Sidebar

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorė dr. Ingirda Šaulienė atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje prasidėjo beržo žiedadulkių sezonas. Vos kelios saulėtos ir sausos dienos turėjo stiprų poveikį žiedadulkių sklaidai. Iki balandžio vidurio beržų žiedadulkės buvo tik atneštinės, o dabar pabiro ir iš vietinių augalų

Pavasarinį žydėjimą lydi žiedadulkių gausa

Pasak prof. I. Šaulienės, šiek tiek vėsesni orai sulėtina žiedadulkių pasklidimą ore, bet tuo pačiu prailgina žiedadulkių barstymo laikotarpį. Vilniaus universiteto aerobiologai, jau beveik 20 stebi žiedadulkių dinamiką. Mokslininkų patirtis leidžia prognozuoti, kad beržų žiedadulkių sezonas nebus ypač gausus ar išskirtinis. Tokiais metais aukštų koncentracijų, t. y. kai ore būna daugiau nei 500 žiedadulkių kubiniame metre oro būna gana dažnai, bet retai pasiekiamos ekstremalios vertės (daugiau nei 5000 žiedadulkių).

„Tikriausiai daugelis matė gluosnio (blindės) pilkus žiedynus, pakeitusius spalvą į geltoną, nes vyriškieji žiedai išaugino kuokelius, iš kurių byra ir ore pasklinda žiedadulkės. Gluosnių žiedadulkės sunkios, toli neskrenda, todėl didesnės koncentracijos susidaro lokaliai (arčiau jas barstančių augalų), o pats gluosnių žydėjimas užtrunka net kelis mėnesius. Žiedadulkių koncentracija šalies mastu skiriasi nuo žemos iki aukštos, priklausomai nuo rūšinės sudėties ir atitinkamo atskirų gluosnių rūšių žydėjimo laiko.

Jau žydi uosialapiai klevai, kurių žiedadulkių nėra gausu, bet pastebima, jog jos vis dažniau sukelia įvairias alergines reakcijas, ypač vaikų amžiuje. Žiedadulkes po truputėlį barsto ir uosis. Jų koncentracija ore neaukšta kaip ir kasmet. Žiedadulkių pasklinda tai pat iš guobų ir tuopų. Priklausomai nuo vietoje esančių augalų kiekio – žiedadulkių koncentracija gali varijuoti nuo mažos iki aukštos

Oro mėginiuose vis dar aptinkame alksnio ir lazdyno žiedadulkių. Jų koncentracija maža. Žiedadulkių spektro įvairovę padidina ir ore sklandančios kadagio žiedadulkės“, – sako VU Šiaulių akademijos mokslininkė.

Kaip sumažinti alergenų poveikį?

Profesorė teigia, jog alergenų poveikį galima sumažinti, jei išvengsime žiedadulkių patekimo į akis ar kvėpavimo takus. Jei tik įmanoma, esant aukštai žiedadulkių koncentracijai, reikėtų venkti buvimo lauke.

Kyla natūralus klausimas, kur sužinoti apie žiedadulkių kiekį? Prof. I. Šaulienė: „Stebėti pagrindinių alergiją sukeliančių žiedadulkių krūvį galima PASYFO mobiliąją programėle. Dar labiau personalizuotos informacijos programėlė gali suteikti, jei kasdien skiriama iki 20 sekundžių, trumputei informacijai apie asmeninę sveikatą pateikti. Jūsų duomenys bus susieti su žiedadulkių koncentracija, meteorologine ir oro kokybės informacija ir savo mobiliajame įrenginyje akimirksniu gausite Jums individualiai sugeneruotą informaciją.“ Šią paslaugą visuomenei nemokamai teikia Vilniaus universiteto mokslininkai.

Prof. I. Šaulienė sako, jei būtina išeiti iš patalpų, naudinga imtis šių priemonių, kurios padėtų sumažinti žiedadulkių poveikį:
  • mažiau žiedadulkių pateks į plaukus, jei dėvėsite kepurę;
  • kremu ar vazelinu tepkite aplink akis ir nosies angas;
  • žiedadulkių poveikis būna mažesnis nešiojant akinius nuo saulės;
  • grįžę į patalpas nusiplaukite veidą ir išpūskite (dar geriau, jei išplausite) nosį, ypač dienomis, kai žiedadulkių koncentracija aukšta;
  • skalbinius džiovinkite ne lauke, nes moksliniai tyrimai rodo, jog žiedadulkių gali patekti į drabužius;
  • po pasivaikščiojimo su augintiniais, juos iššukuokite iki įsivedant į patalpas;
  • namuose ir automobilyje laikykite langus uždarytus.
VU ŠA inf.

Tomo Andrijausko nuotr.

 
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos