Sidebar

Skyriuje auginama apie 380 augalų taksonų, priklausančių 67 augalų šeimoms, iš jų 130 taksonų – Lietuvoje natūraliai augantys augalai, auga 78 vienskilčiai, 15 sumedėjusių ir 35 retieji augalai. Naudingųjų, prieskoninių ir vaistinių augalų ekspozicijose auginama apie 150 taksonų ir veislių augalų. Dauguma jų yra vertingi ne tik kaip prieskoniai, bet ir kaip dekoratyvieji, gydomieji, aromatingieji bei vitaminingieji augalai.

Skyriaus tikslas – kaupti turtingą Lietuvos augalų kolekciją, kuri tarnautų biologinės įvairovės apsaugos, pažintiniams ir moksliniams tikslams.

 pokario2

Tradicinių Lietuvos darželių

 Teminės:

 

Augalų bendrijos: 

Skyriaus augalų kilmė. Visi skyriaus augalai yra Lietuvos floros atstovai, daugiausia augalų surinkta Šiaulių ir Joniškio rajonuose.

Sąlygos skyriuje. Skyrius užima 0,13 ha plotą. Augalai auga skirtinguose biotopuose – pelkėje, miško, stepinėje, užliejamoje pievose, kur jiems augti yra sudarytos palankiausios, artimos gamtinėms sąlygos. Daugumai augalų taikomos normalaus drėkinimo sąlygos, sausų vietų augalai auginami smėlyne ir žvyryne, o užmirkusių vietų – pelkėje.

 phoca thumb l 1 5


Įdomesni augalai
Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica) auginama vaistinių augalų kolekcijoje. Tai vaistinis ir prieskoninis augalas. Valgomi jauni augalo lapai ir lapkočiai, aromatizuojami saldieji patiekalai ir stiprieji gėrimai – benediktinas, šartrezas. Pasak padavimo, šio augalo gydomąsias savybes nurodęs angelas. Dar viduramžiais buvo auginamas vienuolynų daržuose ir laikytas veiksminga priemone nuo maro.

Pelkinės vingiorykštės (Filipendula ulmaria) auginamos užliejamoje pievoje. Tai vaistiniai augalai, naudojami homeopatinių preparatų gamybai. Visose augalo dalyse yra salicilo rūgšties, todėl antpilus galima vartoti vietoj aspirino. Labai įdomu tai, kad keltų dvasininkai druidai šį augalą dėl gydomųjų savybių laikė šventu.

Skyriuje gausu augalų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą. Prie raudonojo tako auga labai retos piktžolės – dirvinė šerardija (Sherardia arvensis), dirvinė mažuolė (Aphanes arvensis) ir dirvinė nariuotė (Polycnemum arvense). Tai saugomi Raudonosios knygos augalai.

Rekomenduojamas lankymo metas. Skyrių labiausiai verta aplankyti vasarą. Jau gegužės mėnesį pradeda žydėti augalai, augantys pelkėje – raktažolės pelenėlės, paprastosios tuklės, siauralapiai švyliai, aukštosios ir raudonosios gegūnės. Birželio – rugpjūčio mėn. žydi įvairūs vaistiniai augalai, o liepos – rugpjūčio mėn. – pievų žolės.

phoca thumb l 2 melsvasis gencijonas

Trumpa istorija. Skyrius pradėtas rengti 2011 m. pagal J. Tamutytės paruoštą planą, vykdant projektą „Savito identiteto pažinimas per Žiemgalos krašto florą". Sukaupta augalų kolekcija tarnauja pažintiniams ir moksliniams tikslams – lankytojai turi galimybę pažinti retuosius augalus, jų bendrijas ir buveines, besimokantiems sudarytos idealios sąlygos praktikuotis atlikti floros tyrimus.
Lietuvos floros skyrius įrengtas prie tvenkinio esančiame plote. Iki 2011 m. čia buvo eksperimentinis laukas, kuriame augo obelų sodas, kalniniai ir gėlininkystės skyrių augalai, buvo įrengta dekoratyvių spygliuočių ekspozicija. Vazonėliuose buvo auginamos raktažolės pelenėlės, pakeltose lysvėse čia augo Lietuvos floros vaistiniai augalai, kurių sėklos buvo gautos iš provizorės J. Balvočiūtės. Kalva suformuota užliejamos pievos vietoje. 2011 m. išpilti takai, o 2012 m. - pradėti sėti ir sodinti augalai parvežti iš ekspedicijų bei auginti Botanikos sodo retųjų augalų kolekcijoje. Skyriaus formavimas vyksta iki šių dienų.

Skyrių kuruoja Botaninių kolekcijų kuratorė Virginija Aleknienė, el. p.: 

phoca thumb l lt floros sk

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos