Rožių kolekcija

2020 metais sode įkurta ypatingų rožių kolekcija, praturtinta kvapiosiomis rožėmis kaip ʽKazanlik’, ʽOld Hall’, ʽIndigo’, ʽConditorum’, ʽMusquée sans Soucis’, ʽSidonie’, ʽMunstead Wood’, ʽMajor’, ʽThe Generous Gardener’, ʽThe Alnwick Rose’, ʽShailer's White Moss’ir kitomis. Botanikos sodo lankytojai leisdami laiką šioje erdvėje, turi galimybę mėgautis sodriais rožių aromatais. Šias rožes rasite už edukacinio namelio.

Kvapiųjų rožių kolekcijos fragmentas

 

2022 metais kolekcija papildyta didesne rožių įvairove. Prie šios kolekcijos gausinimo prisidėjo Raimondo Janonio šeima (Kaišiadorių raj., Vladikiškių km.), dovanodama apie 200 rožių kerų.

Rožių kolekcijos fragmentas, pirmais metais po pasodinimo

 

Iš padovanotų augalų yra žinomos 24 rožių veislės, likusios dalies botaniniai vardai bus siekiami apibūdinti tolimesnėje perspektyvoje. Šią reprezentatyvią kolekciją sudaro išskirtinės angliškų rožių veislės išvestos garsaus selekcininko David Austin bei kitų kūrėjų. Kolekcijoje auginamos šio selekcininko kurtos, išraiškingos veislės, tokios kaip ʽRosemoor’, ʽSummer Song’, ʽRoyal Jubilee’, ʽHeathcliff’, ʽPegasus’, ʽDesdemona’, ʽNostalgia’, ʽBlanc Double de Coubert’, ʽRegensberg’, ʽRhapsody in Blue’, ʽPenelope’, ʽSnowdon’, ʽCrown Princess Margareta’ ir ʽMaigold’.

ʽRhapsody in Blue’ ---  ʽCherry Bonica’

Pavėsingoji sodo erdvė

Renkant augalus šiai pavėsingai erdvei buvo stengiamasi atsižvelgti į augalų poreikius: reikalingą apšvietimą, drėgmę, tinkamą dirvožemį, būtinus optimaliam augalų augimui. Taip pat kuriamame želdyne buvo siekiama įsikomponuoti į esamą aplinką bei čia augančių medžių prieglobstį, nes želdynas darnus ir patrauklus, kai yra kelių aukščių augalijos ardai (lygmenys). Pirmąjį pavėsingojo sodo erdvės ardą sudaro antžeminės samanos ir kerpės, antrąjį – žoliniai augalai, trečiąjį – krūmokšniai ir krūmai, aukščiausiąjį – medžiai. Kelių augalijos ardų sudarymas kuria kompozicinį vientisumą ir stabilumą.

Žolinių augalų lygmenį sudaro augalai, galintys augti pavėsyje ir pusiau pavėsyje. Pastarieji apšviesti saulės būna apie 2-4 val. per dieną. Tik kartkartėmis pro medžių lapus blykstelinčių spindulių pilnai pakanka alūnėms, aralijoms, arunkams, astilbėms, baltašaknėms, bergenijoms, hakonėms, kiškiagrikiams, plautėms, rodžersijoms, rūgtims, snapučiams, šilingėms, tiarėlėms, viksvoms, vikšriams, žiognagėms ir vaisginoms. Visžaliai augalai heleborai gali augti pavėsingesnėje vietoje ir likti dekoratyvūs savo lapija žiemos sezono metu, o pavasarį sužydėti anksčiau nei pvz., žydrės.

Alūnės, kiškiagrikiai --- Baltažiedis heleboras ‛Little Star’

Šio, pavėsingojo sodo erdvės, pradžioje auga išraiškingas puskrūmis – trilapė raganė (Clematis heracleifolia), kilusi net iš rytų Kinijos. Augalas pasižymi dekoratyviais lapais ir žiedais, primenančiais žydinčius hiacintus. Krūmų ardą čia sudaro pavieniu būdu išdėstytos šviesiosios ir šluotelinių hortenzijų veislės, kaulenis, kerija, ligustras, vokarnis, žiemą visžalė išliekanti lauravyšnė. Įkomponuota kelių skirtingų aukščių krūmų gyvatvorė sudaryta iš pūslenių, lanksvūnių ir sedulų. Gyvatvorės funkcija – pavėsingoje erdvėje atskirti poilsio zoną nuo kitų sodo erdvių (pvz.: augalų pardavimo aikštelės).

Medžiai (klevas, riešutmedis, tuja, žagrenis, magnolijos) šioje sodo erdvėje sudaro aukščiausiąjį augalijos lygmenį, kurio funkcija yra kurti prieglobstį žemesniesiems ardams. Nors dėl aukštų medžių ir tankios jų lajos kiti augalai lieka pavėsyje, bet drėgmės žoliniams ir sumedėjusiems augalams (krūmams) vis tiek gali trūkti. Tad svarbu tokiems želdynams įrengti laistymo sistemą arba atlikti reguliarų jų laistymą rankiniu būdu. Be medžių vertikaliąją struktūrą šiame sodelyje taip pat kuria laipiojanti hortenzija, sausmedžiai, žiemą visžalė liekanti gebenė lipikė.

Armėninė žydrė ‛Blue Spike’ --- Šviesioji hortenzija ‛Strong Anabelle’

Lankydamiesi pavėsingoje sodo erdvėje - galėsite pasislėpti nuo vasaros karščių, atsikvėpti ir apsilankyti savitarnos arbatos namelyje. Ką veikti šiame namelyje sužinosite pateiktoje instrukcijoje. Svarbu, neužmirškite atsinešti savo daugkartinio puodelio!

Šiame sodo kampelyje vandens telkinį, gyvybės šaltinį, vaizduoja kalvio, Lietuvos etninės kultūros draugijos garbės nario Alberto Martinaičio, kūrinys – dubenuotas akmuo. Paunksmėje šis paslaptingas mitologinis simbolis tampa atgaivos šaltiniu čia apsilankantiems paukščiams.

A. Martinaičio kūrinys - dubenuotas akmuo (kairėje)

Pojūčių alėja

Pasaulyje vis labiau populiarėja pojūčių sodai, alėjos, takai. Taip nutinka dėl savitos mokomosios patirties ir noro sukurti unikalias erdves. Pojūčių sodai įvairiais augalais ir jų deriniais siekia sukurti vaizdais turtingą ir pojūčiais turiningą vietą, pripildytą gausybe gamtinių kvapų, spalvų, garsų, tekstūrų ir formų. Tokia erdvė puikiai tiks vaikams ir suaugusiems, norintiems pajusti ryšį su gamta, nes kiekviename žingsnyje yra kviečiami įveiklinti penkis svarbiausius žmogiškuosius pojūčius – regą, uoslę, klausą, skonį ir lytėjimą.

Pojūčių alėjos žydinčių augalų fragmentai

Mūsų Botanikos sodas taip pat kviečia pojūčių alėjoje išdrįsti uostyti, įsiklausyti, ragauti ir liesti. Sulėtinkite žingsnius, apsidairykite akyliau ir pajusite gamtos siūlomą terapiją per kvapus, garsus, spalvinius derinius ir kylančius jausmus.

Pirštais pajuskite vilnotųjų notrų (Stachys byzantina) ir švelniųjų rasakilų (Alchemilla mollis) aksominį lapų glotnumą, ilgalapių morinų (Morina longifolia) dygliuotumą. Delnais perbraukite vaistinių verbenų (Verbena officinalis) vaisynus ir rausvažiedžių ežiuolių (Echinacea purpurea) graižus be liežuviškųjų žiedų.

Prigluskite pauostyti saldžiai viliojančių šluotelinių flioksų (Phlox paniculata ʽJunior Dance̕), maloniai raminančių tikrųjų levandų (Lavandula angustifolia ʽNana Alba̕), kiek neįprasto mūsų nosims vaistinių kraujalakių (Sanguisorba officinalis), sodraus mėlesų (Perovskia subsp.), subtilaus katžolių (Nepeta subsp.) aromato. Nesistebėkite pajutę pažįstamą vaistinių augalų dvelksmą: vaistinių šalavijų (Salvia officinalis), citrininių čiobrelių (Thymus citriodorus), vaistinių šventagaršvių (Angelica archangelica), mėtų (Mentha) ir vingiorykščių (Filipendula).

Gausus citrininių čiobrelių žydėjimas (kairėje)

Grožėkitės sniego baltumo didžiagraižių baltagalvių žiedynais (Leucanthemum maximum ʽSnow Queen̕), sibirinių vilkdalgių (Iris sibirica ʽCambridge̕) žiedų mėliais, margalapių pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria ʽAureovariegata̕) lapų išskirtinumu, dvokiančiųjų blakėžudžių (Cimicifuga foetida) žiedynų grakštumu, melsvų snapučių (Geranium ʽRozanne̕) „debesimis“ ar priartėję prie rausvažiedžių ežiuolių (Echinacea purpurea) veislių gausybės. Maloniai nustebsite išvydę įspūdingą ir retą česnako rūšį Allium pskemense, kurio žiedai susitelkę tankiuose, rutuliškuose žiedynuose primins ledines sniego gniūžtes vasarą.

Vilnotoji notra, sibirinis vilkdalgis ʽCambridge̕, dvokiančioji blakėžudė (iš kairės į dešinę antrame plane)

Ragaukite maloniai vėsinančių mėtų (Mentha) lapelių karštą vasaros dieną, o drąsesnieji gali paskanauti ir įspūdingojo česnako Allium pskemense storųjų lapų.

Įsiklausykite žengdami šiuo pojūčių taku, kaip dūzgia apsunkusios nuo žiedadulkių bitės, kaip žolėje šlama sparčiai žygiuodamos skruzdės, ką paslaptingai šnara „smilgų“ tipo augalai, trigysliai šlamainiai (Anaphalis triplinervis) ir drebulės (Populus tremula). Pojūčių tako gale kantresniems pavyks išgirsti varnėnų, bukučių, mėlynųjų zylių, žaliukių, margasparnių musinukių ir kitų sodo sparnuočių balsų.

Vaistinių ir aromatinių augalų sodelis

 

Lietuvos floros skyriuje lankytojai supažindinami su Lietuvos gamtoje augančiomis vaistažolėmis, o šiame sodelyje auginami įvairių geografinių regionų vaistiniai augalai. Sodelis skirtas populiarinti vaistažolininkystės idėjas, pažinti naudinguosius augalus ir jų savybes. Ypatingas dėmesys skiriamas kiečio (Artemisia) genties rūšims. Čia auginami labai puošnūs, sidabrinės spalvos kiečiai (baltasis kietis (A. ludoviciana), A. stellerana) ir gigantiškos rūšys siekiančios 2 metrus. Aukštaūgis indinis kietis (A. priceps) dar vadinamas korėjos pelynu, dėl išskirtinių savybių buvo naudojamas Azijos šalių liaudies medicinoje. Auginamas ir vienametis, malonaus kvapo, saldusis kietis (Artemisia annua), pasižymintis antibakteriniu, fungicidiniu poveikiu, plačiai naudojamas pasaulyje kaip prieskonis, vaistažolių arbatoms. Saldusis kietis kaupia artemiziną. Ši veiklioji medžiaga, svarbi preaparatų gamybai skirtų maliarijos gydymui. Kolekcijoje auginama daug aromatinių augalų: katžolių, šalavijų, girmėčių, dašių ir kt. Kviečiame lankytojus mokytis pažinti augalų kvapus: pauostyti stipraus aromato kilniąją blezdingūnę (Anthemis nobilis) arba aitraus kvapo actekinį serentį Tagetes minuta.  Šios rūšys pasaulyje labai vertinamos dėl eterinių aliejų. Mūsų sode aromatinių augalų žaliava naudojama kvapiesiems vandenims (hidrolatams) gaminti.

