Spalio 14–15 dienomis VU Šiaulių akademijoje vykęs akademinis susitikimas „Climate meets life: exploring the living atmosphere“ („Klimatas × gyvybė: gyvosios atmosferos tyrinėjimai“) subūrė Regionų plėtros instituto ir Geomokslų instituto magistrantus. Dvi dienas „Gamtinių sistemų valdymo“ ir „Klimato sistemos studijų“ programų studentai klimato ir gyvosios aplinkos sąveikas nagrinėjo ne tik auditorijoje, bet ir laboratorijoje bei Botanikos sode.
Susitikimas prasidėjo nuo pačių studentų pranešimų ir diskusijų. Šiaulių akademijos „Gamtinių sistemų valdymo“ magistrantai, remdamiesi mokslinėmis publikacijomis, analizavo bioaerozolių tyrimus, biologinių dalelių sklaidą atmosferoje, jų ryšius su meteorologiniais ir klimato procesais bei tokių tyrimų pritaikymą moksle ir praktikoje. „Klimato sistemos studijų“ studentai į bendrą diskusiją įnešė kitą perspektyvą – daug dėmesio skyrė fenologiniams stebėjimams, jų interpretavimui ir ilgalaikių duomenų reikšmei vertinant aplinkos bei klimato pokyčius. Pristatydami skirtingų šalių patirtis, studentai parodė, kaip augalų sezoninio vystymosi stebėjimai gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu klimato kaitos tyrimuose ir politikoje. Skirtingų studijų krypčių perspektyvos natūraliai papildė viena kitą: ekologams teko pažvelgti į biologinius procesus per klimato ir meteorologijos prizmę, o klimatologams – į atmosferą kaip aplinką, kurioje vyksta ir sudėtingi biologiniai procesai.
Teorinę programą papildė VU Šiaulių akademijos Aplinkos tyrimų grupės mokslininkų paskaitos. Prof. Ingrida Šaulienė pristatė aerobiologinio monitoringo principus, biologinių dalelių atpažinimą, bioaerozolių įvairovę ir jų keliamas rizikas žmonių sveikatai. Laura Šukienė nagrinėjo bioaerozolių dalelių pernašą atmosferoje, jų sąveiką su meteorologiniais procesais ir galimą vaidmenį atmosferos bei klimato reiškiniuose.
Nuo teorijos studentai perėjo prie praktikos. Veiklos buvo siejamos ir su AERIS projektu (Nr. 101236396), kuriame daug dėmesio skiriama biogeninių ir nebiogeninių aerozolių stebėsenai, skirtingų matavimo metodų derinimui bei šiuolaikinių atmosferos duomenų panaudojimui. Diskusijose išryškėjo realaus laiko duomenų vertė – jie svarbūs ne tik moksliniams tyrimams, bet ir siekiant operatyviau vertinti aplinkos procesus, informuoti visuomenę bei geriau suprasti galimas aplinkos ir sveikatos rizikas. Svečiai iš Geomokslų instituto susipažino su Šiaulių akademijoje vykdomais aerobiologiniais tyrimais, bioaerozolių stebėsenos įranga ir oro mėginių surinkimo metodais. Studentai galėjo iš arti pamatyti, kaip veikia aerobiologinės stebėsenos įranga, kaip surenkami mėginiai ir kokia informacija iš jų gaunama. Laboratorijoje studentai trumpam tapo ir mėginių analitikais: pirmiausia mokėsi atpažinti žiedadulkes standartiniuose pavyzdiniuose mėginiuose, o vėliau pasitikrino įgytas žinias analizuodami aplinkos oro duomenis iš aerobiologinės stebėsenos mėginių kolekcijos. Praktinis darbas leido geriau suprasti visą tyrimo kelią – nuo dalelės patekimo į mėginį iki duomenų, naudojamų aplinkos stebėsenai ir moksliniams tyrimams.
Fenologijos tema iš auditorijos persikėlė į VU Šiaulių akademijos Botanikos sodą, dalyvaujantį tarptautinėje fenologinių sodų veikloje. Čia studentai galėjo savo akimis pamatyti, kaip atliekami fenologiniai stebėjimai, kokie augalų vystymosi tarpsniai registruojami ir kodėl ilgalaikės tokių stebėjimų sekos svarbios vertinant aplinkos pokyčius. Botanikos sodo vadovas dr. Martynas Kazlauskas pristatė sodo kolekcijas, vykdomas veiklas ir jų reikšmę studijoms bei moksliniams tyrimams. Dviejų dienų susitikimą užbaigė rudeniškas pasivaikščiojimas po augalų kolekcijas ir Botanikos sodo žolelių arbata. Žvarbokas oras tik dar labiau išryškino jaukią akademinio susitikimo pabaigą – liko laiko neformaliam pokalbiui, įspūdžiams ir naujoms idėjoms.
„Klimatas × gyvybė“ šįkart buvo ne tik renginio pavadinimas. Susitikimas praktiškai parodė, kad klimato, ekologijos, fenologijos ir aerobiologijos procesų neįmanoma nagrinėti visiškai atskirai – norint suprasti besikeičiančią aplinką, reikia skirtingų sričių žinių, duomenų ir bendradarbiavimo.