Sidebar

Spalio 22 d., minint Tarptautinę mikčiojimo supratimo dieną, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje vyko  nuotolinis renginys „Mikčiojimas: mokslu grįstas požiūris“. Jį organizavo Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos docentė dr. Rita Kantanavičiūtė-Petružė kartu su studentėmis ir dėstytojais. 

Renginys sulaukė didelio susidomėjimo – prie jo prisijungė net 180 dalyvių: specialieji pedagogai, logopedai, studentai, dėstytojai, mikčiojančius vaikus auginantys tėvai ir kiti besidomintys šia tema. Tokia gausi ir įvairi bendruomenė dar kartą parodė, kad mikčiojimo tema svarbi ne tik specialistams. Visuomenėje vis dar jaučiamas aiškios, patikimos ir mokslu grįstos informacijos poreikis, o noras geriau suprasti mikčiojančių žmonių patirtis vienija skirtingų profesijų ir gyvenimo patirčių žmones.  

Renginį vedė doc. dr. Rita Kantanavičiūtė-Petružė. Didelio auditorijos susidomėjimo sulaukė jos paskaita, kurioje buvo ieškoma atsakymų į tris svarbius klausimus: ką šiandien žinome apie mikčiojimą; ko dažniausiai nepastebime bendraudami su mikčiojančiu žmogumi ir kaip galime jam padėti. Remiantis naujausiais tyrimais, aptartas mikčiojimo paplitimas, pradžia ir eiga, pagrindinės formos ir priežastys. Mikčiojimas pristatytas kaip kalbėjimo valdymo ypatumas, kurį lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai vaizdžiai iliustruota „orkestro“ metafora: kalbos „instrumentai“ pasiruošę, tačiau „dirigentas“ kartais šiek tiek vėluoja. Dalyviai buvo pakviesti prisiminti pasaulyje  žinomus žmones, kurie mikčiojo ar mikčioja, nors daugelis aplinkinių to net nepastebėjo.

Nemažai dėmesio skirta ir tai mikčiojimo pusei, kuri dažniausiai lieka nematoma aplinkiniams. Didžiausias iššūkis žmogui yra ne pats užsikirtimas kalbant, o lydintys jausmai – gėda, nerimas, baimė suklysti ar būti nesuprastam, noras vengti tam tikrų žodžių ar situacijų. Atlikdami trumpą kalbėjimo užduotį, dalyviai galėjo bent iš dalies pajusti, ką reiškia nuolat kontroliuoti savo kalbą. Paskaitos pabaigoje aptarta, kokia pagalba gali būti veiksminga ir kaip keičiasi šiuolaikinis požiūris į pagalbą: nuo siekio kalbėti sklandžiai pereinama prie siekio kalbėti laisvai ir drąsiai.

Mokslines žinias prasmingai papildė asmeninės patirtys. Savo istorija pasidalijo logopedė Diana Jazukevičienė, mikčiojanti nuo vaikystės. Ji atvirai papasakojo, kad nors mikčiojimas išlieka kasdienio gyvenimo dalimi, per daugelį metų išmoko su juo „susidraugauti“. Šiandien savo profesinėje veikloje ji tai vertina kaip stiprybę, padedančią geriau suprasti  mikčiojančių žmonių išgyvenimus ir suteikti jautresnę bei veiksmingesnę logopedinę pagalbą.

Nuoširdžiai savo išgyvenimais vaizdo įraše dalijosi ir Gabija Eglė Kišūnaitė, pasakodama apie kasdienį gyvenimą su mikčiojimu, iššūkius ir atradimus, kurie padėjo priimti save.

Antroje renginio dalyje Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos studentai pristatė savo sukurtus edukacinius vaizdo įrašus „Suprasti mikčiojimą“, kuriuos buvo parengti remiantis moksliniais tyrimais ir šiuolaikiniu požiūriu į mikčiojimą. Kiekvienas vaizdo įrašas buvo skirtas konkrečiai auditorijai: mikčiojantiems vaikams, jų tėvams, mokytojams, klasės draugams ar plačiajai visuomenei. Studentai kvietė pažvelgti į mikčiojimą be išankstinių nuostatų ir paneigė dažniausiai pasitaikančius mitus. Jie priminė, kad mikčiojimo nesukelia išgąstis; kad mokinio tyla nereiškia, kad jis nežino atsakymo, o dainavimas gali palengvinti kalbėjimą tačiau mikčiojimo neišgydo. Ne viename vaizdo įraše nuskambėjo paprasti, bet labai svarbūs patarimai kiekvienam iš mūsų: neskubink, išklausyk, skirk laiko.

Renginio pabaigoje vyko gyva diskusija. Dalyviai uždavė klausimus pranešėjams dalijosi savo patirtimis šeimoje, mokykloje, darbo aplinkoje. Susitikimą užbaigė interaktyvi veikla „Tiesa ar netiesa?“, kuri padėjo prisiminti svarbiausias mintis. Atsisveikindami dalyviai pokalbių lange užrašė po vieną mintį, kurią „išsineša“ iš šio susitikimo.

Dalyvių atsiliepimai :

“Esu Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Specialiosios pedagogikos ir logopedijos IV kurso studentė Andželika Balaišytė. Edukacinio renginio, skirto tarptautinei Mikčiojimo supratimo dienai paminėti, kuris vyko 2026 m. Spalio 22 dieną, metu ne tik pristačiau mokomąjį edukacinį vaizdo įrašą, tačiau buvo galimybė plačiau sužinoti bei pagilinti įgytas teorines žinias apie sklandaus kalbėjimo sutrikimus, jų ypatumus, pagalbos galimybes ir kt.. Šis renginys man buvo labai įdomus, nes jo metu buvo pristatomi kitų studentų parengti edukaciniai, mokomieji vaizdo įrašai, dalintąsi mikčiojimą turinčių žmonių patirtimi. Dalyvavimas šiame edukaciniame renginyje prisidėjo prie gilesnio, įvairiapusiško sklandaus kalbėjimo sutrikimų pažinimo. Todėl labai norėčiau padėkoti organizatoriams už puikų renginį ir norėtųsi, jog tokių renginių ateityje būtų daugiau”.

“Noriu pasidžiaugti informatyviu ir prasmingu renginiu. Kaip buvusi studentė, puikiai suprantu, kiek darbo, laiko ir pastangų reikalauja tokių pristatymų rengimas, naujausios mokslinės informacijos paieška ir jos pritaikymas klausytojams. Todėl ypač džiaugiuosi galimybe išgirsti naujausiais tyrimais pagrįstą informaciją apie mikčiojimą. Labai patiko ir pats informacijos pateikimo būdas - tokie filmukai buvo įtraukiantys, padėjo geriau suprasti nagrinėjamą temą ir suteikė pristatymams praktinės vertės.

Manau, kad tokie renginiai yra puiki galimybė ne tik įgyti naujų žinių, bet ir mokytis vieniems iš kitų. Būtų labai smagu turėti daugiau progų stebėti studentų pristatymus, išgirsti dėstytojos įžvalgas, refleksijas ir svarbiausių dalykų apibendrinimus. Tai padeda dar geriau suprasti temą, susisteminti informaciją ir susieti teorines žinias su praktika” (Aušra Kazakauskaitė, ikimokyklinio ugdymo mokytoja).

Šis renginys dar kartą priminė, kad Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena minima kartą per metus, tačiau supratimas ir pagarbus santykis gali lydėti mus kasdien. Mikčiojančiam žmogui labiausiai reikia ne patarimų, o mūsų nuoširdaus dėmesio, kantrybės ir klausymosi. Juk svarbu klausytis, ką žmogus nori pasakyti, o ne tai, kaip jis tai pasako.

 

Informaciją parengė doc. dr. Rita Kantanavičiūtė-Petružė