Gyvoji laboratorija

Living Lab įgyvendinimas

Gyvoji laboratorija: trys sesijos Talkšos ir Salduvės parkų ateičiai
2026 m. gegužės – birželio m. įvyko trys gyvosios laboratorijos (angl. Living Lab) sesijos, skirtos Talkšos ir Salduvės parkų ateities vizijai.
Sesijose dalyvavo VU Šiaulių akademijos vadybos ir gamtos mokslų tyrėjai, Šiaulių miesto savivaldos, turizmo, verslo, piliečių ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovai. Taikant Living Lab metodiką, dalyviai kartu diskutavo, kaip kurti tokią Talkšos ir Salduvės parkų ateities koncepciją, kuri padėtų suderinti žmogaus poreikius, miesto bendruomenės lūkesčius ir gamtos išsaugojimą.
Diskusijų metu pabrėžta, kad parkų ateitis negali būti planuojama vien tik žmogaus patogumui ar turistų traukai. Talkšos ir Salduvės parkai pirmiausia yra svarbi gamtinė miesto erdvė, kurioje būtina saugoti natūralias buveines, paukščių perėjimo vietas, kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę. Kartu šios žaliosios erdvės yra reikšmingos gyventojų poilsiui, emocinei gerovei, pažinimui, kultūrinei veiklai ir miesto turizmo plėtrai.
Trijų gyvosios laboratorijos sesijų metu buvo aptartos skirtingos parkų vystymo kryptys, ieškant pusiausvyros tarp gamtos ramybės ir lankytojų traukos. Dalyviai kėlė klausimus, kaip stiprinti parkų rekreacinę, pažintinę, kultūrinę ir turistinę vertę, nepažeidžiant jautrių gamtinių teritorijų ir išsaugant jų ekologinį potencialą.
Gyvoji laboratorija projekte „MIESTOlabas“ taikoma kaip bendrakūros metodas, leidžiantis mokslininkams, institucijoms, verslo, turizmo ir bendruomenių atstovams kartu ieškoti sprendimų realiame miesto kontekste. Toks bendradarbiavimas padeda ne tik išgirsti skirtingų grupių poreikius, bet ir kurti labiau pagrįstus, tvarius ir ilgalaikį poveikį turinčius sprendimus.
Tikimasi, kad gyvosios laboratorijos sesijose išsakytos įžvalgos taps reikšmingu indėliu įgyvendinant Šiaulių miesto 2025–2033 metų strateginį plėtros planą ir formuojant tvarią Talkšos bei Salduvės parkų ateities viziją.
Projektą „MIESTOlabas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių projektą „Miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ Nr. S-MIP-24-18.

Ne tik parkas, bet miesto gyvybės erdvė: kaip „Living Lab“ padeda išgirsti gamtą ir žmogų
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje įgyvendinamo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „MIESTOlabas“ veiklos atskleidžia, kad miesto žaliosios erdvės nėra tik poilsio ar laisvalaikio vietos. Talkšos ir Salduvės parkai šiauliečiams yra kur kas daugiau – tai gamtos artumo, miesto tapatybės, emocinės gerovės, pažinimo ir bendruomeniškumo erdvė.
Projekte taikoma Living Lab, arba gyvosios laboratorijos, metodika leido į Talkšos ir Salduvės parkų ateitį pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Diskusijose dalyvavo mokslininkai, savivaldos, viešojo sektoriaus, turizmo, verslo, piliečių ir gamtos pažinimo sričių atstovai. Jų įžvalgos parodė, kad sprendžiant miesto žaliųjų erdvių ateitį nepakanka vien infrastruktūros planų – būtina suprasti, kokias vertes šios erdvės jau kuria ir kokią kainą gali turėti neatsakingi sprendimai.
Pirmiausia dalyviai išskyrė tai, kas Talkšos ir Salduvės parkų teritorijoje jau šiandien yra vertinga: artumas miestui, laukinės gamtos fragmentai, vanduo, grynas oras, tyla, biologinė įvairovė, Salduvės piliakalnio reikšmė miesto tapatybei ir galimybės gamtos edukacijoms. Parkai buvo matomi ne tik kaip rekreacinė zona, bet ir kaip vieta, kurioje susitinka gamtinė, kultūrinė, pažintinė ir emocinė vertė.
Kartu diskusijose išryškėjo svarbus klausimas: kaip pagerinti parkų prieinamumą, bet nepaversti jų perteklinės infrastruktūros teritorija? Dalyviai kalbėjo apie takų, suoliukų, apšvietimo, informacinių nuorodų, tualetų ir pritaikymo įvairių poreikių žmonėms trūkumą. Tačiau beveik kiekviena tokia idėja buvo lydima sąlygos – infrastruktūra turi derėti su gamta. Buvo akcentuojama, kad parkų vystymas neturi sunaikinti natūralių buveinių, paukščių perėjimo vietų, kraštovaizdžio savitumo ir biologinės įvairovės.
Viena ryškiausių gyvosios laboratorijos metu iškilusių temų – poreikis keisti patį požiūrį į miesto parką. Parkas nėra tik objektas, kurį reikia „sutvarkyti“. Tai gyva sistema, kurioje žmogus yra tik vienas iš dalyvių. Antrosios sesijos metu, vykusios pačioje Talkšos ir Salduvės aplinkoje, dalyviai pabrėžė, kad parką reikia ne tik pažinti, bet ir pajausti: klausytis miško, pastebėti paukščius, atpažinti augalus, suprasti, kurios vietos turėtų būti labiau atveriamos žmonėms, o kurios – saugomos nuo intensyvaus lankymo.
Ši patirtis padėjo iškelti pažintinio tako idėją. Diskusijose kalbėta apie galimybę sukurti maršrutą, kuris būtų naudingas mokiniams, miestiečiams ir miesto svečiams. Toks takas galėtų veikti ir be gido – naudojant QR kodus, informacines ar garsines stoteles, kurios paaiškintų, kokie augalai, paukščiai, medžiai ar gamtiniai procesai matomi konkrečioje vietoje.
Tačiau kartu buvo pabrėžta, kad pažinimas neturi virsti vien technologine informacija. Vienas svarbiausių gyvosios laboratorijos atradimų – poreikis kurti ne tik žinių, bet ir jautrumo gamtai erdves. Parkuose turėtų atsirasti vietų, kuriose žmogus galėtų ne vartoti gamtą, o tiesiog būti joje: sustoti, klausytis, stebėti, nurimti, suprasti savo ryšį su aplinka.
Trečiojoje gyvosios laboratorijos dalyje ypatingas dėmesys skirtas ekosisteminėms paslaugoms. Dalyviams pristatyta, kad gamta žmogui teikia tiesioginę ir netiesioginę naudą – nuo gryno oro, vandens filtravimo, dirvožemio formavimo, klimato reguliavimo iki emocinės gerovės, estetinių patirčių, kultūrinės tapatybės ir socialinio gyvenimo.
Šis požiūris leidžia suprasti, kad miesto parkai nėra tik gražus kraštovaizdis ar laisvalaikio fonas. Jie yra miesto gyvybės palaikymo sistemos dalis. Medžiai valo orą, suteikia pavėsį, reguliuoja temperatūrą, kuria prieglobstį gyvūnams, stiprina žmonių sveikatą ir emocinę savijautą. Reguliavimo paslaugos dažnai nematomos, todėl jų vertę lengva nuvertinti, tačiau būtent jos tampa ypač svarbios klimato kaitos, urbanizacijos ir didėjančio miesto triukšmo sąlygomis.
Gyvosios laboratorijos metu išryškėjo ir atsakingo lankytojo tema. Buvo kalbama apie šiukšlinimą, triukšmą, paukščiams žalinga jų lesinimą, neatsakingą judėjimą jautriose teritorijose. Dalyviai pabrėžė, kad vien draudimų nepakanka – žmonėms reikia aiškios, suprantamos ir įtraukiančios informacijos, kodėl tam tikras elgesys gali būti žalingas. Ekologinis švietimas čia tampa ne papildoma veikla, o būtina sąlyga tvariam parko naudojimui.
Kita svarbi diskusijų kryptis – turizmo ir rekreacijos vaidmuo. Talkšos ir Salduvės parkai gali būti patrauklūs miesto svečiams, šeimoms, mokiniams, žygeiviams, gamtos stebėtojams. Tačiau dalyviai aiškiai skyrė atsakingą lankymąsi nuo masinio vartojimo. Turizmo plėtra tokioje jautrioje miesto gamtos teritorijoje turi būti paremta ne kuo didesniu žmonių srautų pritraukimu, o kokybiška patirtimi, pagarba vietai ir aiškiu supratimu, kur žmogaus buvimas galimas, o kur gamtai reikia daugiau ramybės.
Diskusijose buvo pasiūlytos įvairios ateities vizijos: kultūrinis parkas, kuriame susitinka gamta, istorija ir miesto dvasia; rekreacinis parkas su aiškiai apibrėžtomis funkcinėmis zonomis; gamtinė vizija, kurioje prioritetas teikiamas biologinei įvairovei, invazinių augalų kontrolei, vandens kokybei ir ekologiniam švietimui. Vienoje vizijų pabrėžta, kad kultūrinis parkas galėtų stiprinti miesto tapatybę, socialinę gerovę ir kultūrines ekosistemines paslaugas, tačiau kartu pripažinta, kad masiniai renginiai ir neatsakingas elgesys šias paslaugas gali silpninti.
Rekreacinėje vizijoje parkas buvo matomas kaip skirtingų zonų sistema: pliažas, Gamtininkų centro veiklos, piliakalnio prieigos, aktyvaus laisvalaikio erdvės ir ramesnė pakrantės zona. Ypač svarbi mintis – pakrantėje neturėtų dominuoti tranzitiniai takai; ten turėtų atsirasti sustojimo ir buvimo su gamta vietos.
Gyvosios laboratorijos procesas parodė, kad skirtingų sričių žmonės gali matyti parką skirtingai, tačiau jų tikslas gali būti bendras. Vieniems svarbiausia biologinė įvairovė, kitiems – kultūrinė tapatybė, tretiems – turizmo potencialas, šeimų poilsis ar infrastruktūros patogumas. Living Lab metodika padeda šiuos požiūrius ne supriešinti, o derinti, ieškant sprendimų, kuriuose žmogaus poreikiai neatskiriami nuo gamtos išsaugojimo.
Sesijų pabaigoje dalyviai akcentavo, kad procesas sustiprino atsakomybės už parkų ateitį jausmą. Buvo išsakyta viltis, kad Talkšos ir Salduvės teritorija išliks gyva, natūrali ir svarbi ateities kartoms, o miškas netaps tik dar viena „sutvarkyta“ miesto erdve.
Šią kryptį patvirtina ir projekto komandos atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 1064 šiauliečiai, o vienas iš didžiausio pritarimo sulaukusių teiginių buvo siekis išsaugoti šį parką ateities kartoms.
Todėl Talkšos ir Salduvės parkų ateities klausimas yra ne tik apie takus, suoliukus ar turizmo maršrutus. Tai klausimas apie tai, kokio miesto norime: ar tokio, kuriame gamta tampa tik vartojama paslauga, ar tokio, kuriame žmogus mokosi būti gamtos dalimi.
„MIESTOlabas“ gyvoji laboratorija parodė, kad atsakymo reikia ieškoti kartu – per bendrakūrą, atvirą diskusiją ir atsakomybę už parko gyvybę.
Projektą „MIESTOlabas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių projektą „Miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ Nr. S-MIP-24-18.

Projekto rezultatų viešinimas

ŠIAULIŲ TV INFOSTUDIJOS RUBRIKOS „DIENOS SVEČIAS“ DALYVIAI – projekto tyrėjų komandos nariai.

2025 m. gruodžio 12 d. Šiaulių TV laidos „Infostudija“ rubrikoje „Dienos svečias dalyvavo projekto komandos tyrėjai – doc. dr. Martynas Kazlauskas ir doc. dr. Jurgita Joniškienė. Jie pristatė Šiaulių miesto gyventojų apklausos rezultatus apie suvokiamą miesto parkų ekosisteminių paslaugų vertę – nuo poilsio, sveikatos stiprinimo ir emocinės gerovės iki bendruomeniškumo.

Mokslininkų teigimu, miesto parkai nėra tik žaliosios zonos – tai gyvos ekosistemos, kuriose susitinka aplinkosauga, sveikata, socialiniai ryšiai ir miesto identitetas. Gyventojų patirtys, kasdieniai įpročiai ir lūkesčiai leidžia tiksliau suprasti, kokios parkų paslaugos iš tiesų kuria vertę, o kokios galėtų būti tobulinamos.

Pristatyti tyrimo rezultatai bus naudojami Living Lab (gyvųjų laboratorijų) metu, į kurias mokslininkų komanda kvies Šiaulių miesto parkų paslaugų naudotojus – miesto gyventojus.

Living Lab veiklose bus siekiama: aptarti svarbiausias miesto parkų ekosistemines paslaugas, kurios kuria didžiausią vertę gyventojams; įtraukti šiauliečius kaip bendrakūrėjus, o ne tik ekosisteminių paslaugų vartotojus; kartu su generuoti idėjas, kaip miesto parkai galėtų geriau atliepti skirtingų grupių poreikius; prisidėti prie tvaresnių, įtraukesnių ir gyvybingesnių Šiaulių miesto parkų kūrimo.

• Daugiau žiūrėkite Etaplius portale: https://www.etaplius.lt/gyvenimas/mokslas/mokslininku-komanda-kviecia-miestiecius-tapti-bendrakurejais-ir-prisideti-prie-tvaresniu-miesto-parku/379904

 

ŽINIŲ RADIJO LAIDA „Ekspertai pataria“

2025 m. spalio 31 d. Žinių radijo laidoje “Ekspertai pataria” dalyvavo projekto vadovė doc. dr. M. Damkuvienė ir komandos narys doc. dr. M. Kazlauskas. Jie klausytojams pristatė Gyvosios laboratorijos (Living Lab) metodologiją kaip galimybę miestų parkų vystymo problemoms spręsti ir Šiaulių gyventojų anketinės apklausos rezultatus:

• Virš 80 proc. apklausoje dalyvavusių šiauliečių atsakė, kad Šiauliai jiems – artimas, savas miestas!
• Šiauliečiams rūpi išsaugoti miesto parkus ateities kartoms.
• Apie 40 proc. respondentų įsitrauktų į bendrakūros iniciatyvas puoselėjant miesto žaliąsias erdves.
• Net 74 proc. mano, kad tai gali būti maloni ir įdomi veikla. Labiausiai įsitraukti skatintų artimųjų ir pažįstamų aktyvus dalyvavimas, paraginimas.

Visas radijo laidos įrašas pasiekiamas čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/pilieciai-kaip-bendrakurejai-gyvosiose-laboratorijose?video=1

 

KONFERENCIJA „AKTYVUS PILIETIS – STIPRI VALSTYBĖ 2025“

2025 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos organizuotoje seniūnaičių konferencijoje Nemenčinėje dalyvavo projekto vadovė doc. dr. M. Damkuvienė ir tyrėjai doc. dr. M. Kazlauskas ir doc. dr. J. Joniškienė. MIESTOlabas komanda pristatė pranešimą „Piliečiai kaip kūrėjai. Gyvosios laboratorijos žaliųjų erdvių ateičiai“ ir dalyvavo diskusijoje. Tyrėjų atstovauta idėja, kad gyvųjų laboratorijų (Living Lab) metodika gali telkti vietos bendruomenę, nes yra praktinė bendruomeninė inovacijų erdvė, kurioje žmonės tampa bendraautoriais, kartu kuria, išbando ir vertina naujas idėjas atviro, dalyvaujamo ir eksperimentinio mokymosi būdu, sulaukė auditorijos susidomėjimo ir palaikymo, linkint toliau dirbt, ieškant sinergijos tarp skirtingų sektorių.

 

18-OJI JONO PRANO ALEKSOS TARPTAUTINĖ TARPDISCIPLININĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA „VALSTYBĖS VAIDMENS RAIDA XXI AMŽIUJE: TAUTINIS IR TARPTAUTINIS KONTEKSTAS“

2025 m. spalio 3 d. Šiaulių Akademijoje vyko 18-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „VALSTYBĖS VAIDMENS RAIDA XXI AMŽIUJE: TAUTINIS IR TARPTAUTINIS KONTEKSTAS. Konferencijos pagrindinė tema: „Duomenys ir jų poveikis: įrodymais grįstos politikos formavimas sumaniems ir tvariems regionams vystyti“.
Pranešimą konferencijos dalyviams „Ekosisteminių paslaugų vertės, aplinkosauginės pasaulėžiūros ir ketinimo dalyvauti bendrakūroje sąsajos“ skaitė doc. dr. E. Petukienė. Šiaulių miesto gyventojų apklausos rezultatai atkleidė, kad:

• tiek ekocentrinės, tiek antropocentrinės pasaulėžiūros nuostatos turi reikšmingą poveikį žmonių suvokiamai parkų ekosisteminių paslaugų vertei ir yra reikšmingi veiksniai, lemiantys bendrakūros potencialą;
• ekosisteminių paslaugų vertės suvokimas pasirodė esąs stipriausias bendrakūros ketinimų prediktorius, kas leidžia teigti, jog bendrakūros iniciatyvos gali būti sėkmingiausiai skatinamos tada, kai parkų lankytojai aiškiai suvokia gamtos teritorijų teikiamas paslaugas, jų vertę;
• antropocentrinės nuostatos taip pat turi reikšmingą poveikį paslaugų vertės suvokimui. Tai leidžia manyti, kad žmonės, orientuoti į utilitarinę gamtos vertę, gali vis tiek pripažinti ekosisteminių paslaugų svarbą, nors ir iš kitokios perspektyvos.

 

PIRMAS VIEŠAS ŠIAULIŲ MIESTO GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATŲ PRISTATYMAS

2025 m. rugsėjo 12 d. projekto komandos nariai dalyvavo XIV mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2025“, skirtoje Šiaulių miesto 789-osioms gimimo metinėms paminėti. Komandos narė doc. dr. J. Valuckienė skaitė pranešimą „Gamtos ir žmogaus sąveika: kaip šiauliečiai vertina miesto parkų ekosistemines paslaugas?", kuriame pirmą kartą pasidalinta Šiaulių miesto gyventojų anketinės apklausos rezultatais.

 

Living Lab tinklaveika

„MIESTOlabas“ tyrimo rezultatai pristatyti tarptautinėje NISPAcee konferencijoje Sofijoje
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos tyrėjų komandos narė dr. Jurgita Joniškienė dalyvavo 34-ojoje metinėje NISPAcee konferencijoje „Governing Uncertainty: Strengthening Democracy Through Responsible Public Administration“, vykusioje Sofijoje, Bulgarijoje.
Tarptautinė konferencija subūrė viešojo administravimo, vietos valdžios, demokratinio valdymo, politikos formavimo ir atsakingo viešojo sektoriaus tyrėjus bei praktikus iš įvairių šalių. Renginyje diskutuota apie tai, kaip viešasis administravimas gali stiprinti demokratiją, atsparumą ir atsakingą sprendimų priėmimą neapibrėžtumo sąlygomis.
Konferencijoje dr. Jurgita Joniškienė pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „MIESTOlabas“ tyrimo rezultatus. Pranešimas „How Perceived Ecosystem Service Value Shapes Willingness to Participate in Urban Park Ecosystem Service Co-creation: Case of Šiauliai City, Lithuania“ buvo skaitytas darbo grupėje „Local Government“.
Pranešime pristatytas tyrimas analizuoja, kaip suvokiama miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertė susijusi su gyventojų noru dalyvauti šių paslaugų bendrakūroje. Tyrimo atvejis – Šiaulių miesto Talkšos ir Salduvės parkų teritorija, kurioje projekto „MIESTOlabas“ komanda taiko gyvosios laboratorijos, angl. Living Lab, metodiką.
Projektas „MIESTOlabas“ – tai tarpdisciplininis mokslininkų grupės projektas „Miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ Nr. S-MIP-24-18, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos. Projektas jungia vadybos, edukologijos, gamtos mokslų ir kitų sričių tyrėjus, nagrinėjančius tvaraus miesto vystymo, piliečių dalyvavimo, ekosisteminių paslaugų vertės suvokimo ir bendrakūros klausimus.
Dalyvavimas NISPAcee konferencijoje suteikė galimybę pristatyti „MIESTOlabas“ projektą tarptautinei akademinei bendruomenei, pasidalyti tyrimo rezultatais ir aptarti inovatyvius miesto žaliųjų erdvių valdysenos sprendimus. Konferencijoje taip pat buvo diskutuojama apie vietos valdžios vaidmenį įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą, atsakingą viešąjį administravimą ir bendrakūros metodų taikymą skirtinguose viešosios politikos kontekstuose.
„MIESTOlabas“ projekto pristatymas tarptautinėje konferencijoje sustiprino projekto mokslinę sklaidą ir sudarė galimybę megzti ryšius su viešojo administravimo, vietos valdžios ir tvaraus miestų vystymo tyrėjais iš kitų šalių. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad Šiauliuose įgyvendinama gyvoji laboratorija būtų matoma ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
Projekto komanda dėkoja konferencijos organizatoriams, darbo grupės vadovams ir kolegoms už prasmingas diskusijas bei galimybę pristatyti Lietuvoje įgyvendinamą tyrimą tarptautinėje akademinėje erdvėje.
Projektą „MIESTOlabas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių projektą „Miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ Nr. S-MIP-24-18.
Projekto vadovė: Doc. Dr. Milda Damkuvienė milda.damkuvienė@sa.vu.lt

 

VU Šiaulių akademijos tyrėjai pristatė „MIESTOlabas“ patirtį nacionalinei Living Lab bendruomenei
2026 m. gegužės 27 d. VILNIUS TECH Tvarumo centre Vilniuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Nuo idėjos iki poveikio: Living Lab kaip bendrakūros ir pokyčio erdvė“. Renginyje dalyvavo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Vadybos ir gamtos mokslų tyrėjų komanda, įgyvendinanti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „MIESTOlabas“.
Konferencijos tikslas buvo stiprinti Living Lab metodologinį pagrindą, dalytis praktinėmis gyvųjų laboratorijų įgyvendinimo patirtimis ir kurti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius tarp mokslo, savivaldos, verslo ir bendruomenių atstovų. Renginyje pristatytos teorinės ir metodologinės Living Lab taikymo perspektyvos, aptartos praktinės gyvųjų laboratorijų patirtys, jų poveikio vertinimo galimybės ir bendrakūros vaidmuo sprendžiant realias visuomenės, miestų ir bendruomenių problemas.
VU Šiaulių akademijos tyrėjai konferencijoje pristatė praktiškai įgyvendinamą Living Lab pavyzdį – projektą „MIESTOlabas“, kuriame gyvosios laboratorijos metodika taikoma svarstant Talkšos ir Salduvės parkų ateitį Šiauliuose. Projekto veiklose siekiama suprasti, kaip miesto žaliosios erdvės gali būti vystomos derinant žmogaus poreikius, bendruomenės lūkesčius, turizmo potencialą ir gamtos išsaugojimą.
„MIESTOlabas“ projekte Living Lab suprantama ne tik kaip tyrimo metodas, bet ir kaip reali bendrakūros erdvė. Į gyvosios laboratorijos sesijas įtraukiami mokslininkai, savivaldos, viešojo sektoriaus, verslo, turizmo, piliečių ir gamtos pažinimo sričių atstovai. Kartu jie diskutuoja apie parkų vertę, jų teikiamas ekosistemines paslaugas, galimas vystymo kryptis, infrastruktūros poreikį, biologinės įvairovės apsaugą ir atsakingą lankytojų elgesį.
Konferencijoje pristatyta patirtis parodė, kad Living Lab metodika leidžia sujungti skirtingas žinias ir interesus. Talkšos ir Salduvės parkų atveju vieniems dalyviams svarbiausia gamtos ramybė, paukščių buveinių apsauga ir biologinė įvairovė, kitiems – pažintiniai takai, rekreacinės galimybės, kultūrinė miesto tapatybė, turizmo trauka ar patogesnė infrastruktūra. Gyvoji laboratorija padeda šiuos požiūrius ne supriešinti, o derinti, ieškant sprendimų, kurie būtų pagrįsti mokslu, vietos patirtimi ir bendruomenės įsitraukimu.
VU Šiaulių akademijos komanda taip pat priklauso nacionaliniam gyvųjų laboratorijų tinklui LLNET, jungiančiam tyrėjus ir praktikus, taikančius Living Lab metodiką įvairiose srityse. Dalyvavimas LLNET tinkle suteikia galimybę dalytis patirtimi su kitomis gyvųjų laboratorijų iniciatyvomis, stiprinti metodologinį pasirengimą ir ieškoti naujų bendradarbiavimo krypčių Lietuvoje.
Konferencijos programa apėmė teorinę ir metodologinę Living Lab perspektyvą, praktinių patirčių pristatymą bei panelinę diskusiją „Living Labs kaip poveikio instrumentas: maži gali daug!“. Renginio metu aptarta, kaip gyvosios laboratorijos gali tapti ne tik tyrimo ar konsultavimo forma, bet ir realiu poveikio instrumentu, padedančiu kurti ilgalaikius ryšius tarp mokslo, savivaldos, verslo ir bendruomenių.
VU Šiaulių akademijos tyrėjų dalyvavimas konferencijoje buvo svarbus žingsnis pristatant „MIESTOlabas“ projektą platesnei Living Lab bendruomenei. Tai suteikė galimybę pasidalyti praktine patirtimi, parodyti, kaip gyvoji laboratorija veikia realiame miesto žaliųjų erdvių planavimo kontekste, ir sustiprinti bendradarbiavimo ryšius su kitais gyvųjų laboratorijų tyrėjais bei praktikais.
Projektas „MIESTOlabas“ prisideda prie diskusijos, kaip universitetas gali veikti kaip bendrakūros platforma, jungianti mokslą ir visuomenę. Talkšos ir Salduvės parkų atvejis rodo, kad Living Lab metodika gali padėti spręsti sudėtingus miesto vystymo klausimus, kai svarbu suderinti skirtingus interesus, išgirsti vietos bendruomenes ir kartu ieškoti tvarių sprendimų.
Projektą „MIESTOlabas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių projektą „Miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ Nr. S-MIP-24-18.

MIESTOLabas EUROPOS GYVŲJŲ LABORATORIJŲ TINKLO (ENoLL) DIENŲ dalyvis

2024 m. rugsėjo 25–27 d. MIESTOlabas projekto vadovė doc. dr. M. Damkuvienė dalyvavo Europos gyvųjų laboratorijų tinklo (ENoLL) renginyje „Open Living Lab Days“ Timišoaroje, Rumunijoje. Renginio tema: „Gyvųjų laboratorijų galimybės: sisteminių pokyčių skatinimas pasitelkiant visuomenės dalyvavimą, siekiant realaus poveikio“ sudomino daugiau nei 480 gyvųjų laboratorijų atstovų iš viso pasaulio. Dalyvavimas renginyje jiems atvėrė galimybes: • Tobulėti: mokytis iš geriausių gyvųjų laboratorijų (Living Lab) įgyvendinimo praktikų, įgyti žinių apie naujausias tendencijas gyvųjų laboratorijų srityje. • Stiprinti tinklaveiką: megzti kontaktus ir rasti partnerių būsimiems projektams, ypač srityse, aktualiose sprendžiant visuomenės įsitraukimo iššūkius. • Įsitraukti į tarptautinę gyvųjų laboratorijų bendruomenę: dalyvauti mokslinėse sesijose, seminaruose ir diskusijose, atstovaujant Lietuvos gyvųjų laboratorijų bendruomenę.

 

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA „LIVING LABS: OPENING INNOVATION ECOSYSTEMS FOR CO-CREATION AND IMPACT“

2025 m. gegužės 27 d. Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Living Labs: Opening Innovation Ecosystems for Co-creation and Impact“, kurią organizavo LLLNet (Lietuvos nacionalinio gyvųjų laboratorijų tinklas).
Projekto vadovė doc. dr. M. Damkuvienė konferencijoje skaitė pranešimą: „Evidence-Based Living Laboratory in the Context of Urban Green Space Co-development: A Perceived Ecosystem Service Value Approach“. Pranešimo tikslas – pristatyti tinklo nariams MIESTOLabas projekto idėją ir pirmuosius žingsnius taikyti įrodymais grįstą gyvųjų laboratorijų (Living Lab) metodą, skirtą miesto žaliųjų erdvių bendrakūrai, dėmesį fokusuojant suvokiamai ekosisteminių paslaugų vertei kaip sprendimo priėmimo dalyvauti bendrakūroje pagrindui.

 

STAŽUOTĖ GRANADOS UNIVERSITETE, ISPANIJOJE

2025 m. gegužės 19–22 d. projekto vadovė doc. dr. M. Damkuvienė ir tyrėjos doc. dr. J. Valuckienė, doc. dr. E. Petukienė, doc. dr. J. Joniškienė stažavosi Granados universitete (Universidad de Granada, UGR) Ispanijoje. Stažuotės tikslas – pagilinti akademines ir metodologines žinias, susijusias su gyvųjų laboratorijų (Living Lab) metodika. Granados universitetas turi didelę patirtį įgyvendinant projektus, jungiančius biologinės įvairovės, miestų ekologijos, klimato kaitos ir inovacijų mokslinius tyrimus. Su Granados universiteto mokslininkais, kurių ekspertinė kompetencija apima gyvųjų laboratorijų organizavimą ir valdymą, aptarti sėkmės veiksniai ir iššūkiai, jiems vykdant projektus „PRE-GREENMITIGATION“, „SMART ECO-MOUNTAINS“ ir „SOMOS MEDIALAB UGR“.

 

MIESTOLabas NACIONALINIAME LIVIN LAB TINKLE

2025 m. vasario mėn. MIESTOlabas tyrėjų komanda tapo LLLNet – Nacionalinio gyvųjų laboratorijų tinklo nare. LLLNet vienija gyvąsias laboratorijas – atviras inovacijų ekosistemas, kuriose mokslas, verslas ir visuomenė dirba kartu. Narystė tinkle atveria galimybes:

• dalyvauti nacionaliniuose renginiuose ir veiklose, susijusiose su aplinkosauga, urbanistika bei bendruomenių įtraukimu;
• plėsti savo kompetencijas ir taikyti tyrimų rezultatus praktikoje;
• užmegzti glaudesnį ryšį su kitomis Lietuvos organizacijomis, savivaldybėmis bei bendruomenėmis;
• dalintis savo patirtimi, kaip sėkmingai suderinti socialinių ir gamtos mokslų perspektyvas miesto planavime;
• prisidėti prie Lietuvos inovacijų ekosistemų augimo, skatinant bendradarbiavimą ir atvirumą.

 

Bendradarbiavimas su savivalda

 

DISKUSIJA „REGIONO IR VIETOS SAVIVALDOS STIPRINIMAS PASITELKIANT MOKSLĄ IR INOVACIJAS“

2024 m. lapkričio 8 d. projekto vadovė doc. dr. M. Damkuvienė dalyvavo diskusijoje „Regiono ir vietos savivaldos stiprinimas pasitelkiant mokslą ir inovacijas. Diskusiją moderavo tyrėjų komandos narė dr. J. Joniškienė.
Šis renginys Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje subūrė skirtingų sričių atstovus: nuo Mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo ministerijose iki vietos savivaldos atstovų. Diskusijoje svarstyta bendravimo ir pasitikėjimo tarp skirtingų institucijų svarba. M. Damkuvienė pristatė MIESTOlabas projektą kaip idėją, kai moksliniai tyrimai gali padėti vietos savivaldai priimti mokslo įrodymais grįstus sprendimus, susijusius su žaliosiomis miesto erdvėmis.

 

 

SUSITIKIMAS SU ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ATSTOVAIS

2024 m. spalio 24 d. Projekto komanda susitiko su Šiaulių miesto savivaldybės atstovais dėl projekto „Miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ įgyvendinimo. Susitikime aptarta bendradarbiavimo perspektyva, diskutuota dėl projekto įgyvendinimui reikalingos miesto žaliosios erdvės parinkimo, savivaldybės atstovų įsitraukimo į skirtingus projekto įgyvendinimo etapus.

