Sidebar

Naujienos

Daugelį metų Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkė prof. Ingrida Šaulienė, tyrinėjanti žiedadulkes ir jų plitimą, sako, jog vasarą daugeliui žmonių alergija žiedadulkėms gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

Pasak mokslininkės, ypač paplitęs alerginis rinitas, labiau žinomas kaip šienligė. Tai viena iš labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų, paveikianti iki 40 proc. Europos gyventojų.

„Šienligė turi reikšmingą neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, blogina miegą ir trikdo veiklas darbe ar mokykloje. Žinoma, šienligės paveikti asmenys gali gauti įvairų medikamentinį gydymą, kuris sumažina simptomus, bet yra ir kitų būdų.

Žmones įjautrina vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkėse esantys alergenai. Šių augalų žiedai yra neryškūs, nedideli, dažniausiai susitelkę į grupes – žiedynus (pvz., beržo žirginiai ar rugių varpos). Bičių ir kitų vabzdžių apdulkinamų augalų žiedai yra spalvingi, o žiedadulkės sunkios, todėl jų ore yra labai nedaug. Tiesa, rapsų žiedadulkių ore aptinkama, nes yra daug ir didelių pasėlių laukų, todėl susidaro didesnė jų koncentracija atskirose teritorijose. Dalis žiedadulkių panaudojama sėkloms užmegzti, dalį surenka bitės, bet dar daug jų lieka laisvai skrajoti. Būtent tos žiedadulkės ir patenka į aerobiologines gaudykles“, – sako prof. I. Šaulienė.

Vilniaus universiteto mokslininkai, jau daugiau nei 15 metų stebintys žiedadulkių elgseną, specialias gaudykles turi įrengę Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Jie ne tik rengia mokslo darbus, bet ir nuolat dalijasi informacija apie žiedadulkių krūvį su visuomene.

Prof. I Šaulienės teigimu, šiuo metu iš alergizuojančias žiedadulkes į orą paskleidžiančių augalų žydi gysločiai, šiek tiek balandų, kai kur rūgštynės. Jau visai baigia savo žydėjimą vietiniai vėjadulkiai medžiai. Pavėsyje likusios pušys barsto paskutines žiedadulkes, į Lietuvą vis dar atklysta viena kita beržo ar alksnio žiedadulkė. Pasak mokslininkės, iš tuopų žiedynų pabirusios pūkuotos sėklos kartais „apkaltinamos“ tuo, kad sukelia alergiją, bet tai netiesa. Alergijos priežastimi yra vėjadulkių augalų žiedadulkėse esantys specifiniai baltymai.

„Šiuo metu labiausiai jautrius asmenis gali varginti žydintys migliniai augalai. Daugiau ar mažiau, jie barsto žiedadulkes visoje Lietuvoje. Šalyje paplitusios daugiau nei 120 miglinių augalų rūšių. Lietuvoje dažniausiai alergiją sukelia šunažolės, motiejuko, miglės, eraičino, rugių žiedadulkėse esantys alergenai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad beveik  90 proc. jautrių asmenų pasireiškia šienligės simptomai, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia 50 žiedadulkių kubiniame metre oro. Tikėtina, kad tokios koncentracijos bus antrajame birželio dešimtadienyje. Dėl kryžminių reakcijų, greta šienligės gali pasireikšti ir kitos alergijos. Pavyzdžiui, žolių alergenų įjautrinti asmenys gali patirti sveikatos pakitimų valgydami žemės riešutus ar pomidorus, maisto produktus, pagamintus iš grūdinių kultūrų“, – teigia VU Šiaulių akademijos mokslininkė.

Pasak prof. I. Šaulienės, siekiant susilpninti žolių žiedadulkių poveikį, tinka imtis visų priemonių, kurios sumažina tikimybę įkvėpti žiedadulkių:

  • prieš išeidami į lauką, patepkite nosies landas tepalu. Tai apsunkins žiedadulkių patekimą į nosį;
  • dėvėkite akinius nuo saulės, kad žiedadulkės nepatektų į akis;
  • grįžus iš lauko būtina nusiplaukite veidą ir rankas, pagal galimybę išplaukite plaukus ir pasikeiskite rūbus;
  • rūbų nedžiovinkite lauke;
  • būdami lauke denkite plaukus kepure ar skara. Galvos dangalą nusiimkite neįėję į patalpą;
  • katę ar šunį reikia iššukuoti prieš parsivedant į patalpą po pasivaikščiojimo;
  • nesinaudokite bendro pobūdžio žydėjimo kalendoriais, o sekite žiedadulkių krūvio prognozes;
  • mažiausias žiedadulkių krūvis tikėtinas ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos;
  • neparsineškite vėjadulkių augalų žiedų į patalpas, reikalaukite, kad darbo vietoje nebūtų alergenines žiedadulkes barstančių augalų;
  • venkite vietų, kuriose žydi žiedadulkes barstantys augalai;
  • laiku pjaukite vejas gyvenamojoje aplinkoje;
  • miegokite pakankamai (bent 7 valandas per naktį), nes tai padeda imuninei sistemai;
  • atkreipkite dėmesį į mitybą ir sumažinkite vartojimą maisto produktų, galinčių sukelti kryžmines alergines reakcijas.

Tiems kuriems reikia šiuolaikiškų sprendimų ir nori gauti ne tik žiedadulkių krūvio informaciją, bet ir personalizuotą alergijos rizikos analizę, verta naudotis PASYFO mobiliąja programėle. Tai vienintelis, moksliniais tyrimais pagrįstas ir specialiai Lietuvos teritorijai Vilniaus universiteto aerobiologų sukurtas inovatyvus įrankis, telpantis bet kuriame išmaniajame įrenginyje. PASYFO programėlėje galima sužinoti alergijos rizikos, žiedadulkių krūvio ir oro taršos prognozę pasirinktoje vietovėje. Registruoti vartotojai nemokamai gali gauti jiems asmeniškai sugeneruotas prognozes dėl alergijos žiedadulkėms rizikos. Be to, išsiųsdami PASYFO sukauptą informaciją, asmenys gali informuoti savo gydytoją apie žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Daugiau informacijos http://pasyfo.lt/.

Prof. I. Šaulienė džiaugiasi, jog vis daugiau jaunimo domisi ekologija ir gamtoje vykstančiais procesais. Pasak mokslininkės, tokie žmonės turėtų atkreipti dėmesį į Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos magistro studijų programą Gamtinių sistemų valdymas, į kurią jau galima pildyti prašymus prasidėjusiame šių metų priėmime Vilniaus universiteto stojančiųjų aptarnavimo sistemoje VU ISAS. Prof. I. Šaulienė: „Šios magistro studijų programos tikslas – suteikti studijuojančiajam galimybę gauti naujausių fundamentaliųjų ekologijos žinių ir tobulinti sausumos ekosistemų tvarumo principų išmanymą bei gebėjimą taikyti ekologijos mokslo ir praktikos žinias, susijusias su vidaus vandenų ir sausumos ekosistemų išteklių naudojimu, ekologinių bendrijų galimybėmis prisitaikyti prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų“.

VU ŠA inf.
Zenono Ripinskio nuotr.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos