereinant nuo fragmentiškų paslaugų prie sinergijos, socialinės atskirties prevencijoje. Aptartos socialinės pagalbos teikimo galimybės ir metodai socialiai pažeidžiamiems senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, patekus į gydymo įstaigą bei senyvo amžiaus asmenis įgalinanti socialinio darbo veikla skatinanti saviveiksmingumą institucinės globos pertvarkos kontekste. Sesijoje buvo pristatyti jaunimo integracijos į darbo rinką iš švietimo sistemos iššūkiai, galimybės ir atsparumas tyrimų rezultatai. VU Šiaulių akademijos studentė iš Pakistano Attiqa Sharif, pristatė tyrimą apie nerimo poveikį užsienio kalbų besimokančiųjų darbinei atminčiai. Susidomėjimo sulaukė pranešimas apie mentorystę, kaip veiksmingą kelią į socialinę įtrauktį mokiniams, turintiems mokymosi sutrikimų.
Paralelinėje sesijoje „Įtrauktis ir lygybė švietime – I“ (moderatorės: doc. dr. Renata Geležinienė, doc. dr. Kristina Rūdytė, VU ŠA) aptarta šeiminių namų darbuotojų ir mokyklos atstovų partnerystė siekiant užtikrinti lygias mokymosi galimybes ugdytiniams, taip pat pedagogų ir mokinių padėjėjų partnerystė ikimokyklinio ugdymo kontekste. Diskusijai buvo pristatyti visos dienos mokyklos kaip įtraukčiai palankios ekosistemos modeliai. Aptartos pedagogų, ugdančių mokinius, turinčius regos sutrikimų, kompetencijos įsivertinimo ypatybės bei pedagogų vertybinių nuostatų transformacijos perkvalifikavimo studijų metu įtraukiojo ugdymo kontekste.
Paralelinėje sesijoje ,,Įtrauktis ir lygybė švietime – II” (moderatoriai: doc. dr. Irena Kaffemanienė, dr. Simas Garbenis, VU ŠA) buvo pristatyta Gitanos Karsokienės kartu su Simona Žalyte-Linkuviene parengta anglų kalbos mokymo priemonė „Anglų kalbos mokymosi nuotykis“ ir jos taikymo patirtis. Pranešimų metu taip pat pateikti empirinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys pedagogų lyderystės iššūkius ir komandinio darbo ribotumus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukties užtikrinimo procese; aptarti mokinių įsitraukimo į savivaldaus mokymosi įsivertinimą ypatumai; pristatytas mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, komunikavimo ypatumų tyrimas ir analizuoti vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto ugdymo ypatumai.
Paralelinėje sesijoje ,,Įtrauktis ir lygybė švietime – III” (moderatorės: doc. Dr. Laima Tomėnienė, dr. Skaistė Kovienė, VU ŠA) buvo pristatyta empirinių tyrimų ir praktinių įžvalgų visuma, orientuota į įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo bei švietimo pagalbos teikimo ypatumų bendrojo ugdymo įstaigose analizę. Pranešimuose nagrinėtos ankstyvojo amžiaus vaikų komunikacinių gestų ir žodžių mokymosi sąsajos, atskleidžiant jų reikšmę kalbėjimo ir kalbos raidos procesams. Taip pat aptartos specialiosios pedagoginės pagalbos galimybės mokiniams, turintiems kompleksinių arba specifinių mokymosi sutrikimų, akcentuojant individualaus pagalbos plano sudarymo, tikslingo įgyvendinimo ir ugdymo dalyvių bendradarbiavimo svarbą. Sesijoje pristatytas HEART ir TeamUp programų integravimo į ugdymo procesą potencialas, pabrėžiant šių programų indėlį į emocinio atsparumo stiprinimą bei universaliojo dizaino mokymuisi principų taikymą. Be to, diskusijose buvo išryškinti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimo ypatumai įtraukiojo ugdymo kontekste bei aptartos pedagogų patirtys bendradarbiaujant su vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvais.
Paralelinėje sesijoje „Pagalbos specialistams sistema“ (moderatorės: prof. dr. Liuda Radzevičienė, doc. dr. Asta Vaitkevičienė, VU ŠA) pristatatyti švietimo ir socialinės pagalbos specialistų profesinėje veikloje patiriami iššūkiai. Dalyvius ypač sudomino pranešimas „Mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencija: teisinio reguliavimo aspektas“, kuriame Mykolo Riomerio universiteto mokslininkų komanda pristatė tyrimo rezultatus apie mokytojų patiriamą smurtą ir patyčias švietimo įstaigose. Posėdžio dalyviai diskusijose akcentavo, kad mokytojų patiriamas smurtas yra visą Nepriklausomybės laikotarpį nutylėta ir skaudi problema.
Iš viso konferencijoje buvo pristatyti 37 stendiniai pranešimai lietuvių kalba, 22 virtualūs pranešimai ir 11 stendinių pranešimų anglų kalba, atskleidusių platų socialinės gerovės tyrimų temų spektrą. Virtualius ir stendinius pranešimus pristatė mokslininkai ir praktikai iš įvairių užsienio ir Lietuvos institucijų: Rygos technikos universiteto Liepojos akademijos (Liepoja, Latvija), Babes-Bolyai universiteto (Klužas-Napoka, Rumunija), Ludvigsburgo švietimo universiteto (Vokietija), Atviro tarptautinio žmogaus raidos universiteto „Ukraina“ (Kijevas, Ukraina), Bitlis Eren universiteto (Turkija), Krokuvos Nacionalinės švietimo komisijos universiteto (Krokuva, Lenkija), Žemės ūkio universiteto Krokuvoje (Lenkija), Kocaeli universiteto (Turkija), Kauno technologijos universiteto, Šiaulių valstybinės kolegijos (ypač gausiai sulaukta pranešimų), Vilniaus kolegijos, Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro, Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos, VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ Senjoro organizacijos, Šiaulių Dainų progimnazijos, Gruzdžių vaikų socializacijos centro ir Vytauto Didžiojo universiteto.
Pagrindinis konferencijos organizatorius – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos institutas. Konferencijos partneriai: Atviras tarptautinis žmogaus raidos universitetas „Ukraina“ (Kijevas, Ukraina), Europos socialinio darbo mokyklų asociacija, AVI-SPL (Tampa, Florida, JAV), Krokuvos Nacionalinės švietimo komisijos universitetas (Krokuva, Lenkija), Rygos technikos universiteto Liepojos akademija (Liepoja, Latvija).
Pasak Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos instituto direktorės prof. dr. Daivos Malinauskienės, tai vienas didžiausių šių mokslo metų renginių, sulaukusio itin didelio susidomėjimo ir aktyvumo mokslo bendruomenėje tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti:
https://www.sa.vu.lt/socialwelfare-conference/lt/
