Kovo 5 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas kartu su Šiaulių Simono Daukanto gimnazija surengė XX tarptautinę konferenciją „Moksleivių matematikos, informacinių technologijų ir ekonomikos projektiniai darbai“, kurioje savo projektinius darbus ir tyrimus pristatė moksleiviai iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Radviliškio, Jurbarko, taip pat Pasvalio, Kauno, Klaipėdos, Jurbarko rajonų bei Latvijos.

Pasak vienos iš šios konferencijos iniciatorių VU ŠA Regionų plėtros instituto prof. dr. Renatos Macaitienės, šiais metais konferencija kitokia – ji dėl karantino vyko nuotoliniu būdu. Nuotolinė konferencija turėjo ir savo privalumų – ją galėjo stebėti daug daugiau moksleivių, mokytojų, tėvelių. Jei pranešėjų skaičius išliko pastovus – perskaityta beveik 50 pranešimų, tai klausytojų skaičius išaugo keturgubai. Šiemet sulaukta ir daugiau pranešėjų iš Latvijos.

Su pranešėjais diskutavo VU Šiaulių akademijos dėstytojai dr. G. Felinskas, dr. V. Garbaliauskienė, dr. N. Klovienė, dr. S. Turskienė. Susipažinę su konferencijoje pristatytais darbais jie aptarė moksleivių pasiekimus ir problemas, su kuriomis susidurta atliekant tyrimus.

Plenarinius pranešimus analizavęs ir aptaręs doc. dr. G. Felinskas džiaugėsi, jog jaunimas domisi mokslo naujienomis, patys ieško sprendimų. „Moksleiviai palietė aklųjų ir silpnaregių problemas, analizavo skirtingų šalių švietimo sistemas, jie taip pat parodė, jog gali puikiai valdyti daugelį IT įrankių ir platformų, kurti  modernias programas, slaptažodžių generavimo įrankius, gilintis į 5G ryšio technologijas. Džiugu, kad jaunimas domisi mokslu, technologijomis ir jų taikymu, inovacijomis ir kad turi ką pasakyti bei parodyti kitiems!“, – sako doc. dr. G. Felinskas.

Prof. R. Macaitienės teigimu, šis jau dvidešimtus metus vykstantis renginys, turi gilias tradicijas ir byloja apie nenutrūkstamą bei intriguojantį jaunosios kartos domėjimąsi matematikos, informatikos ir inžinerijos mokslais, jų taikymo ekonomikoje, architektūroje, gamtos tyrimuose ar net mene galimybėmis bei subtilybėmis. „Moksleiviai tampa tyrėjais ir tai juos žavi. Manyčiau, yra labai svarbus moksleivių, mokytojų ir dėstytojų bendradarbiavimas, nes jis skatina partnerystę tarp turinčio daugiau patirties ir gebančio įkvėpti mokytojo, dėstytojo ir besimokančiojo jauno tyrėjo, siekiančio perimti patirtį ir ją pritaikyti ateityje.

Renginiai, kuriuose sutinki gausybę jaunų tyrėjų, demonstruojančių ne tik išskirtines žinias, bet ir inovatyvumo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komandinio darbo ir lyderystės kompetencijų – tikra atgaiva širdžiai. Tikimės, kad šis žingeidus, idėjų kupinas ir entuziastingas jaunimas rinksis studijas Šiaulių akademijoje, dirbs ir įgyvendins savo svajones mūsų mieste“, – sako prof. dr. R. Macaitienė.

Konferencijos dalyvius pasveikino VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktorė doc. dr. Lina Garšvienė ir Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas.

Evaldas Vaikasas – vienas iš VU Šiaulių akademijos muzikos pedagogikos studijų programos magistrantų, kuriems didžiąją dalį magistro studijų teko įveikti nuotoliniu būdu. Evaldą pažįstame kaip dainininką, daugelio muzikinių projektų dalyvį, aktyvų kūrėją. Studentas pasidalijo mintimis apie kūrybą karantino metu, nuotolines studijas, pedagoginį darbą ir planus ateičiai.

Nuotolinės studijos – iššūkiai ar galimybės?

Nuotolinės studijos Evaldui, kaip ir daugeliui studentų, kėlė tam tikrų iššūkių. Jis sako, jog karantino pradžioje buvo neįpratęs jungtis į nuotolines paskaitas, seminarus, tačiau vėliau tai nebekėlė jokių problemų. „Studijuojant nuotoliniu būdu, aišku, trūksta tiesioginio gyvo kontakto su dėstytoju, trūksta bendravimo su studentais, trūksta gražaus laiko akademijos koridoriuose, kai galima susitikti draugus, pabendrauti, pasikalbėti. Nuotoliniu būdu rinkti medžiagą magistro darbui man nebuvo labai naujas dalykas, kadangi esu ne kartą dalyvavęs įvairiose konferencijose. Kokybiškai atlikti tyrimą yra sunkiau, nes tam reikalinga literatūra, esanti bibliotekoje, tapo sunkiau pasiekiama“, – sako Evaldas.

Studento nuomone, didelių sunkumų studijuojant ir komunikuojant nekyla – juk gyvename tokiame amžiuje, kai visi turime kompiuterius, internetą, telefonus ir kitas technologines priemones, padedančias rasti reikiamą informaciją. Evaldas džiaugiasi, jog jungtis į paskaitas galėjo net telefonu. „Buvo tokių atveju, kai į paskaitą jungdavausi vykdamas į darbą ir vairuodamas automobilį. Taigi būdavo patogu, nes iš namų iki darbo tenka važiuoti apie 20 min.. Vienintelis dalykas, kuris man kėlė nerimo – kaip reikės pristatyti savo magistro darbą nuotoliniu būdu? Ginant darbą gyvai bendravimas yra kitoks“, – mano studentas.

Evaldas: „Karantinas yra blogai, bet jo metu daug išmokau“

Dauguma meno žmonių karantino metu, be abejo, patyrė didelį šoką. Evaldo, kaip dainininko ir renginių vedėjo veikla sustojo, nes karantino metu visi renginiai yra atšaukti. „Pirmojo karantino metu tai buvo didelis šokas. Tuomet maniau, kad tai netruks ilgai ir neužilgo viskas atsistos į savo vietas. Vasaros metu taip ir buvo, nes vėl prasidėjo užsakymai renginiams, koncertams. Antrosios karantino bangos metu aktyvi veikla vėl nebebuvo galima, todėl atsirado daugiau laiko kūrybai namuose. Atsirado emocinis pliūpsnis kurti dainas, jas įrašinėti, domėtis garso apdorojimo technologijomis ir kt. Pagalvojau, jog karantinas yra blogai, bet jo metu tikrai daug išmokau, ypač savarankiškai ieškoti reikiamos informacijos internete. Supratau, kad turiu prisitaikyti prie naujų sąlygų, nes niekas už mane nieko nepadarys. Vadinasi, karantino laikas man buvo naudingas. Visiems norėčiau pasakyti, kad nereikia nukabinti nosies, o reikia stengtis prisitaikyti prie naujų sąlygų, juk gyvenime bus daug įvairiausių iššūkių.

Karantino metu sukūriau keletą naujų dainų, kurioms atsirasti padėjo tylus laikas namuose. Beliko tik dar baigti redaguoti tekstus, nueiti į studiją ir viską sudėlioti. Aišku, atsirado galimybė ir perdainuoti žinomų atlikėjų kūrinius, juos įrašyti, nes mano darbe atsirado mini garso įrašų studija, kurioje galima paeksperimentuoti. Kadangi dar dirbu ir muzikos mokytoju, tai padedu moksleiviams, pratinu juos prie muzikinių įrašų. Norėtųsi, jog karantino metu gimę kūriniai sugultų į mano pirmąjį muzikinį albumą, tačiau iki jo dar reikia nueiti tam tikrą kelią. Kadangi esu lyrikas, tai dainos albume turėtų būti tam tikro pobūdžio“, – teigia magistrantas Evaldas.

Patirtis scenoje leidžia išlaisvėti

Evaldas sako, jog jo, kaip atlikėjo, kūrybinis lūžis įvyko prieš ketverius metus, kai buvo pakviestas sudalyvauti Jonathano Larsono muziklo „Rent“ pastatyme Jaunimo muzikos teatre Vilniuje, kuriame dalyvavo daug Lietuvoje garsių atlikėjų, tokių kaip Jaronimas Milius, Vaidotas Baumila, Dominykas Vaitiekūnas, Justinas Lapatinskas. Evaldas: „Man buvo skirtas valkatos („bomžo“) vaidmuo, turėjau ir šliaužioti grindimis, ir dainuoti, ir net šokti. Toks kūrybinis darbas šalia tokių patyrusių scenos atlikėjų man buvo labai naudingas, nes jo dėka greitai išėjau iš savo komforto zonos ir tapau laisvesniu scenoje.

Esu dalyvavęs ir „Lietuvos balso“, ir „Eurovizijos“ atrankos televiziniuose konkursuose. Visi jie taip pat davę daug naudos. Kiekvienas atėjimas į sceną, nesvarbu, ar ji maža, ar didelė, yra nauja patirtis.

Kadangi ketverius metus esu Kąstyčio Kerbedžio pritariančiojo vokalo grupės narys, tai galėčiau pasakyti, jog iš šio dainininko sceninės patirties pasisėmiau labai daug. Jį įvardinčiau vienu iš savo scenos mokytojų. Jis mūsų nemokė ką ir kaip daryti, tiesiog jį stebėjau“.

Evaldas sako, jog jam patinka įvairūs atlikėjai, ypač tie, kurie improvizuoja, yra laisvi scenoje. Evaldas: „Man patinka ir džiazas, todėl mėgstu klausytis įvairių grupių ir atlikėjų, kurios propaguoja muzikinę laisvę ir gyvą atlikimą. Iš užsienio atlikėjų patinka Jamie Cullum, Jacob Collier, Bernhoft, grupė „The weekend“ ir kt.“.

Evaldas džiaugiasi įgytomis žiniomis ir svarsto tęsti studijas

Baigęs muzikos pedagogikos bakalauro studijas, Evaldas dirba pagal įgytą specialybę muzikos mokytoju Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje. Studijų metu įgyta ir renginių vadybos specializacija leidžia jam dirbti ir Radvilšikio m. kultūros centre renginių koordinatoriumi.

Evaldas sako, jog po magistrantūros studijų VU Šiaulių akademijoje jo planuose – naujos studijos, kurios galėtų būti susijusios su prodiusavimu, muzikos vadyba. „Dar nenusprendžiau, ar ateitį sieti su muzikiniu teatru, kuris man labai patinka, ar su muzikos prodiusavimu. Galbūt važiuosiu į Vilnių ir ten ieškosiu šių studijų programų.

Tai, ką gavau studijuodamas Šiauliuose, yra didelis pagrindas. Esu labai laimingas, kad čia įstojau ir baigiau bakalauro ir dabar baigiu magistro studijas. Gavau daug žinių, susipažinau su begale naujų žmonių. Šiaulių universitetas, dabar jau Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, visada bus mano Alma mater.

Pradėjus dirbti muzikos pedagogu jau pamačiau, ko reikia šiame darbe, ką, galbūt, reikėtų tobulinti būsimųjų muzikos pedagogų studijų programose. Manyčiau, jog reikėtų labai atkreipti dėmesį į muzikos technologijas, su kuriomis neišvengiamai susiduria kiekvienas šių dienų mokytojas ir mokiniai. Viskas sparčiai vystosi ir tobulėja, todėl šioje srityje turi būti ir atitinkamas pasirengimas“, – mano muzikos mokytoju dirbantis Evaldas.

Pasak Evaldo, studijų metai buvo Šiauliuose buvo nuostabūs – čia buvo galimybė ir studijuoti, ir koncertuoti, ir pakeliauti. „Didžiulis ačiū chorui „Studium“, dėstytojams, kurių dėka patyrėme neužmirštamų akimirkų koncertinėje veikloje. Ypač įsiminė choro gastrolės JAV, kurių metu ne tik pristatėme savo universitetą, bet ir patys įgavome naujos patirties.

Abiturientams, kurie galvoja, kuriuo keliu pasukti, kokią studijų programą ir kokį universitetą pasirinkti, palinkėčiau niekada nebijoti rizikuoti, stengtis būti kūrybiškiems, nenusiminti dėl nuotolinių studijų. Čia, Šiauliuose, studijos buvo tikrai puikios ir niekada nesigailiu, jog pasirinkau muzikos pedagogo kelią“, – sako muzikos pedagogikos magistro studijų programos antrakursis Evaldas Vaikasas.

Šių metų pradžioje pasirodė šešių Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos instituto mokslininkių – doc. dr. Linos Miltenienės, doc. dr. Irenos Kaffemanienės, doc. dr. Ritos Melienės, dr. Daivos Kairienės, doc. dr. Renatos Geležinienės, dr. Laimos Tomėnienės – monografija „Specialusis ugdymas ir jo transformacijos įtraukiojo švietimo kontekste“. Ši didelės apimties (687 p.) monografija leidybai buvo parengta dar praėjusių metų rudenį, tačiau dėl objektyvių priežasčių pasirodė tik šių metų pradžioje.

Monografijos autorių kolektyvas, turintis ilgametę patirtį specialiojo ugdymo srityje, savo tyrimuose detaliai išnagrinėjo asmenų, turinčių negalią ugdymo kaitos tendencijas ir ugdymo kokybę, išanalizavo požiūrio į negalią kaitą, tarptautinės ir nacionalinės politikos pokyčius, SUP turinčių mokinių ugdymo segreguoto tipo institucijose probleminius klausimus, ištyrinėjo socioedukacinius ugdymo specialiosiose mokyklose veiksnius, specialiosios mokyklos vaidmenį įtraukiojo švietimo sistemoje, galimus SUP turinčių mokinių deinstitucionalizacijos procesus.

Monografijoje pateikiami atsakymai į probleminius klausimus: kokios yra teorinės ir socialinės-politinės asmenų, turinčių negalią, ugdymo tendencijos pasaulyje, kaip ir kodėl keitėsi specialusis ugdymas Lietuvoje, kokia dabartinės mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams demografinė-statistinė ir kokybinė charakteristika, kaip specialiųjų mokyklų mokiniai, jų tėvai, pedagogai, būsimieji pedagogai, mokyklų vadovai apibūdina ir interpretuoja specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą, ugdymo ir švietimo pagalbą mokyklose, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, kokios galimos tolesnės mokyklų, skirtų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, raidos perspektyvos įtraukiojo švietimo kontekste.

Monografiją sudaro keturi skyriai – „Tarptautinis asmenų, turinčių negalią, ugdymo diskursas“, „Nuo specialiojo ugdymo prie specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo ir individualaus pripažinimo Lietuvoje“, „Specialiojo ugdymosi ypatumai mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“ ir „Asmenų, turinčių negalią, ugdymosi perspektyvos“.

Viena iš monografijos autorių doc. dr. Irena Kaffemanienė sako, jog monografijos tematika yra labai aktuali, nes socialinės atskirties mažinimas ir įtraukiojo ugdymo plėtra yra vieni iš svarbiausių ateities švietimo uždavinių. „Prieš keletą metų vykdėme LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir tuomet dar veikusio Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro užsakomąjį tyrimą „Ugdymo ir švietimo pagalbos kokybė specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose“ dėl specialiųjų mokyklų tolesnės veiklos. Mūsų uždavinys buvo ištirti, kokia yra švietimo pagalbos situacija specialiosiose mokyklose, koks jose dirbančių pedagogų, ugdytinių ir jų tėvų požiūris į ugdymo procesą, mokyklų darbo kokybę ir kt.  Pateikę išsamią ataskaitą pamatėme, jog būtina praplėsti tyrimus ir jų pagrindu parengti monografiją. Taigi ši monografija  ne vienerių metų visos komandos darbo rezultatas“, – sako doc dr. I. Kaffemanienė.

Mokslininkės, rengusios monografiją, apibendrino atliktų tyrimų duomenis, apžvelgė galimas asmenų, turinčių negalią ugdymosi perspektyvas. Jų nuomone, į įtraukios mokyklos kūrimą ir specialiąją mokyklą negalima žiūrėti iš vieno taško – kaip keisti specilaiąją mokyklą ir mažinti mokinių, besiugdančių tokio tipo įstaigose skaičių. Anot autorių, tiek specialioji, tiek bendrojo ugdymo mokykla yra tos pačios sistemos dalys, ieškančios geriausių kelių ir būdų sukurti sąlygas mokiniams augti, bręsti, visavertiškai ugdytis. Savo ruožtu bendrojo ugdymo mokyklos raida link įtraukiojo ugdymo reikalauja iš esmės peržiūrėti mokyklos vertybes, keisti fizinę ir psichologinę ugdymosi aplinką ir ugdymo turinį. Autorių nuomone, besimokančiojo asmens poreikių, susijusių su negalia, supratimas ir tenkinimas priklauso nuo to, kokia yra negalia. Tai, kad įtraukusis ugdymas duoda tokius pat arba geresnius kai kurių ar daugelio mokinių mokymosi rezultatus, nėra įtikinamas įrodymas, kad tai yra geriausia kiekvienam.

VU Šiaulių akademijos mokslininkės, parengusios monografiją „„Specialusis ugdymas ir jo transformacijos įtraukiojo švietimo kontekste“, mano, jog ji bus įdomi ir vertinga ne tik akademinei bendruomenei ar švietimo politikos formuotojams, bet ir plačiajai visuomenei.

aina.lt nuotr.

Vasario 9 d. Šiaulių universiteto studentų atstovybė oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus universiteto studentų atstovybės padaliniu – Vilniaus universiteto studentų atstovybe Šiaulių akademijoje (VU SA ŠA).

Pokyčiai vyksta dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto. Per steigiamąją konferenciją buvo patvirtinti padalinio nuostatai, išrinktas VU SA ŠA pirmininkas ir studentų atstovai į VU SA parlamentą bei VU ŠA tarybą. 

Pirmuoju VU SA ŠA pirmininku buvo išrinktas Regionų plėtros instituto anglų filologijos studijų programos trečio kurso studentas Paulius Ladukas.

Studentų atstovu VU Šiaulių akademijos taryboje tapo VU studentų atstovybės prezidentas Justas Kvedaravičius. Pagal VU SA ŠA ir VU ŠA nuostatus šią kandidatūrą dar turės patvirtinti VU Rektorius.

Studentų atstovėmis VU SA parlamente išrinktos Edukologijos instituto pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijų programos antro kurso studentė Akvilė Bušininkaitė ir Edukologijos instituto kūno kultūros ir sporto pedagogikos trečio kurso sytudentė Ieva Šukytė.

Vilniaus universiteto studentų atstovybės Šiaulių akademijoje nuostatai dar turės būti patvirtinti ir VU Studentų atstovybės parlamente.

Pirmuoju VU SA ŠA pirmininku buvo išrinktas Paulius Ladukas teigia, kad bus siekiama, jog pereinamasis laikotarpis – Šiaulių universiteto tapimas Vilniaus universiteto Šiaulių akademija  ir Studentų atstovybės padalinyje perorganizavimas – praeitų kuo sklandžiau. Daugiausiai dėmesio pirmininko kadencijos laikotarpiu žadama skirti ryšio su studentų atstovais Studijų programų komitetuose atnaujinimui. Naujai išrinktas pirmininkas ex officio (pagal pareigas) yra VU ŠA tarybos, VU ŠA dekanato, VU SA tarybos ir VU SA parlamento narys.

VU Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė džiaugiasi, kad padalinys pagaliau yra Vilniaus universiteto dalis. „Iš tikrųjų labai laukiau šios šventės, kada studentai jau galės jaustis pilnaverčiais Vilniaus universiteto atstovais. Linkiu, kad mūsiškiai, šiauliečiai, būtų tokie patys aktyvūs kaip ir Vilniaus universiteto studentai“, – sako prof. R. Bilbokaitė.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentas Justas Kvedaravičius mini, jog nors ir nuotolinu būdu, galime tapti istorinio momento liudytojais. „Manau, kad tai yra svarbus momentas tiek studentų savivaldai, kuri veikia VU Šiaulių akademijoje, tiek visai Universiteto bendruomenei. Studentų atstovybė visada yra židinys, kuris inicijuoja, įgyvendina pokyčius ne tik Universitete, bet ir už jo ribų. Šis bendradarbiavimas bus pavyzdys, liudijantis tolimesnių tikslų beatodairišką siekimą“, – teigia J. Kvedaravičius.

Šiaulių universiteto alumnų asociacijos prezidentė Ieva Grinienė VU SA ŠA išrinktiems vadovams palinkėjo gero starto, svarbių, atsakingų sprendimų, geros komandos, kad būtų su kuo siekti pokyčių, naujų galimybių.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

Naujausias žinias apie veiklą padalinyje kviečiame sekti tinklalapyje bei „Facebook“ paskyroje.

Vasario 10 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) bendruomenei istorinė diena – išleidžia 1-ąją absolventų laidą ir 71-ąją laidą nuo Šiaulių aukštosios mokyklos įkūrimo.

Nuotoliniu būdu bus įteikti 59 bakalauro ir 71 magistro diplomai, taip pat 42 studijų pažymėjimai profesinių studijų studentams ir 64 studijų pažymėjimai dalinių bei neformaliųjų studijų klausytojams.

Ceremonijos metu dešimčiai magistrantų ir keturiems bakalaurams bus įteikti Vilniaus universiteto Cum laude (su pagyrimu) diplomai.

Pirmuosius VU ŠA absolventus pasveikins VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. dr. Diana Cibulskienė, direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Regina Karvelienė, Regionų plėtros instituto direktorė doc. dr. Lina Garšvienė, Edukologijos instituto direktorė doc. dr. Irena Kaffemanienė, Mokymosi visą gyvenimą centro direktorė doc. dr. Rima Bakutytė, alumnų asociacijos prezidentė Ieva Grinienė ir kt.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas savo sveikinime absolventams pažymi, jog ši diplomų įteikimo ceremonija bus neįprasta keliais aspektais – tuo, jog pirmą kartą istorijoje ji vyksta nuotoliniu būdu ir tuo, jog absolventai, pradėję studijas viename universitete, diplomą gaus kitame. „Visi būsime išorinio įvykio dalyviai, tikėkimės, kad tai simbolinė sėkmingos Vilniaus universiteto istorijos Šiauliuose pradžia! Linkiu, kad ateities veikloje demonstruotumėte atsakomybę ir lyderystę kurdami geresnį ateities pasaulį bei puoselėdami universitetines vertybes – pagarbą vienas kitam, mąstymo atvirumą. Būkite ištikimi tiesai ir žinojimui, atviri diskusijai, kūrybingi, drąsūs ir, svarbiausia – nebijokite klaidų ir sudėtingų patirčių, nes visa tai padės Jums eiti gyvenimo keliu“, – savo sveikinime pirmosios VU Šiaulių akademijos laidos absolventams linki Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Dėl paskelbto karantino diplomų įteikimo ceremonija vyks virtualioje aplinkoje ir bus nuo 15 val. tiesiogiai transliuojama per VU Šiaulių akademijos feisbuko platformą.

Primename, jog nuo šių metų sausio 1 d. Šiaulių universitetas tapo vieno seniausių Europoje ir didžiausio Lietuvoje Vilniaus universiteto dalimi – Šiaulių akademija.

Tomo Andrijausko nuotr.

Vasario 5 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) rinkimų komisija paskelbė Akademijos tarybos rinkimų datą, kandidatų kėlimo terminus ir rinkėjų sąrašą. Numatoma, jog VU Šiaulių akademijos tarybos rinkimai vyks šių metų kovo 22 d.

Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos posėdžio nutarimu patvirtinta VU Šiaulių akademijos tarybos rinkimų komisija, kurią sudaro dr. Mindaugas Stoncelis (pirmininkas), doc. dr. Lina Garšvienė ir studentų atstovė Jomantė Slavinskaitė, informuoja apie pagrindines Tarybos rinkimų organizavimo datas:

2021 m. vasario 5 d. – Akademijos rinkimų komisija viešai skelbia tarybos rinkimų datą, kandidatų į tarybą kėlimo terminus ir Akademijos rinkėjų sąrašą (sudarytą bendradarbiaujant su Centrinės administracijos Personalo skyriumi).

2021 m. vasario 8 – kovo 8 d. – kandidatų į Tarybos narius kėlimo laikotarpis.

2021 m. kovo 9 d. – Akademijos rinkimų komisija registruoja kandidatus ir skelbia kandidatų į Tarybos narius sąrašus.

2021 m. kovo 9–19 d. – kandidatų prisistatymo bendruomenei ir balsavimo organizavimo laikotarpis. 

2021 m. kovo 17 d. 9:00 val. – baigiasi Tarybos narių kandidatūrų atsiėmimo terminas.

2021 m. kovo 17 d. – Akademijos rinkimų komisija tvirtina ir spausdina balsavimo biuletenius.

2021 m. kovo 22 d. 9–17 val. – Akademijos tarybos rinkimai.

2021 m. kovo 23 d. – skaičiuojami ir skelbiami rinkimų rezultatai. Registruojami išrinkti Tarybos nariai. Prireikus skelbiamas pakartotinis balsavimas, spausdinami biuleteniai.

2021 m. kovo 29 d. 9–17 val. – prireikus vyksta pakartotinis balsavimas. Skaičiuojami ir skelbiami rinkimų rezultatai, skelbiami išrinkti Tarybos nariai.

2021 m. kovo 31 d. – vėliausia data, iki kurios Rektorius ir Studentų atstovybė pateikia savo į Tarybos narius skiriamų asmenų kandidatūras Akademijos rinkimų komisijai registruoti, registruojami paskirti Tarybos nariai ir skelbiama visa sudarytos Akademijos tarybos sudėtis.

Primename, jog pagal patvirtintus Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos nuostatus, Akademijos taryba yra kolegialus akademijos savivaldos organas, kuris yra sudaromas 4 metams.

Tarybą sudaro 11 narių, iš kurių penkis skiria Rektorius (tarp jų ne mažiau kaip vieną socialinių partnerių atstovą, iš kurių vienas skiriamas iš Universiteto studentų atstovybės pasiūlytų kandidatų), vienas Akademijos studentų atstovas, Direktorius (narys pagal pareigas) ir į tarybą išrinkti du Akademijoje dirbantys profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai (po vieną iš abiejų Akademijos institutų), du docentai ar vyresnieji mokslo darbuotojai (po vieną iš abiejų Akademijos institutų).

VU ŠA Tarybos rinkimuose kelti savo kandidatūras ir balsuoti turi teisę Akademijos mokslo darbuotojai ir dėstytojai, dirbantys pagal neterminuotą sutartį arba ne trumpiau nei 3 pastaruosius metus (įskaitant darbą Šiaulių universitete) ne mažesne nei 0,5 etato dalimi dirbantys pagal terminuotą sutartį.

VU ŠA Tarybos rinkimuose, kurie vyks elektroniniu būdu, galinčių kelti kandidatūras ir balsuoti turinčių teisę mokslo darbuotojų bei dėstytojų sąrašas: atsisiųsti.

Zenono Ripinskio nuotr.

Viešojoje erdvėje gan dažnai tenka išgirsti teiginį, kad Lietuvos moksleivių rezultatai blogėja, iššūkių kyla ne tik ugdant būsimuosius pedagogus, bet ir skatinant abiturientus rinktis pedagogikos studijas. Kaip turėtų būti sprendžiamos šios problemos, kokių veiksmų būtina imtis? Šiandien apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) direktore prof. Renata Bilbokaite.

Nepripažįstama edukologijos mokslo svarba

Praėjusiais metais po abitūros egzaminų, ypač po nesėkmingo matematikos egzamino, kurio neišlaikė daugiau nei 30 proc. jį pasirinkusių dvyliktokų, buvo daug diskutuojama apie Lietuvos švietimo kokybę. Paklausta, kas turėtų keistis Lietuvos švietimo sistemoje ir koks čia galėtų būti VU ŠA indėlis, prof. R. Bilbokaitė sako, kad ieškant atsakymo į šį klausimą susitarimą pasiekti sunku.

„Kiek Lietuvoje yra edukologų, švietėjų, mokslininkų, tiek mes atsakymų turbūt ir gautume. Vieno teisingo surasti ir nepavyktų, nes švietimo sistema yra daugiasluoksnė, daugialypė, labai paveikiama kitų sektorių. Ir tai ne tas atvejis, kai kokie nors užsienio ekspertai, kuriais mes linkę labiau pasitikėti nei savimi, pasakys, ką daryti. Atsakymų turėtume pradėti ieškoti aukščiausiu lygmeniu – ar šalis turi švietimo strategiją? Ką mes norime pasiekti švietime ir švietimu – ar susitarėme, kokio švietimo mums norisi ir kokiam esame pasiruošę? Turime patys sau atsakyti, ko mes siekiame per artimiausius penkerius, dešimt metų, pradedant aukštuoju mokslu, baigiant ikimokykliniu ugdymu“, – mano prof. R. Bilbokaitė.  

Profesorė atkreipia dėmesį, kad neturint strategijos labai sunku atlikti operacinius veiksmus, dėl to atsiranda labai daug fragmentacijos, neišvengiama ir nesibaigiančių reformų, kylančių kiekvieną kartą atėjus naujai valdžiai: „Tyrimai rodo – reformos išvargino švietimo dalyvius. Kiekvienas naujas reikšmingas politikos formuotojas reformuoja švietimo sistemą, nebėra tęstinumo, ilgalaikių tikslų, ilgalaikių siekinių, nėra ir ilgalaikio rezultato.“

VU ŠA direktorė įsitikinusi, kad visuomenėje, o ypač akademinėje bendruomenėje, nėra pripažįstama edukologijos mokslo svarba ir jos indėlis, vis dar tikimasi, kad kitų mokslų tyrimais bus atsakyta į švietimo srities klausimus. Tačiau edukologija yra tarpdisciplininis mokslas – kaip mokyti(s), todėl ieškoma integralumo ir bendrų atsakymų iš įvairių sričių.  

„Opiausia sritis – didaktika. Visuotinai norima pabrėžti, kad mokslininkas turi rašyti tik aukšto lygio straipsnius užsienio mokslo žurnalams, todėl visiškai užmirštami vaikai, mokytojai, tėvai, kurie šių parengtų publikacijų neskaito – tuomet koks jų poveikis? Kitaip sakant – mokslininkas iki praktikos beveik nebeateina – nebeužsuka į ugdymo realybę, nerašo vadovėlių ir metodikų. Todėl mes turime šimtus verstų vadovėlių ir totalią edukacinę-metodinę kakofoniją, nes, deja, čia nesuveikia loginio pozityvizmo dėsniai – ugdyme sukurti vienodą visoms aplinkybėms terpę yra praktiškai neįmanoma vien dėl besimokančiųjų unikalumo, skirtingų aplinkybių ir daugelio kitų žinomų ir nežinomų faktorių“, – aiškina prof. R. Bilbokaitė.  

Anot mokslininkės, susiduriame su labai rimtais edukologijos tyrimų neskatinimo padariniais šalyje – švietimas toliau tobulinamas fragmentuotai perimant kitų šalių patirtį, remiantis įvairių ne visuomet profesionalių ekspertų nuomonėmis ar tenkinant kitų suinteresuotų grupių interesus. „Jei kartojame sau – studijos turi būti grįstos mokslu, tai kodėl to netaikome švietime?“ – retoriškai klausia pašnekovė.

Be to, pasak profesorės, šiuo metu labiau vyrauja orientacija į pasiekimus – svarbiausi tampa tik išlaikytų brandos egzaminų rezultatai, o ne vaiko jausena, jo asmenybės branda, raštingumas, vertybės bei charakteris, kurie tampa demokratinės valstybės pamatu.

„Susikoncentruodami tik į pasiekimus mes pamirštame giluminį švietimo tikslą – ugdyti ir mokytis ugdyti savyje (tai liečia ir vaikus, ir jų pedagogus, ir tėvus) visybiškumą, kūrybišką lankstumą, holistiškumą, kasdien vis auginant vidinę besimokančiojo brandą. Tai savotiškas savęs ir kito kūrimas įvairiapusei realizacijai, todėl vien tik mokymosi rezultatai niekaip neatspindi mokinio gyvenimo ateities, nes mokymasis neprasideda „čia“ ir nesibaigia kažkur konkrečiai „ten“ išlaikius agzaminus – jis tęsiasi visą gyvenimą vienokia ar kitokia forma ir apraiška.

Pasiekimai – filosofiškai žiūrint – tarsi trapus laikinumas, pavyzdžiui, egzaminai, olimpiada –  reikšmingi konkrečiu atveju, bet jų reikšmė nunyksta atvejui pasibaigus (pvz., gavus diplomą, stojant į aukštąsias mokyklas). Todėl kur kas svarbiau švietime ieškoti paralelių ir sąsajų su tikru gyvenimu, skatinti nuolatinio mokymosi poreikį, kritines refleksijas, kūrybiškumą, platų požiūrį į viską, vidinę laisvę, vis daugiau galių suteikiant asmenybės emancipacijai“, – pažymi vadovė.  

Profesorė įsitikinusi, kad akcentuodami tik mokinio pasiekimus mes tarsi „rūšiuojame“ žmones. Kai kuriais atvejais gal tai ir būtina, nes padeda išvengti chaoso, bet, pasak mokslininkės, tai nėra teisinga, juo labiau – nekonstruktyvu, kadangi tai tik viena mokymosi pusė, kur kas gilesnė ir platesnė lieka pariby.

„Neretai tenka išgirsti – mokiniams mokykloje neįdomu. Neįdomu pasidaro ir mokytojams. Susigeneruoja toks vienas kitą papildantis darinys. Šios situacijos vienas žmogus arba politikos formuotojų grupė taip greitai neišspręs. Mums visiems reikėtų prisiimti atsakomybę siekiant pokyčio“, – įsitikinusi prof. R. Bilbokaitė.

Nėra konkurencijos

2020 m. stojimo į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad populiariausių programų dešimtuko pirmosios pozicijos atitenka teisės, medicinos studijų kryptims. Mokyklas baigę moksleiviai savo ateitį taip pat sieja su programų sistemų, ekonomikos, politikos mokslų, kūrybinių, pramogų industrijų, tarptautinio verslo studijomis. Tuo tarpu pedagogikos studijos – vis dar retas pasirinkimas tarp moksleivių, todėl ir konkurencija nedidelė.

„Kai konkurencija nėra labai didelė ir lengvai galima įstoti į aukštąją mokyklą, tai natūralu, kad atrankos kriterijai suponuoja ne pačių ambicingiausių, ne labiausiai trokštančių toje srityje dirbti žmonių atėjimą į universitetus. Tačiau nebūčiau linkusi išskirti, kad problema yra tik pedagogų rengimas. Nepamirškime vieno fakto – aukštoji mokykla pedagogą rengia ketverius ar šešerius metus, bet po jų juk pedagogas išeina dirbti savarankiškai ir toliau jau jis pats turi tobulėti, augti profesiškai, mokytis visą gyvenimą“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Pasidomėjus, kaip vertina sprendimą skirti papildomą 300 eurų stipendiją nusprendusiems rinktis pedagogikos studijas, VU ŠA direktorė pažymi, kad tai neabejotinai reikšmingas žingsnis, tačiau vien tik to neužtenka.

„Statistika rodo, kad stojančiųjų skaičius išaugo, atsirado konkurencija. Mūsų akademijoje pernai į vieną vietą pretendavo 5 stojantieji. Bet to tikrai nepakanka, nes vis dar lieka nepaliestos tokios studijų programos kaip integruoti gamtos mokslai, humanitarinių specialybių, matematikos mokytojų rengimas. Ten dar vis nėra konkurso, stojimas yra labai menkas“, – situaciją apibendrina prof. R. Bilbokaitė ir priduria, kad šalia jau taikomų priemonių būtina ieškoti papildomų.

Svarbi dedamoji – mokytojo profesijos įvaizdis. Estijoje, Suomijoje, Airijoje mokytojo profesija yra prestižinė. Šį darbą dirbti yra garbė. Kaip pažymi pašnekovė, Suomijoje, Estijoje švietimo sistemą stengiamasi tobulinti savo resursais, investuojama į švietimo dalyvius, sudaromos sąlygos mokytojams dirbti, o mokiniams mokytis. 

„Žinome Lietuvos kontekstą, ypač situaciją regionuose, kur po penkerių metų nebus kai kurių specializacijų mokytojų. Todėl reikia plėtoti mokytojų įvaizdžio gerinimo priemones. Tai šalies likimo reikalas, nes tik mokytojai parengia mokinį aukštosioms mokykloms ir vėliau darbo rinkoms“, – pabrėžia VU ŠA direktorė.

Nepritaria idėjai atsisakyti brandos egzaminų

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie brandos egzaminų atsisakymą, svarstomi visi už ir prieš, egzaminų laikymo formos. VU ŠA vadovės įsitikinimu, priimant sprendimą, situaciją reiktų vertinti moksleivio požiūriu: ar atsisakius brandos egzaminų nebus apribotos moksleivių galimybės ateityje? Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad net ir staiga sutrikus socialinei sistemai išliko galimybė tęsti mokslus.

„Kodėl yra reikalingi egzaminai? Todėl, kad tokia yra Lietuvos ir daugelio kitų valstybių universitetų sistema, norint įstoti į aukštąsias mokyklas. Brandos egzaminų rezultatai yra reikalingi balams suformuoti stojant. Jeigu mūsų šalies universitetai nėra pasitvirtinę naujos sistemos daryti užskaitas, tai kaip mokiniai galės įstoti į aukštąsias mokyklas? O jeigu aukštosios mokyklos laikinai ir pakeistų stojimo sistemą, kaip tada jausis moksleiviai, kurie mokyklą baigė pernai? Juk jiems mokymosi procesas sutriko labai netikėtai. Be to, ar neapribotume moksleiviams galimybių ateityje studijuoti? Toks galimas sprendimas turėtų būti labai atidžiai ir atsakingai įvertintas. Vis dėlto manau, kad egzaminų atsisakyti nereiktų“, – sako prof. R. Bilbokaitė.

Paklausta, ką rekomenduotų dvyliktokams ir jų mokytojams, siekiantiems kuo produktyviau praleisti likusius mėnesius iki valstybinių brandos egzaminų, pašnekovė pataria susikoncentruoti, susidėlioti prioritetus ir egzaminams ruoštis it olimpinėms žaidynėms.

„Patarčiau nebesiblaškyti ir susikoncentruoti. Norint ko nors gyvenime pasiekti reikia įdėti labai daug pastangų, kažkuriam laikui atsisakyti mėgstamų šalutinių veiklų. Retas iš mūsų turime išskirtinių gebėjimų, genialumo apraiškų, todėl daugumai reikia mokytis. Jei jums svarbu maksimaliai gerai išlaikyti egzaminus – dabar tam laiką ir paskirkite, nes šis etapas negrįš. Jei pasidarys labai sunku, patariu įsivaizduoti, kaip sportininkai ar muzikantai repetuoja, sportuoja valandų valandas, kol pasiekia norimų rezultatų.  

Bet visų svarbiausia – neužsiciklinti, nesusikoncentruoti vien į rezultatus – mokyklos baigimas yra tik vienas iš daugelio gyvenimo etapų, jų bus dar labai daug. Svarbu prisiminti – kad ir kokie būtų egzaminų įvertinimai, bet kuris mokinys yra vienas ir nepakartojamas šiame pasaulyje, todėl tolesnis gyvenimas ir jo kokybė priklauso nuo įvairių su mokykla visai nesusijusių veiksnių, o karjeros sėkmę dažnai lemia vidinis noras ieškoti, tobulėti, keistis, kurti ir tiesiog – būti laimingam“, – mintimis dalijasi VU ŠA direktorė prof. R. Bilbokaitė.

Pilietinėms, mokslinėms, verslumo, kūrybinėms ir sportinėms studentų iniciatyvoms remti šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skiria 228 tūkst. eurų.  Paraiškas bus galima teikti nuo vasario 5 d. Valstybiniam studijų fondui (VSF).

„Studijų metu jaunuoliai ne tik gilinasi į savo pasirinktą dalyką, bet ir įgyja įvairių gyvenime reikalingų bendrųjų gebėjimų aktyviai dalyvaudami pilietinėje, mokslinėje, kūrybinėje ir sportinėje veikloje. Manau, kad yra svarbu finansiškai remti iniciatyvas, motyvuojančias studentus visapusiškai atsiskleisti ir tobulėti.  Šiuo sudėtingu studentams laikmečiu šios iniciatyvos ne mažiau reikšmingos. Tikiu, kad studentų projektų rezultatai gali nešti naudą ne tik jiems patiems, bet ir visai akademinei bendruomenei ir visuomenei“,  – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Paraiškas dalyvauti konkurse gali teikti Lietuvos aukštosios mokyklos, jų studentų atstovybės ir jų sąjungos.

Projekto veiklos turės būti skirtos vienai iš dviejų prioritetinių temų. Pirmoji tema –  akademinis sąžiningumas aukštosiose mokyklose: tęstinės veiklos antikorupcine tema.  Antroji tema  – nuotolinių studijų ir mokymosi iššūkiai koronaviruso pandemijos laikotarpiu: studijų kokybė studentų akimis, pakitusi socialinė aplinka, mokymosi ir gyvenimo sąlygos, praktikų organizavimas, studentų mobilumo sąlygos, techninės galimybės, akademinis sąžiningumas ir kt.

Projekto veiklos taip pat gali būti skirtos bent vienai iš šių studentų iniciatyvų įgyvendinti: pilietinė, bendradarbiavimo skatinimo ar su konkrečių studijų ypatumais susijusi iniciatyva; mokslinės veiklos iniciatyva; kūrybinės veiklos iniciatyva; verslumo skatinimo veiklos iniciatyva; sportinės veiklos iniciatyva.

Paraiškas vertins komisija, į kurią po du narius deleguos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jaunimo, sporto asocijuotų organizacijų atstovai, po vieną narį – Valstybinis studijų fondas,  Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

2020 m. ŠMSM finansavo 34 studentų pilietinius, mokslinius, verslumo, kūrybinius ir sportinius projektus, jiems įgyvendinti skirta 219 tūkst. eurų. Praėjusiais metais prioritetas buvo skiriamas projektams, nagrinėjantiems antikorupcinę tematiką: akademinių darbų pirkimas–pardavimas, prevencija ir nuobaudos. Taip pat studentams siūlyta atlikti studijų pritaikymo specialiųjų poreikių turintiems studentams, studentų požiūrio į pedagogo profesijos prestižą tyrimus, studijų ir darbo derinimo, Erasmus+ studijų mobilumo privalumų ir trūkumų analizes.

Tarp pernai finansavimą gavusių projektų – tyrimai, skirti akademinio nesąžiningumo prevencijai ir studentų požiūriui į pedagogikos prestižą.

2020 m. buvo finansuojami du Lietuvos studentų sąjungos projektai. Vienas jų skirtas „Erasmus+“ studijų mobilumo programos galimybių analizei, pagal kurią parengtos rekomendacijos aukštosioms mokykloms dėl tolesnio programos vykdymo. Lietuvos studentų sąjunga, taip pat Kauno ir  Vilniaus kolegijų atstovai analizavo, kaip sekasi studentams derinti studijas ir darbą.

Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovai atliko studijų darbų pirkimo–pardavimo prevencijos plėtojant akademinį sąžiningumą tyrimą, taip pat analizavo, kokie veiksniai studentų požiūriu formuoja ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos prestižą.

Tarp finansuotų sporto ir kūrybinių iniciatyvų – Kauno technologijos kolegijos organizuotos XXI Lietuvos kolegijų studentų sporto žaidynės, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projekto „Vasaros Media studija 2020“ metu studentai mokėsi kurti trumpametražinius filmus.

Išsami informacija apie 2021 m. studentų iniciatyvų rėmimo konkursą vasario 5 d. bus skelbiama VSF interneto svetainėje: www.vsf.lrv.lt.

Studentų iniciatyvų projektų administravimas – tai viena iš šiais metais išplėsto Valstybinio studijų fondo darbų lauko veiklų. Sausio pradžioje atnaujinus fondo nuostatus, paramos studentams teikimas administruojamas centralizuotai per Valstybinį studijų fondą, „vieno langelio“ principu. Tai užtikrins efektyvesnį paramos studentams teikimą, o paramos sistema tampa aiškesnė ir skaidresnė.

Vyriausybei patikslinus nuostatus, Valstybinis studijų fondas tapo pagrindine įstaiga, administruojančia didžiąją dalį paramos studijoms veiklų: paramą studijoms užsienyje, paskolas, tikslines, socialines ir studijų stipendijas, skirtas profesinio mokymo įstaigų mokiniams ir visų pakopų aukštojo mokslo studentams, finansinę paramą doktorantams, taip pat lėšų profesiniam mokymui vykdyti bei studentų pilietiniams, moksliniams, verslumo, kūrybiniams ir sportiniams projektams skyrimą.

Nors dabar pats viduržiemis, tačiau VU Šiaulių akademijos botanikos sodas suteikia galimybę stebėti gyvūnus visą parą. Botanikos sodas kartu su botanikos sodo draugų klubu įgyvendinęs projektą „Gamtos stebėtojai“ suteikė galimybę sode apsilankančius ar gyvenančius gyvūnus stebėti savo kompiuteriuose ar kituose išmaniuose įrenginiuose.

Pojekto dėka botanikos sode nuo praėjusio rudens keturiose vietose yra įrengtos gyvūnų stebėjimo vaizdo kameros, kurių pagalba transliuojamas vaizdas internete, suteikiantis galimybę stebėti gyvūnijos atstovus visą parą. Vaizdo kameros transliuoja vaizdą iš paukščių lesyklos, „kiaunių“ tako, inkilo vidaus ir mirmekarijaus (dirbtino skruzdėlyno).

Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas sako, jog tiesioginių vaizdo transliacijų iš natūralios gyvunų gyvenimo aplinkos idėja yra ne nauja, tačiau Lietuvoje ji dar mažai kur įgyvendinta. „Dėl visuotino karantino negalėdami išvykti iš namų, ar dėl negalios ar didelio užimtumo žmonės bent išmaniajame įrenginyje ar kompiuteryje peržiūri gamtos fotografų į socialinius tinklus keliamus gamtos, augalų ar gyvūnų vaizdus. Bendraujant su gamtos mėgėjais išaiškėjo, kad jie, turėdami laiko stebi tiesiogines transliacijas iš gamtos ar gyvūnų aptvarų, tačiau buvo netikėta girdėti, kad populiariausios vaizdo transliacijos patenka į mėgėjų ekranus iš užsienio, neretai iš Latvijos, bet Lietuvoje įrengtų kamerų gyvūnams stebėti nėra daug. Todėl mums ir kilo idėja botanikos sode sumontuoti vaizdo kameras, kurios įgalintų gyvūnus stebėti kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranuose visa parą.

Visi žinome, jog šiuo metu, kai žemę dengia storas sniego sluoksnis, paukščiams atėjo išbandymų metas. Badas juos veja prie lesyklų ir žmogus jiems tampa gyvybiškai svarbiu. Šiuo metu botanikos sodo lesyklose dažniausiai lankosi kėkštai, trijų rūšių zylės, geniai, bukučiai, svilikai, liepsnelės, kartais – šarkos, žaliukės, strazdai, o sniegenos ir lipučiai – rečiausi svečiai. Stebėti paukščius ir jų elgesį prie „vaišių stalo“ šiuo metu galite stebėti internete https://www.sa.vu.lt/naujienos/570.

Vaizdo transliacijos pagalba galime tiesiogiai stebėti ir kaip gyvena skurzdės. Tam tikslui įrengėme specialų dirbtiną skursdėlyną – mirmekarijų.

Kitų dviejų vaizdo kamerų perduodamuose vaizduose gyvūnų kol kas nėra, nes „Kiaunių“ take gausiai sningant gyvūnų pėdsakų nelabai pamatysime, o inkilas, kuriame yra įmontuota vaizdo kamera, šiuo metu yra tuščias – laukia pavasario, kai jame apsigyvens sparnuočiai“, – sako dr. M. Kazlauskas.

VU Šiaulių akademijos botanikos sodo draugų klubo kartu su botanikos sodu įgyvendintą projektą „Gamtos stebėtojai“ finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.

Sausio 14 d. buvo ginami pirmieji Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto viešojo valdymo studijų programos baigiamieji magistrų darbai, kurių, pasak vertinimo komisijos, nemaža jų dalis buvo puikiai parengti ir gavo pačius aukščiausius įvertinimus. Vienas tokių darbų – Tomo Martinaičio magistro darbas „Savivaldybių potencialo raiška kuriant sumaniąją socialinę sistemą“ (darbo vadovas prof. dr. Teodoras Tamošiūnas).

Tomas Martinaitis yra vienas iš tų magistrantų, kurie sėkmingai sugebėjo sėkmingai suderinti ir studijas, ir darbinę veiklą. Magistrantūros studijas Šiauliuose pasirinkęs Tomas iš karto buvo pastebėtas dėstytojų. Sugrįžęs į studijų suolą jis sugebėjo suderinti atsakingas pareigas Akmenės savivaldybės administracijoje su studijomis magistrantūroje. Pasak dėstytojų, Tomas iš kitų išsiskyrė motyvuotumu ir žingeidingumu, todėl ne veltui praėjusių metų pabaigoje jis pelnė „Metų studento“ titulą.

Iš Akmenės kilęs Tomas 2012 metais baigė politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, tačiau tęsti studijų magistrantūroje neskubėjo. Gabus vaikinas iš pradžių dirbo projektų vadovu Akmenės rajone, Ventoje, įsikūrusioje UAB „Transventa Solar“, po to –  Akmenės rajono savivaldybėje ėjo mero patarėjo pareigas, o nuo 2019 m. pavasario palypėjo dar vienu karjeros laipteliu – tapo Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotoju.

Nieko nuostabaus, jog T. Martinaitis, dirbdamas Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotoju, domisi Lietuvos vietos savivaldos sumanaus valdymo problematika, sėkmingai realizuoja studijų metu įgytas žinias praktikoje.

Tomas sako, jog studijos VU Šiaulių akademijoje pateisino ir viršijo visus jo lūkesčius. „Labai patiko dėstytojų kolektyvas, su studentais bendraujantis betarpiškai. Jie magistro darbo temas stengėsi rekomenduoti iš tų sričių, kurios yra artimos dirbantiems ir studijuojantiems studentams, kad įgytos žinios galėtų būti pritaikomos praktinėje darbinėje veikloje. Buvo smagu, kad kartu studijavo ir žmonės, turintys pasiekimų projesinėje karjeroje, todėl buvo naudinga pasidalyti informacija, padiskutuoti. Truputi gaila, kad dėl pandemijos paskelbto karantino antroji magistrantūros studijų pusė vyko nuotoliniu būdu, tačiau tai nesutrukdė rengti magistro darbą ir sėkmingai baigti studijas, kuriomis esu labai patenkintas“, – studijas Šiauliuose apibūdina Tomas.

Artimiausiuose Tomo planuose – doktorantūros studijos tęsiant bendradarbiavimą su Šiaulių universiteto mokslininkais. Daugelis VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto viešojo administravimo studijų programos dėstytojų, matydami studento potencialą tęsti studijas doktorantūroje, jau mąsto ir apie jo potencialo panaudojimą ne tik mokslo, bet ir studijų procese.

Magistro darbo tematiką padiktavo profesinė veikla

Apgynęs magistro darbą savivaldybių sumanaus valdymo tematika, Tomas jo pagrindu kartu su moksliniu vadovu prof. dr. T. Tamošiūnu planuoja šia tematika parengti mokslinių publikacijų, aktualių Lietuvos ir užsienio mokslo bendruomenei.

„Sumanus socialinis valdymas – aktuali šiuolaikiška akademinė sąvoka, todėl man, dirbant regioninėje savivaldybėje, buvo naudinga pasigilinti į šią temą, pasidomėti, kaip šios problemos sprendžiamos pasaulyje, ko galima būtų pasimokyti viešojo valdymo srityje. Tai, matyt, ir lėmė magistro darbo temos pasirinkimą“, – sako Akmenės mero pavaduotoju dirbantis Tomas.

Jo magistro darbo objektas – Lietuvos savivaldybių potencialo raiška kuriant sumaniąją socialinę sistemą, o tikslas – pagrįsti savivaldybių potencialo raiškos kuriant sumaniąją socialinę sistemą pokyčio trajektoriją. Atlikęs tyrimą Tomas savo darbe atskleidė sumanios socialinės sistemos koncepcijos parametrus ir pateikė sumanios socialinės sistemos modelį, susidedantį iš sumanios ekonomikos, sumanaus viešojo valdymo ir sumanios bendruomenės.

Tomo teigimu, šiandieniniame pasaulyje viešasis sektorius patiria vis daugiau naujų, nenumatytų problemų, susijusių su demografiniais, socialiniais, ekonominiais, technologiniais ir globaliniais iššūkiais. „Naujausios technologijos ir informacijos prieinamumas verčia laikytis naujų atvirumo ir atskaitomybės standartų. Mažėja žmonių įsitraukimas ir pasitikėjimas politine Sistema, todėl natūraliai didėja spaudimas vietos institucijoms ir nacionalinei valdžiai prisitaikyti prie kintančios aplinkos sąlygų, greitai ir efektyviai priimti sprendimus, spręsti problemas. Taip atsiranda sumanumo poreikis. Aukšto technologinio išsivystymo laikmetyje sumanumo kokybė dažnai siejama su informacinėmis technologijomis, tačiau sumanios socialinės sistemos atveju, mokslininkai išskiria ir kitas sumaniai socialinei sistemai svarbias dimensijas – inteligentiškumą, judrumą, tinkliškumą, darnumą – grindžiamas žiniomis, novatoriškumu, skaitmeniškumu, mokymusi“, – savo darbe teigia Tomas.

Magistro darbe – rekomendacijos, kurios galėtų padėti spręsti savivaldos problemas

Magistro darbe autorius išanalizavo Lietuvos savivaldybių potencialą kuriant sumaniąją socialinę sistemą, pasitelkdamas DNR plano investicijų kryptis ir tyrimo metu surinktą medžiagą, nubrėžė sumanios vietos savivaldos pokyčio trajektoriją ir pasiūlė priemones, padėsiančias padidinti vietos savivaldos, kaip sumanios socialinės sistemos, potencialą.

Remdamasis atliktais tyrimais ir savo išvadomis, taip pat savo darbo patirtimi dirbant vadovaujantį darbą Akmenės rajono savivaldybės administracijoje, Tomas pateikė konkrečių rekomendacijų LR Seimui, Vyriausybei, LR vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, šalies savivaldybėms.

Rekomendacijose LR Seimui ir Vyriausybei Tomas nurodo, jog reikėtų įstatymiškai tobulinti strateginio planavimo savivaldybėse procesą, užtikrinant, kad formuojant strategiją būtų padaryta kokybiška kaštų ir naudos analizė, kad strategijos būtų reguliariai peržiūrimos, reaguojant į aplinkos pokyčius. Jo teigimu būtina: keisti savivaldybių biudžeto formavimo įstatymą, savivaldybių biudžetus labiau susieti su pritrauktų investicijų kiekiu, įstatymiškai sugriežtinti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkosaugos pažeidimus, užtikrinti kontrolės mechanizmą, svarstyti galimybę tam tikrą savivaldybių biudžetų dalį skirstyti tiesioginio dalyvavimo būdu, stiprinti verslo konsultavimo tinklą Lietuvoje, taip gerinant verslo subjektų strateginio įžvalgumo kompetencijas, skirti didesnį finansavimą verslo konsultavimo centruose dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimui, įtraukti į ateities ekonomikos DNR priemonių kūrimo ir derinimo procesą LSA ir Lietuvos savivaldybių atstovus.

Lietuvos savivaldybių asociacijai Tomas rekomenduoja skatinti savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą, gerosios patirties sklaidą, sukuriant tradicinius tarpusavio bendradarbiavimo formatus, įvertinant geriausias praktikas, reguliariai pristatyti geriausias tarptautines vietos savivaldos patirtis, stiprinti Lietuvos savivaldybių atstovavimą LR Seime ir LR Vyriausybėje su savivalda susijusiuose teisėkūros procesuose, aktyviai įsitraukti į tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklus, stiprinti savivaldybių atstovavimą šiose struktūrose.

Pasak T. Martinaičio, Lietuvos savivaldybėms rekomenduotina užtikrinti bendruomenės narių skaitmeninių kompetencijų kėlimo galimybes savivaldybei priklausančiose įstaigose. Aktyvesnis bendruomenių įsitraukimas į vietos valdymą gali padėti išspręsti daug problemų, todėl reikėtų labiau remti bendruomenių iniciatyvas, skatinti jų įsitraukimą į sprendimų pritraukimo procesą.

„Covid-19 krizė išryškino mūsų šalies viešojo sektoriaus technologinės bazės trūkumus, todėl, mano nuomone, reikėtų pagal galimybes atnaujinti biudžetinių viešųjų įstaigų, teikiančių paslaugas gyventojams, technologinę bazę, supažindinti savivaldybių gyventojus su naujausiomis technologijomis, mokyti jomis naudotis, skatinti vietos bendruomenių skaitmenizacijos iniciatyvas, skatinti žmones mokytis visą gyvenimą“, – sako puikiai magistro darbą apgynęs VU Šiaulių akademijos viešojo valdymo studijų programos studentas T. Martinaitis.

Sausio 13-ąją – minėsime Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmetį. 8 val. ryto visus VU Šiaulių akademijos bendruomenės narius kviečiame prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir dešimčiai minučių savo namų ar akademijos languose uždegti vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pakvietė Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, organizacijas bei visus geros valios žmones paminėti prieš trisdešimt metų pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.

2021 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyks jau keturioliktą kartą. Šia pilietine iniciatyva prisimenamas 1991 metų sausis, kai vienybės ir laisvės troškimo vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę prieš agresorių. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

1991 metų Lietuvos piliečių pergalė prieš agresorių yra iškiliausias įvykis mūsų šalies naujausių laikų istorijoje – tai buvo esminis lūžio taškas nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo kelyje, nulėmęs ne tik mūsų šalies ateitį bet ir esminius tarptautinius geopolitinius procesus. Tomis dienomis iš esmės sprendėsi visos sovietinės imperijos pavergtų tautų ir valstybių likimai, iš esmės sprendėsi Europos ateitis. Ir mes galime didžiuotis šia pergale.

Tai buvo Tautos pergalė. O Tauta – tai ne tik žmonės, gyvenę tuo istoriniu momentu, bet ir ankstesnės kartos, padėjusios laisvės siekio pamatus – nepriklausomybės kovų savanoriai, pokario partizanai ir rezistentai – tai ir šiandieninė karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje, tai ir jų vaikai, kurie gyvens ir kurs ateities Lietuvoje.

Mūsų akademijos bendruomenėje dirba nemažai žmonių, tiesiogiai dalyvavusių 1991 m. įvykiuose. Jų atminty visada išliks šios svarbios visos tautos susitelkimo, laisvės troškimo ir kovos akimirkos.

Buvusio Šiaulių pedagoginio instituto (dabar VU Šiaulių akademija) Muzikos katedros darbuotojo Algirdo Kulikausko archyve – visas pluoštas fotonuotraukų, filmuotų kardų, prisiminimų. „Sausio įvykiai negali užsimiršti. Tomis dienomis buvo žinoma, kad nepavykęs Parlamento šturmas bus kartojamas, todėl Lietuvos miestams ir rajonams buvo išsiuntinėti grafikai, kada atvažiuoti Vilniun. Budėjimas tęsėsi paromis. Budėti reikėjo ne tik prie Parlamento, bet ir prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų Konarskio gatvėje. Parlamento pirmame aukšte budėjo ir šiauliečiai. Jiems atakos metu būtų tekę pirmiems atremti agresorių puolimą. Tarp gynėjų buvo ir Šiaulių pedagoginio instituto studentas Albertas Špokas. Ten sąlygos buvo nepavydėtinos: kelias savaites negalėdami nei dienai išeiti, neturėdami kur išsimiegoti, maitindamiesi lyg karo lauko sąlygomis, turėjo kas kelias valandas, išgirdus pranešimą apie galimą ataką, užimti kovinę poziciją. Taip pat labai įsiminė kupina skausmo sausio penkioliktoji, žuvusiųjų laidojimo diena. Į Vilnių nuvažiavome su mūsų Institute tada dar neoficialiai susibūrusiu tremtinių choru, kuriam vadovavo muzikos katedros dėstytojos Lida Kulikauskienė ir Rasa Gasiūnienė“, – 1991 m. sausio įvykius prisimena A. Kulikauskas.

Iniciatyvą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Reorganizavus Šiaulių universitetą (ŠU) prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu nuo sausio 1 d. Šiauliuose duris atveria VU Šiaulių akademija. Naujajam VU akademiniam padaliniui vadovaus prof. dr. Renata Bilbokaitė, iki šiol laikinai ėjusi ŠU studijų prorektorės pareigas. VU Šiaulių akademija taip pat bus vienas iš trijų pagrindinių Lietuvos pedagogų rengimo centrų (kiti du – Vilniuje ir Kaune).

Interviu su platformos „Getfix“ bendraįkūrėju, išmanaus stalelio sumanytoju, UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ komercijos direktoriumi Benu Dobriku.

Gruodžio 18 d. tradiciškai paskelbti „Šiaulių universiteto metų geriausieji 2020“. Specialioje šventinėje laidoje „Šiaulių universiteto metų geriausieji 2020“ pristatyti daugiausiai akademinėje veikloje nusipelnę mokslininkai, dėstytojai, sportininkai, menininkai, universiteto darbuotojai bei studentai (šventinę laidą galite rasti čia: https://bit.ly/3nFe8hW).

2021 m. sausio 1 d. prie Vilniaus universiteto (VU) prisijungus Šiaulių universitetui, Šiauliuose atsiras VU Šiaulių akademija (VU ŠA). Ši mokslo sąjunga ne tik atvers naujas galimybes studentams bei mokslininkams, bet ir prisidės prie mokslo prieinamumo visoje šiaurės Lietuvoje, spręs ir visai šaliai aktualų pedagogikos klausimą. Apie naują pedagogikos centrą, studijas VU ŠA ir anksčiau netaikytus studijų metodus pasakoja VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.