Kietis (Artemisia spicata) --- Šantra (Marrubium album)

Spalvotas žiemos sodelis

 

Spalvotas žiemos sodelis – vieta, kurią būtina aplankyti žiemą. Ši ekspozicija kuriama taip, kad ankstyvo pavasario metu čia augantys augalai trauktų akis ryškesnėmis (rausvomis, žaliomis, gelsvomis) spalvomis ir įdomiomis formomis. Vieni krūmai yra karpomi ir suteikiama jiems rutulio forma (pvz. lanksvos), kiti išsiskiria neįprastomis šakų formomis. Susisukusiomis šakomis auga paprastasis lazdynas ‛Contorta’, svyruoklinis gluosnis ‛Tortuosa’. Spalvoti gali būti ne tik augalų žiedai ar lapai, bet ne mažiau patrauklūs krūmų ar medžių stiebai. Ekspozicijoje oranžiniais stiebais puošniai atrodo sedulų ‛Anny's Winter Orange’, raudonais - ‛Sibirica’, ‛Sibirica Variegata’, bordo - ‛Kesselringii’ ir žalios spalvos ‛Flaviramea’ veislės. Šių augalų grožis atsiskleidžia tada, kai jie numeta lapus. Žiemos sodelyje vietą rado ankstyvieji hamameliai, pusiauvisžalis putinas - Viburnum × burkwoodii, forzicijos, visžaliai, spalvotieji ožekšniai. Koks gi žiemos sodas be dekoratyviųjų heleborų, ankstyvųjų svogūninių gėlių ir raktažolių. Esame sukaupę didelę visžalių heleborų veislių kolekciją. Ankstyviausios veislės kaip ‛Christmas Carol’, ‛Little Star’, ‛Praecox’ pradeda žydėti rudens pabaigoje, tad šiltesnę besniegę žiemą galima gėrėtis heleborų grožiu. Vėlyviausios veislės baigia žydėti gegužės mėnesį. Auginamos  heleborų veislės: (Helleborus × ericsmithii ‛HGC Marlon’, Helleborus × ericsmithii ‛HGC Monte Christo’, Helleborus ×glandorfensis ‛HGC Ice N'Roses Picotee’ ir kt. Tokiems žiemos sodeliams sukurti taip pat tinkami žoliniai augalai: žiemės, bergenijos, mietveinės, pipirlapės, gyvatbarzdės, žvilgiosios viksvos, triskiautės sidabražolės ‛Nuuk’, krūmai - buksmedžiai, bugieniai, mahonijos, meškytės, dyglainės, medžiai spalvotais kamienais -  makio ieva (bronzine), himalajiniai beržai ‛Doorenbos’, ‛Jacquemontii’ (ypatingai balta spalva). Taip pat baltasis gluosnis ‛Tristis’, jaunos šakelės įgauna geltoną spalvą, o žvilgančia ir vietomis pleišėjančia žieve - amūrinis kamštenis.

             Heleboras ‛HGC Ice N'Roses Picotee’---Spalvoti sedulų stiebai žiemą

 

Paprastasis lazdynas ‛Contorta’

Sodo orchidėjos

 

Orchidėjos sode – daugelio augalų entuziastų svajonė. Turime savo sode nedidelę jų kolekciją, kviečiame žydėjimo metu (gegužės - birželio mėn.) susipažinti. Pavėsingoje vietoje įveistos orchidėjos - išskirtinai tik klumpaitės genties hibridai. Jie yra ištvermingesni, ilgaamžiai, lengviau  prisitaikantys prie vietinių sodo sąlygų, nei   rūšys iš gamtos. Auga  drauge su  smulkiomis paparčių veislėmis, epimedžiais, mažytėmis melsvėmis, heleborais. Klumpaitės gerai jaučiasi kitų augalų draugijoje, tačiau jų neturi užgožti stambūs augalai. Klumpaitės pasodintos neseniai - 2020 metais, todėl prireiks dar ne vienų metų, kad kerai išsiplėstų, įsitvirtintų sode, gausiai žydėtų. Šioje kolekcijoje auga Vokietijoje ,,Frosch® Exclusive Perennials” ūkyje sukurtos klumpaičių veislės: ʽSabine Pastel’, Christian’, ʽLucy Pinkepank’, ʽVictoria’, ʽBarry Phillips’, ʽEmil’,  ʽMichael’, ʽSabine’.

Klumpaitė ʽLucy Pinkepank’ --- klumpaitė ʽSabine’

Klumpaitė ʽSabine Pastel’ --- Klumpaitė ʽVictoria’

Lelijų kolekcija

 

Lelija (Lilium L.) tai lelijinių (Liliaceae Juss.) šeimos daugiametis svogūninis augalas, kuris auginamas daugiau kaip 3000 metų. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio leirion (baltoji), manoma, kad iš jo atsirado lotyniškas žodis lilium (lelija). Gentyje yra apie 100 rūšių, didžioji dalis auga Rytų Azijoje (Pietvakarių ir Centrinė Kinija). Jų arealas yra Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato ir subtropikų zonų rajonuose. Lietuvoje natūraliai auga tik miškinė lelija. Pasaulyje sukurta labai daug lelijų veislių, Tarptautiniame lelijų registre 2007 m. jų buvo įrašyta 14 000.

Tai viena gražiausių sodo gėlių. Jų žiedų grožis žavi kiekvieną. Lelijos apdainuotos ir mūsų tautosakoje. Baltoji lelija, kuri pirmoji pateko į Europą iš Palestinos, ankščiau buvo vadinta Madonos lelija, tai tyrumo ir nekaltumo simbolis, svarbi religinėse ceremonijose visame pasaulyje. Ji ne tik nuotakos gėlė, bet ir palydi žmogų į amžinybę. Senovės Romoje baltosios lelijos (Lilium candidum) buvo laikomos dailumo, turto, prabangos ir vilties simboliu. Miškinė lelija (Lilium martagon) dar vadinama Jėzaus lelija. Lelijos žiedas nuo senų laikų pasitelkiamas stilizacijai, kurti simbolinius ženklus, dažnai vaizduojamas ikonografijoje, mene.

Pagal tarptautinę klasifikaciją lelijos skirstomos į devynias grupes (Lietuvos klimato sąlygomis  auga keturios gr. I, II, VI, VIII):

   I. Azijinių lelijų hibridai.

   II. Miškinės lelijos hibridai.

   III. Baltosios lelijos hibridai.

   IV. Amerikiniai hibridai.

   V. Ilgažiedės lelijos hibridai.

   VI. Vamzdiškų ir Orleano lelijų hibridai.

   VII. Rytinių lelijų hibridai.

   VIII. Kiti hibridai.

   IX. Lelijų rūšys, žemesnio rango taksonai.

Trys pogrupiai, kuriuose visų grupių lelijos skirstomos pagal žiedų išsidėstymą žiedyne:

   a – žiedai nukreipti į viršų,

   b – žiedai nukreipti į šonus,

   c – žiedai nukreipti žemyn, o pagal žiedo formą (taurė, čalma arba tiurbanas, žvaigždiška, vamzdiška bei praskleista vamzdiška).

Botanikos sode auginama apie 80 rūšių ir veislių lelijų, kurios buvo gautos iš Lietuvos gėlininkų ir selekcininkų, įvairių botanikos sodų. Sode auginamos Lietuviškos veislės: ‛Alytus’ (P. Balčikonio azijinė lelija), ‛Onutė’ (P. Balčikonio azijinė lelija), ‛Sėkmė’ (P. Balčikonio lelija), ‛Mano Draugui’. 

Lelijos

Kardelių kolekcija

 

Kardeliai (Gladiolus L.) gumbasvogūniai augalai priklauso vilkdalginių šeimai (Iridaceae Juss.), natūraliai auga apie 300 rūšių, iš jų apie 30 Europoje. Naujų veislių išvedimui pasitarnavo tik keletas rūšių. Pavadinimas kilęs iš lotyniško kalbos žodžio gladiolus (kardas). Kardeliai paplitę Pietų ir Vidurio Afrikoje, Pietų Europoje, Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje natūraliomis sąlygomis auga paprastasis (Gladiolus imbricatus) ir pelkinis (Gladiolus palustris) kardeliai. Šiuo metu pasaulyje yra išvesta dešimtys tūkstančių kardelių veislių. 

S. Ramanausko kardelių kolekcijos atstovai parodoje „Gėlė Baltijos keliui“ Panevėžyje 2022 m.

2021 m. Botanikos sodui savo surinktų kardelių kolekciją padovanojo Silvestras Ramanauskas, kurioje yra ir jo paties išvestų kardelių veislių. Su kardeliais S. Ramanauskas dažnai dalyvaudavo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuojamoje parodoje „Gėlė Baltijos keliui“. Aistringas kardelių kolekcionierius kardeliais pradėjo domėtis atgavus nepriklausomybę. Viskas prasidėjo nuo tulpių pražydinimo, vėliau į rankas pateko pramoniniu būdu išvestos kardelių veislės, kurios buvo labai neatsparios. Ši nesėkmė neatbaidė nuo meilės kardeliams, bet dar labiau paskatino jais domėtis ir eksperimentuoti, vėliau pagavo įkvėpimas. Pasak kardelių kolekcininko, “Botanikos sode yra visos jo sėkmės ir nesėkmės”. S. Ramanauskas yra išvedęs šias veisles: ‛Piligrimas’ (taip pavadinta, nes buvo daug panašių vienu metu), ‛Pastelė’ (dėl švelnaus atspalvio), ‛Emilija Pliaterytė’, ‛Joninių laužai’, ‛Žėrutis’, ‛Fantomas’ (daugiaspalvis, bet išnykęs), ‛Jaunamartė’ (baltas, iškart prasiskleidžia visi žiedai, kurie būna labai tvirti), ‛Studentas’ (nešvarios baltos spalvos, raudonu viduriu).

Jurginų kolekcija

 

Jurginai (Dahlia Cav.) tai daugiamečiai žoliniai šakniagumbiniai astrinių (Asteraceae Dumort.)  šeimos augalai, kilę iš aukštikalnių platumų. Gentyje yra apie 28 rūšys kilusios iš Centrinės Amerikos, Meksikos. Europoje auga tik 4 rūšys, kur apie 1806 m. buvo išvestos pirmosios jurginų veislės, kurių šiuo metu yra sukurta ir užregistruota virš 20 000. Nuo 1883 m. jos buvo pradėtos skirstyti į atskiras grupes pagal žiedyną, kero aukštį. Šie augalai į Europą atvežti XVIII a. pabaigoje, o į Lietuvą XIX a. viduryje. Pagal Amerikos jurginų augintojų draugiją (American Dahlia Society) jurginai skirstomi į devyniolika grupių pagal žiedyno formą, liežuviškų bei vamzdiškų žiedų išsidėstymą.

Jurginų žiedyno formų grupės:

1.Apykaklinis; 2. Bijūnažiedis; 3. Dekoratyvinis netaisyklingas; 4. Dekoratyvinis taisyklingas; 5. Kaktusinis chrizantemiškas; 6. Kaktusinis tiesus; 7. Neįprastas pilnaviduris; 8. Neįprastas tuščiaviduris; 9. Orchidėjažiedis; 10. Plukiažiedis; 11. Pusiau kaktusinis; 12. Rutuliškas; 13. Rutuliškas mažas (Pompon); 14. Rutuliškas smulkus; 15. Skeltažiedis; 16. Tuščiaviduris; 17. Tuščiaviduris mažytis; 18. Vandens lelijos žiedo formos; 19. Žvaigždiškas.

Jurginai: ‛Migla’ (kairėje), ‛Vodogray’ - 2022 m. lankytojų išrinktas gražiausiu Botanikos sodo jurginu (dešinėje)

 

 Botanikos sode auginama apie 150 jurginų veislių iš kurių 45 išvestos Lietuvos selekcininkų. Kelioms veislės yra suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas.
Selekcininko Algirdo Gražio jurginų veislės: ‛A. Boguševičiūtė’, ‛Adas’, ‛Algirdas’, ‛Ambraziejus’, ‛Angora’, ‛Arnoldas’, ‛Babkauskas’, ‛Baltas Ponponas’, ‛Baltas Dekor’, ‛Cirkas’, ‛Dionyzas’, ‛Donatas’, ‛Emilija’, ‛Frace Kafka’, ‛Gražina’, ‛Jorgis’, ‛Julius’, ‛Juozapas’, ‛Kazimieras’, ‛Lietuvaitis’, Modestas’, ‛Princas’, ‛Rožinis LB’, ‛Sabonis’, ‛Saulės Miestas’, ‛Šaunuolis’, ‛Šiauliai’, ‛Šnekutis’, ‛Švytunėlis’, ‛T. Ivanauskas’, Teodoras’, ‛Ugnius’, ‛Varnaitė’, ‛Vilnius’. Kol kas auginamas tik vienas Meilutės Mociškytės išvestas jurginas, tai ‛Mįslė’ (2019 m. selekcija). Virginijos Gasiūnaitės išvesti jurginai: ‛Migla’, ‛Saulės Dukra’. Arūno Balsevičiaus selekcijos jurginai: ‛Anelė Albina’, ‛Gulbis’, ‛Gunilda’, ‛Freda Kristina Nacht’, ‛Freda Kristina Pink’, ‛Tumė’, ‛Vytautas Magnus University’. 

Melsvių kolekcija

 

Melsvė (Hosta Tratt.) smidrinių (Asparagaceae Juss.) šeimos daugiametis augalas natūraliai augantis Rytų Azijoje vidutinio klimato zonoje (Japonija, Kinija, Korėja), gentyje yra 22 rūšys. Austrų botanikas Leopoldas Trattinnickas 1812 m. šią gentį pavadino Hosta austrų gydytojo ir botaniko Nikolajaus Thomaso Hosto garbei. 1817 m. vokiečių botanikas Kurtas Sprengelis, Heinricho Christiano Funcko paparčių ir alpių augalų kolekcionieriaus garbei, šią gentį pavadino Funkia. 1905 m. Tarptautinis botanikos kongresas atstatė melsvės genties pavadinimą į Hosta. Amerikos melsvių draugija (American Hosta Society) dabar turi užregistravusi daugiau nei 6000 veislių. Melsvės vienas iš nereikliausių pavėsio augalų, kuris gali augti ir žiemoti net vazone. Natūraliai šie augalai auga drėgnuose miškuose, atvirose pievose, upelių pakrantėse, dirvoje, kurios pH yra nuo 6,5 iki 7,5.

Melsvės klasifikuojamos pagal kero dydį ir lapų spalvą. Pagal dydį yra suklasifikuotos 5 sekcijos, nuo didžiausių užaugančių virš 70 cm, iki miniatiūrinių, užaugančių iki 15 cm, yra nepasiekiančių net 5 cm.

Pagal lapų spalvą melsvės grupuojamos į 8 klases:

   1. Veislės žaliais lapais.

   2. Veislės mėlynais lapais.

   3. Veislės geltonais lapais.

   4. Veislės su baltais lapų apvadais:

      4. (a) lapo centrinė dalis gelsva, ar baltai išmarginta;

      4. (b) lapo centrinė dalis įvairių žalios ir mėlynos spalvos atspalvių.

   5. Veislės su geltonais lapų apvadais:

      5. (a) lapo centrinė dalis balta, ar geltonai išmarginta;

   6. Veislės su žaliais ar mėlynais lapų apvadais:

      6. (a) lapo centrinė dalis gelsva, ar baltai išmarginta;

      6. (b) lapo centrinė dalis nuo žalio atspalvio iki mėlyno (tačiau skiriasi nuo apvado).

   7. Veislės dryžuotais ar margais lapais.

   8. Kitų atspalvių melsvės.

Melsvės žydi nuo birželio iki spalio, žiedai piltuvo ar varpo formos, nuo baltos iki tamsiai violetinės spalvos. Vienas žiedas žydi tik vieną dieną, tačiau žiedyne jų yra daug todėl žydėjimas išsitęsia. Botanikos sode turime apie 70 veislių melsvių. Pasinaudodami jų prisitaikymu augti tam tikromis sąlygomis, išnaudojame įvairias Botanikos sodo erdves melsvių auginimui ir biologinės įvairovės atskleidimui. 

Melsvių kolekcijos fragmentas (vasaros pradžioje) 

Ypatingai melsvės puoselėjamos Kinijoje, legenda pasakoja apie moterišką plaukų papuošalą. Šioje Azijos šalyje moters plaukų segtuko dekoratyvioji dalis dažnai gaminama iš nefrito, panašios formos į neišsiskleidusį melsvės (Hosta plantaginea) žiedą. Kinų legenda pasakoja, kad Deivė numetė plaukų segtuką, iš kurio išaugo ši melsvė.