Apie „MIESTOlabas“ komandą

„MIESTOlabas“ – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje įgyvendinamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas mokslininkų grupių projektas, skirtas miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūrai gyvojoje laboratorijoje.
Projektą įgyvendina tarpdisciplininė socialinių, vadybos, edukologijos, statistikos, ekologijos ir gamtos mokslų tyrėjų komanda kartu su II studijų pakopos studentais. Toks komandos pobūdis leidžia miesto žaliąsias erdves analizuoti kaip kompleksines socioekologines sistemas, kuriose susipina gamtiniai, socialiniai, kultūriniai, istoriniai, vadybiniai, edukaciniai ir bendruomeniniai aspektai.
Miesto žaliųjų erdvių bendrakūros fenomenas, taikant gyvosios laboratorijos metodologiją, yra kompleksinis reiškinys, todėl projekte itin svarbi skirtingų teorinių prieigų ir praktinių kompetencijų integracija. Kiekvienas komandos narys prisideda specifinėmis žiniomis, reikalingomis projekto tyrimo koncepcijai, metodologijai, gyvosios laboratorijos scenarijams, duomenų analizei, rezultatų sklaidai ir praktinio poveikio kūrimui.
Doc. dr. Milda Damkuvienė – projekto vadovė. Jos mokslinis įdirbis suvokiamos vertės, vertės bendrakūros, lyderystės ir kompleksinių sistemų kaitos tyrimų srityse yra svarbus kuriant teorinį suvokiamos ekosisteminių paslaugų vertės pagrindimą, modeliuojant gyvosios laboratorijos scenarijus, vystant mokslinių publikacijų koncepciją ir pristatant gyvosios laboratorijos metodiką viešojo sektoriaus atstovams. Kaip projekto vadovė, ji atsakinga už kokybišką ir savalaikį projekto veiklų įgyvendinimą bei numatytų rezultatų pasiekimą.
Dr. Jurgita Joniškienė tyrinėja skirtingų suinteresuotųjų grupių sąveikos procesus, tarpsektorinės partnerystės valdymą ir bendradarbiavimu grįstos vertės kūrimą. Jos kompetencija svarbi analizuojant suinteresuotųjų šalių įsitraukimą, partnerystės procesus ir vertės bendrakūrą tarp skirtingų sektorių. Tyrėjos patirtis padeda konceptualizuoti gyvąją laboratoriją kaip erdvę, kurioje susitinka mokslas, savivalda, verslas, viešasis sektorius ir bendruomenės.
Doc. dr. Evandželina Petukienė projekte prisideda kompetencijomis, susijusiomis su suinteresuotųjų šalių dalyvavimo lygmenų, motyvacijos ir įsitraukimo vertinimu. Ji taip pat atsakinga už tyrėjų grupės sąveikos su skirtingų suinteresuotųjų grupių atstovais stiprinimą, projekto rezultatų viešinimą, gyvosios laboratorijos veiklų komunikaciją ir sklaidą. Šios kompetencijos svarbios siekiant, kad projekto rezultatai būtų suprantami, matomi ir praktiškai aktualūs savivaldai, bendruomenėms, organizacijoms bei plačiajai visuomenei.
Doc. dr. Jolanta Valuckienė turi reikšmingą patirtį kokybinių tyrimų vykdymo ir analizės srityse. Projekte jos kompetencija svarbi kuriant miesto žaliųjų erdvių bendrakūros procesų gyvojoje laboratorijoje metodologinį pagrindimą, rengiant ir realizuojant gyvosios laboratorijos scenarijus, fasilituojant bendrakūros procesus bei analizuojant kokybinius tyrimo duomenis.
Prof. dr. Saulius Balčiūnas projekte užtikrina empirinių tyrimų strategijų, tyrimo instrumentų ir kiekybinių duomenų analizės kokybę. Jo kompetencija taikant daugiamatės statistikos modelius reikalinga gyvosios laboratorijos tyriminės koncepcijos metodologiniam pagrindimui, kiekybinių ir kokybinių tyrimų instrumentų kūrimui, jų validavimui, duomenų sisteminimui ir statistinei analizei.
Dr. Martynas Kazlauskas, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo vadovas, komandą sustiprina ekologijos, aplinkotyros ir gamtos išteklių valdymo žiniomis. Jo patirtis bendradarbiaujant su Šiaulių miesto savivaldybe vystant žaliąsias miesto erdves, taip pat moksliniai interesai, susiję su žmogiškaisiais gamtos išteklių valdymo aspektais, retųjų ir invazinių rūšių ekologija, yra svarbūs atliekant žvalgomąjį tyrimą, konceptualizuojant ekosistemines paslaugas, pagrindžiant tyrimo instrumentus ir identifikuojant miesto žaliosios erdvės ekosistemos dalyvius.
Prof. dr. Ingrida Šaulienė projekte dalyvauja kaip nepagrindinė vykdytoja ir ekspertė. Jos didelė projektinė ir tyriminė patirtis aerobiologijos srityje, taip pat bendradarbiavimas su gamtosaugos politikos formuotojais ir įgyvendintojais, yra svarbūs rengiant gyvosios laboratorijos metodiką, konsultuojant dėl miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų suvokiamos vertės koncepcijos ir teikiant ekspertinę pagalbą gyvosios laboratorijos sesijose.
Dalį komandos sieja ilgametė bendro mokslinio darbo patirtis. Milda Damkuvienė, Jolanta Valuckienė, Saulius Balčiūnas ir Evandželina Petukienė yra kartu vykdę nacionalinius ir tarptautinius socialinių tyrimų projektus, rengę monografijas, mokslo studijas ir mokslinius straipsnius. Ankstesnė komandos patirtis tyrinėjant klientų dalyvavimo vertę, organizacijų konkurencingumą, kompleksinių sistemų dalyvių sąveikas ir lyderystės procesus sistemų kaitos kontekste sudaro tvirtą pagrindą „MIESTOlabas“ projekto tyrimams.
„MIESTOlabas“ tyrimų centre – klausimas, kaip miesto žaliosios erdvės kuria vertę žmogui, bendruomenei ir gamtai, ir kaip ši vertė gali būti bendrai suprantama, reflektuojama bei kuriama skirtingų suinteresuotųjų šalių. Projekte analizuojama, kaip gyventojai, savivalda, verslas, turizmo, viešojo sektoriaus, bendruomenių ir gamtos pažinimo sričių atstovai suvokia miesto parkų ekosistemines paslaugas ir gali įsitraukti į jų bendrakūrą.
Projekte taikoma gyvosios laboratorijos, arba Living Lab, metodologija leidžia mokslines žinias jungti su realia miesto patirtimi. Tyrimai vyksta ne tik akademinėje erdvėje, bet ir gyvame miesto kontekste – kartu su žmonėmis, kuriems miesto žaliosios erdvės svarbios kasdienybėje, profesinėje veikloje ar bendruomeniniame gyvenime.
Pagrindinis projekto tyrimo atvejis – Talkšos ir Salduvės parkų teritorija Šiauliuose. Ši miesto žalioji erdvė leidžia analizuoti aktualų šiuolaikinio miesto vystymo iššūkį: kaip suderinti žmogaus poreikius, bendruomenės lūkesčius, rekreacijos ir turizmo galimybes, biologinės įvairovės apsaugą, gamtos ramybę ir tvarią žaliosios infrastruktūros plėtrą.
„MIESTOlabas“ komanda siekia prisidėti prie gyvųjų laboratorijų metodologijos plėtros ir kurti praktiškai taikomą miesto žaliųjų erdvių bendrakūros modelį. Projekto rezultatai gali būti naudingi savivaldybėms, bendruomenėms, tyrėjams ir organizacijoms, ieškančioms tvarių, įtraukiančių ir mokslo žiniomis grįstų miesto žaliosios infrastruktūros sprendimų.
Komanda priklauso nacionaliniam gyvųjų laboratorijų tinklui LLNET, dalyvauja mokslinėse ir praktinėse diskusijose Lietuvoje bei užsienyje, pristato projekto rezultatus tarptautinėse konferencijose ir stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo, savivaldos, verslo, viešojo sektoriaus ir bendruomenių.
Projektą „MIESTOlabas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal mokslininkų grupių projektą „Miesto žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ Nr. S-MIP-24-18.